Kauno apygardos teismo nutartis

2020-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-511-954/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-06-25Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-12-18Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-18
Bylos Nr.
1A-511-954/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35907-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
V. Z.
Nukentėjusysis
P. S.
Civilinis ieškovas
P. S.
Advokatai
Jurgita Jablonskienė, Raimundas Vasiliauskas
Kategorijos
  • 2.4.6.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-511-954/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35907-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.4 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,

sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Santai Golovkaitei,dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui,nuteistajam V. Z., jo gynėjai advokatei Jurgitai Jablonskienei,nukentėjusiajam P. S., jo atstovui advokatui Raimundui Vasiliauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. Z. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirtas laisvės apribojimas 1 metams ir 3 mėnesiams, uždraudžiant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus bei įpareigojant mokytis ar dirbti, ar registruotis Užimtumo tarnyboje bausmės atlikimo laikotarpiu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės apribojimas, uždraudžiant įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus bei įpareigojant mokytis ar dirbti, ar registruotis Užimtumo tarnyboje bausmės atlikimo laikotarpiu.

Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. S. pripažinta teisė į civilinio ieškinio dėl patirtos turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. Z. nuteistas už tai, kad jis pagrobė automobilį ir jame buvusius daiktus, tai yra 2019 m. rugpjūčio 22 d. apie 04.17 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pagrobė neužrakintą P. S. priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur vertės, su automobilyje buvusiais daiktais – benzininiu pjūklu „Stihl 362c-M“ 819 Eur vertės, su atsargine grandine 16 erų vertės, grandine „šina“ 31 Eur vertės, grandiniais galąstuvais 9 Eur vertės, du „Fiskars“ kirviais x17, vieneto vertė 50 Eur, elektriniu medienos drėgnumo matavimo aparatu 60 Eur vertės ir tokiu būdu P. S. dėl automobilio vagystės padarė 10 000 Eur turtinę žalą ir 1 035 Eur turtinę žalą dėl daiktų vagystės, viso nukentėjusiajam padarė 11 035 Eur turtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismas nuosprendžiu skirdamas nuteistajam V. Z. bausmę nurodė, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nedirbantis, nepateikė patikimų duomenų apie galimą įsidarbinimą, todėl teismas sprendė, kad pagal dabartinę jo finansinę situaciją jis neturėtų galimybės įvykdyti piniginės baudos bausmės. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią atsakomybes, į tai, kad kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu buvo neteistas, V. Z. skyrė laisvės apribojimo bausmę. Apylinkės teismas pripažindamas nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio atlyginimą nurodė, kad nukentėjusysis nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo patirtos turtinės žalos dydį, todėl teismas konstatavo, kad nėra galimybės teisingai nustatyti padarytos turtinės žalos dydžio. Tačiau ši aplinkybė dėl duomenų nepakankamumo nepaneigia nukentėjusiojo teisės reikalauti atlyginti jam padarytą turtinę žalą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 115 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. S. pripažino teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Šalies argumentai

3. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2020 m. birželio 25 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį ir pakeisti nuosprendį BPK 328 straipsnyje nurodytais pagrindais, dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, paskirtos neteisingos bausmės, netinkamai išspręstų kitų klausimų; priimti naują nuosprendį kaltinamojo V. Z. atžvilgiu netaikant BK 64¹ straipsnio, jo civilinį ieškinį dėl 11 035 eurų padarytos turtinės žalos tenkinti pilnai, priteisiant šią sumą iš kaltininko V. Z.; priteisti iš kaltinamojo V. Z. jo naudai 300 eurų už teisinės pagalbos išlaidas.

3.1. Skunde nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas, todėl naikintinas. Nors kaltinamasis V. Z. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nagrinėjant bylą nesutiko su pavogto automobilio verte, nes ji jam atrodė per didelė. Jo automobilis „Mercedes Benz“ po vagystės dėl kaltinamojo veiksmų užsidegė ir sudegė visiškai su visais jame buvusiais daiktais. Sudegusį automobilį teko priduoti į metalo laužo supirktuvę ir už metalo laužą gavo tik 400 Eur.

3.2. Apeliantas nurodo, kad dėl V. Z. veiksmų patyrė didelę turtinę žalą, nes jo pavogto automobilio su jame buvusiais darbo įrankiais vertė viršija 150 MGL dydžio sumą. Kaltininko veiksmai dėl vagystės buvo kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes vien pavogto automobilio vertė viršija 150 MGL, t. y. 7500 eurų sumą, o jis nurodė automobilio vertę 10 000 Eur, nes tokio modelio, būtent tokių gamybos metų yra tokia vertė. Taip pat apelianto manymu, teismas paskyrė analogišką bausmę, kuri jau buvo V. Z. skirta, tačiau teigiamų rezultatų nedavė.

3.3. Apeliantas pažymi, kad teismas neatsižvelgė į jo teismui pateiktus dokumentus apie automobilio „Mercedes Benz“ dabartinę rinkos vertę (1 t., b. l. 103–111), kuri atitiko jo prašomą priteisti turtinę žalą dėl automobilio. Jis pagrindė analogiško automobilio esamą rinkos kainą, tačiau neturėjo galimybės pristatyti teismui automobilio įsigijimo dokumento, nes jo neišsaugojo.

3.4. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismo proceso metu jis neturėjo atstovo-advokato, teismas to padaryti jam nepasiūlė, nerekomendavo, nors teismo procesas užsitęsė nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. birželio 1 d. Prokuroras tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kaip valstybinis kaltintojas, neapgynė jo, kaip civilinio ieškovo, procesinių teisių, net nerekomendavo kreiptis advokato paslaugų. Neturėdamas advokato, negalėjo pasinaudoti BPK 270 straipsnio 1 dalyje numatyta teise pateikti prašymus, išreikalauti kitus įrodymus ar juos pateikti.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusysis P. S. ir jo atstovas advokatas Raimundas Vasiliauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinio skundo dalį dėl netinkamai pritaikymo baudžiamojo įstatymo ir paskirtos bausmės atmesti, apeliacinio skundo dalį dėl civilinio ieškinio tenkinti. Nuteistasis V. Z. ir jo gynėja prašė apeliacinio skundo dalį dėl bausmės atmesti, o skundo dalį dėl civilinio ieškinio mažinti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo P. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nukentėjusiojo apeliaciniu skundu nėra ginčijama V. Z. kaltė, o teisėjų kolegijai patikrinus baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti V. Z. veiksmų teisiniu vertinimu, jokio teisinio pagrindo neturi, todėl jo kaltės klausimas išsamiau neanalizuotinas. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis P. S. nurodo, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nepagrįstai taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir tuo pagrindu neteisingai paskirta bausmė bei netinkamai išspręstas civilinio ieškinio klausimas, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl šių skundo argumentų.

Dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir BK 64¹ straipsnio taikymo

6. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 25 d. nuosprendžiu nuteistasis V. Z. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamos veikos numatytos, BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad dėl nuteistojo veiksmų jis patyrė didelę žalą, vien automobilio vertė buvo virš 10000 Eur, todėl teigia, kad veikos kvalifikavimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį yra netinkamas.

7. BK 178 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį neteisėtą neatlygintiną svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymą pasisavinimo tikslu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, o tuo tarpu 3 dalyje atsakomybė kyla tam, kuris pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Tam kad kiltų atsakomybė, numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje, turi būti pagrobtas didelės vertės turtas. Nors apeliaciniame skunde nukentėjusysis teigia, kad buvo pagobtas didelės vertės turtas, tačiau teisėjų kolegija su šiuo nukentėjusiojo skundo argumentu nesutinka. BK 190 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, t. y. 12500 Eur. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu konstatuota, kad V. Z. pagrobė turtą, kurio vertė yra 11 035 Eur, todėl pagrobtas turtas neatitinka didelės vertės svetimo turto apibrėžimo. Taip pat byloje nenustatyta, kad pagrobtas turtas turėtų didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę vertę, ar būtų pagrobtas dalyvaujant organizuotoje grupėje. Esant šioms aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. Z. padaryta veika tinkamai kvalifikuota, todėl keisti Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį nėra pagrindo.

8. Pagal BK 64¹ straipsnį nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, jeigu baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Ši taisyklė taikytina tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (BK 64¹ straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į šias nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad BK 64¹ straipsnis taikytinas tik esant minėtų sąlygų visumai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-697/2017, 2K-327-303/2015, 2K-569/2014).

9. Sprendžiant iš nagrinėjamoje byloje priimto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, byla šios instancijos teisme buvo išnagrinėta viena iš trijų BK 64¹ straipsnyje nurodytų proceso formų – pagreitinto proceso tvarka (BPK 273 straipsnis), taip pat konstatuotas nuteistojo V. Z. prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs BK 64¹ straipsnio taikymo sąlygų visumą, nuosprendžiu V. Z. paskirtą bausmę sumažinto vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šiuo atveju buvo visi įstatyme numatyti pagrindai taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir tuo pagrindu paskirtąją bausmę nuteistajam mažinti vienu trečdaliu. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

10. Taip pat nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. S. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu dėl civilinio ieškinio ir prašo civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Nukentėjusysis P. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 11 035 Eur turtinės žalos (1 t., b. l. 24). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusysis nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jo patirtos turtinės žalos dydį, todėl nėra galimybės teisingai nustatyti padarytos turtinės žalos dydį ir nusprendė pripažinti civiliniame ieškovui P. S. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o kausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, todėl Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 4 punktu. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nebuvo išimtinis atvejus, kad nebūtų galima tinkamai išspręsti klausimo dėl rašytinių įrodymų civilinio ieškinio pagrindimui išsireikalavimo. Nors baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, tačiau byloje buvo surengti net 6 teisiamieji posėdžiai, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, papildomos pertraukos paskelbimas dėl rašytinių įrodymų pateikimo nebūtų nepagrįstai prailginęs baudžiamosios bylos išnagrinėjimo termino.

12. Civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese paremtas nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo idėja. Tokiu ieškiniu siekiama sudaryti galimybę kompensuoti jo dėl nusikalstamos veikos patirtus turtinio pobūdžio praradimus tame pačiame procese, kuriame sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas, nereikalaujant iš šio asmens pradėti naujų savarankiškų teisinių procesų, todėl teisėjų kolegija atliko įrodymų tyrimą, išsireikalavo duomenis apie automobilio vertę, įrodymų pagrindžiančius automobilio įsigijimą bei papildomai apklausė nukentėjusįjį.

13. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. S. parodė, kad automobilį įsigijo iš S. D. už 2000 Eur. Automobilio kaina buvo nurodyta teisinga, nes automobilis buvo su trūkumais. Praėjus vienai dienai jo tėtis D. S. sumokėjo S. D. 6000 Eur už detales reikalingas suremontuoti įsigytą automobilį. 6000 Eur pavedimas padarytas tėčio vardu, nes jis skolinosi pinigus. Tėtis mokėjo paskolą, tačiau jis kiekvieną mėnesį duodavo pinigų, kad padarytų mokėjimus. 400 Eur išleido tepalams, oro filtrams ir panašiai, tačiau dokumentų pateikti neturi. Padangos kainavo 800 Eur, jas pirko per mamos brolio įmonę. Transporto priemonę naudojo apie du metus, juo vežė žvyrą, malkas. Automobilio vertė 8400 Eur. 1700 Eur suma susideda iš padangų kainos 800 Eur, akumuliatorius 150 Eur, kurį pirko prieš technikinę apžiūrą. Benzininio pjūklo Stihl vertė 819 eurų, nors pirko už 549 Eur.

14. Atnaujinus įrodymų tyrimą buvo gauta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kad Mercedes Benz Atego 817, 1999 m., kaina su PVM yra 4350 Eur (2 t., b. l. 30). Iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauta 2017 m. rugpjūčio 31 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria P. S. iš S. D. pirko transporto priemonę „Mercedes Benz 817“ už 2000 Eur (2 t., b. l. 46). Taip pat byloje buvo gauta ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateikta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kuria nukentėjusysis 2019 m. rugpjūčio 28 d. pirko analogišką transporto priemonę Mercedes Benz, 1998 m. gamybos, už 3000 Eur (2 t., b. l. 26–29). Nukentėjusysis pateikė panašių savivarčių skelbimų kopijas, kuriose kainos svyruoja nuo 8200 Eur iki 9000 Eur (2 t., b. l. 32), mokėjimo nurodymo kopiją, kuria D. S. 2017 m. rugsėjo 1 d. padarė 6000 Eur pavedimą S. D. (2 t., b. l. 49, 50). D. S. yra nukentėjusiojo P. S. tėvas (2 t., b. l. 48).

15. Teisėjų kolegija įvertinus nukentėjusiojo P. S. papildomai nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys nėra visiškai pagrįstas. Baudžiamojoje byloje, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, t. y. tiek, kiek ieškinys pagrįstas įrodymais, visiškai arba iš dalies patenkina civilinį ieškinį.

15.1. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 168-211/2018). Žalos dydis – fakto klausimas.

15.2. Nukentėjusysis P. S. nurodė, kad transporto priemonės vertė buvo 10000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo nurodoma transporto priemonės vertė yra nepagrįsta. Nukentėjusysis transporto priemonę įgijo už 2000 Eur, dar 6000 Eur išleido transporto priemonės detalių įsigijimui. Nors pavedimas 6000 Eur sumai buvo padarytas iš nukentėjusiojo tėvo D. S. sąskaitos, tačiau šiuo atveju nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės dėl pinigų skolinimosi bei paskolos dalies dengimo leidžia pagrįstai teigti, kad būtent nukentėjusysis, o ne jo tėvas D. S., dengė įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, todėl teisėjų kolegija, konstatuota, kad 8000 Eur yra ta bendra suma, kurią nukentėjusysis išleido įsigydamas transporto priemonę. Pažymėtina, kad iš nukentėjusiojo D. S. pateiktų panašių savivarčių pardavimo skelbimų kopijų matyti, kad ši kaina yra panaši į rinkoje parduodamų savivarčių kainą, todėl laikytina pagrįsta.

15.3. Nukentėjusysis P. S. nurodė, kad savivarčių naudojosi du metus, vežė statybinį laužą, malkas, žvyrą. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, kad transporto priemonė buvo naudojama intensyviai ir dėl tokio naudojimo automobilio vertė sumažėjo. Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad vidutinė tokios transporto priemonės kaina yra 4350 Eur. Nors teisėjų kolegija nustatė, kad transporto priemonės įsigijimo kaina yra 8000 Eur, tačiau akivaizdu, kad per dviejų metų intensyvų transporto priemonės naudojimo laikotarpį šios transporto priemonė vertė sumažėjo, ir teisėjų kolegijos vertinimu, būtent VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta vertė laikytina objektyviausiu įrodymu, pagrindžiančiu transporto priemonės vertę. Šias nurodytas aplinkybes juo labiau patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis 2019 m. rugpjūčio 28 d. įgijo analogišką transporto priemonę, 1998 m., sumokėdamas 3000 Eur (2 t., b. l. 28).

15.4. Taip pat nukentėjusysis P. S. nurodė, kad 400 Eur išleido tepalams, oro filtrams, padangos kainavo 800 Eur, o akumuliatorius 150 Eur. Nukentėjusysis nors ir nurodė, kad būtent tokias sumas išleido transporto priemonės priežiūrai, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Šiuo atveju teisėjų kolegija konstatuota, kad tai buvo įprastinės transporto priemonės eksploatacinės išlaidos, ir nesant jokių duomenų, kurie pagrįstų šią partirtą žalą, laikytina, kad patirtas žalos dydis šioje dalyje neįrodytas.

15.5. Nukentėjusysis P. S. be automobilio vertės nurodė, kad transporto priemonėje buvo benzininis pjūklas „Stihl 362c-M“ 819 Eur vertės, su atsargine grandine 16 erų vertės, grandinė „šina“ 31 Eur vertės, grandiniai galąstuvai 9 Eur vertės, du „Fiskars“ kirviai x17, vieneto vertė 50 Eur, elektrinis medienos drėgnumo matavimo aparatas 60 Eur vertės. Nors nukentėjusysis P. S. nurodo, kad benzininio pjūklo vertė yra 819 Eur, tačiau iš byloje esančios 2019 m. birželio 27 d. PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad motorinis pjūklas Stihl buvo įsigytas už 665 Eur sumą (1 t., b. l. 102). Nors sąskaita yra išrašyta E. A. IĮ, tačiau nukentėjusysis nurodė, kad būtent jis pirko šį motorinį pjūklą ir žalą patyrė jis. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad benzininio pjūklo vertė yra 665 Eur, o ne 819 Eur kaip nurodė nukentėjusysis. Baudžiamojoje byloje ginčo dėl kitų daiktų buvusių transporto priemonėje vertės ginčo nėra, šalys sutiko su jų verte, todėl teisėjų kolegija dėl šių daiktų vertės plačiau nepasisako.

15.6. Teisėjų kolegija įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes konstatuoja, kad nukentėjusysis P. S. dėl nusikalstamos veikos patyrė 5231 Eur turtinę žalą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad už parduotą transporto priemonę į metalo laužą gavo 400 Eur (1 t., b. l. 166). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad dalis žalos buvo atlyginta pardavus transporto priemonę, tai dėl nusikalstamos veikos patirta žala mažintina, ir pripažintina, kad nukentėjusysis patyrė 4831 Eur turtinę žalą. Baudžiamojoje byloje konstatuota, kad būtent dėl nuteistojo V. Z. veiksmų buvo pagrobtas nukentėjusiojo automobilis su jame buvusiais daiktais. Tarp nuteistojo padarytų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado būtent dėl nuteistojo veiksmų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistina 4381 Eur turtinė žala.

16. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo proceso metu jis neturėjo atstovo – advokato, teismas to padaryti jam nepasiūlė, nerekomendavo, nors teismo procesas užsitęsė ilgą laiką. Teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo (1 t., b. l. 92) matyti, kad nukentėjusiajam buvo išaiškintos nukentėjusiojo teisės, taip pat teisės buvo išaiškintos teisiamojo posėdžio metu (1 t., b. l. 163). Baudžiamasis įstatymas nenumato pareigos teismui užtikrinti nukentėjusiajam profesionalaus teisininko atstovavimą, yra teisė nukentėjusiajam tokį atstovavimą pasirinkti pačiam. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl proceso išlaidų

17. Apeliantas apeliaciniame skunde prašė priteisti iš nuteistojo V. Z. 300 Eur už teisines pagalbos išlaidas, o teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti visas teisinės pagalbos išlaidas.

17.1. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; jis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimui taip pat skirta ir BPK 106 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

17.2. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo P. S. apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo pateikti 2020 m. rugsėjo 21 d. pinigų priėmimo kvitas, kad P. S. advokatui sumokėjo 150 Eur, 2020 m. spalio 6 d. pinigų priėmimo kvitas, kad P. S. sumokėjo advokatui 150 Eur, 2020 m. lapkričio 25 d. pinigų priėmimo kvitas, kad P. S. advokatui sumokėjo 150 Eur (2 t., b. l. 33, 47). Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje nukentėjusįjį P. S. atstovavo advokatas R. Vasiliauskas. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo nagrinėjimo rezultatą, t. y., kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, į tai, kad advokatas paruošė apeliacinį skundą bei dalyvavo jo nagrinėjime, nukentėjusysis papildomas išlaidas patyrė teismui atnaujinus įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo P. S. patirta ir prašoma priteisti visa suma už teisesnės pagalbos išlaidas – 450 Eur yra pagrįsta ir atitinka protingumo kriterijų, todėl turi būti priteista iš nuteistojo V. Z..

18. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad V. Z. antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 165,59 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai (2 t., b. l. 41-44). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis V. Z. nurodė, kad šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna 200 Eur išmoką bei 150 Eur pašalpą. Teisėjų kolegijos nuomone, nors prašoma išieškoti suma nėra didelė, tačiau gynėja nuteistajam paskirta esant įstatyminiam pagrindui, kadangi BPK 322 straipsnis numato privalomą gynėjo dalyvavimą, apeliacinis procesas inicijuotas nukentėjusiojo, nuteistojo turtinė padėtis yra sunki, gaunamos nedidelės pajamos, yra priteistas civilinis ieškinys, todėl, esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš V. Z. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. birželio 25 d. nuosprendį pakeisti:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš nuteistojo V. Z. 4831 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt vieną eurą) turtinės žalos ir 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) už teisinės pagalbos išlaidas.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nuteistajam V. Z. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš nuteistojo V. Z. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisDarius KantaravičiusNerijus Meilutis