Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei užsienio bendrovei AS „Air Baltic Corporation“ dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

3. Atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Reglamento Nr. 261/2004 nuostatas keleivės I. K., įsigijusios bilietus skrydžiui maršrutu Miunchenas-Ryga-Vilnius, atžvilgiu, kadangi nurodytas skrydis buvo atidėtas, dėl ko keleivė galutinį skrydžio tikslą (Vilnius) pasiekė daugiau nei 3 valandomis vėliau. Keleivė kreipėsi į atsakovę elektroniniu paštu, reikalaudama išmokėti priklausančią kompensaciją. Atsakovė pateikė oficialią poziciją – sutikimą išmokėti kompensaciją, tačiau kompensacija išmokėta nebuvo. Tokie atsakovės veiksmai vertintini kaip siekis išvengti Reglamento Nr. 261/2004 imperatyviai įtvirtintų oro linijų bendrovių pareigų kompensuoti ir suteikti pagalbą skrydžių atšaukimo ir atidėjimo atvejais. Keleivė I. K. perleido savo turimas reikalavimo teises į kompensaciją ieškovei, tam, kad pastaroji teismine tvarka išieškotų kompensaciją iš atsakovės.

4. Atidėtas skrydis yra jungiamasis, pagal bendrą rezervaciją apimantis du skrydžius, todėl susijęs tiek su faktiniu skrydį vykdžiusio oro vežėjo įvykdytu pirmuoju skrydžiu, tiek su antruoju į galutinę paskirties vietą. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimą, jungiamojo skrydžio atveju skrydžio įvykdymo vieta yra pirmąjį skrydį vykdžiusio lėktuvo išvykimo vieta arba antrąjį skrydį vykdančio lėktuvo atvykimo vieta, kaip pagrindinių paslaugų teikimo vietos, dėl kurių sudaryta oro vežimo sutartis. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas 1215/2012) 17 straipsnyje nustatyta, kad jeigu vartotojas sudaro sutartį su šalimi, kurios nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra ne valstybėje narėje, bet kuri vienoje iš valstybių narių turi filialą, atstovybę ar kitokį padalinį, visuose su minėto filialo, atstovybės arba padalinio susijusiuose ginčuose laikoma, kad tokios šalies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra toje valstybėje narėje. Lietuvos Respublikoje yra registruota atsakovės filialo buveinė, pagal atsakovės filialo įstatus, filialo Lietuvoje tikslus ir veiklą apima visos bendrosios atsakovės teikiamos paslaugos, nukreiptos į Lietuvos rinką. Dėl nurodyto byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui. Be to, byla teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui dar ir tuo pagrindu, kad lėktuvo atvykimo vieta šiuo konkrečiu atveju buvo Vilniuje.

7. Atsakovė, turėdama pagrįstą interesą įsitikinti ar reikalavimo teisės perleidimo sutartį pasirašė keleivė, o ne kitas asmuo, nėra užtikrinta dėl reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo, todėl prašo pateikti reikalavimo teises perleidimo sutarties originalą arba tinkamai patvirtintą kopiją. Atsakovė iki ieškinio pateikimo sutiko sumokėti keleivei 250,00 Eur kompensaciją, tačiau reikalavimą atsakovei pateikė ne tiesiogiai keleivė, o ieškovė, kuri nėra atsakovės klientė. Atsakovė, siekdama įsitikinti ar reikalavimą pareiškia tokią teisę turintis asmuo, prašė pateikti reikalavimo įgaliojimo ir reikalavimo perleidimo sutarties originalą arba patvirtintą kopiją. Ieškovė į šį atsakovės prašymą nereagavo ir nurodytų dokumentų nepateikė, todėl ieškovei kompensacija nebuvo išmokėta.

9. Teisėjos 2019 m. balandžio 4 d. rezoliucija ieškovei nustatytas terminas pareikšti poziciją dėl atsakovės prašymo išreikalauti iš ieškovės jos ir keleivės I. K. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties originalą arba patvirtintą kopiją su žyma „kopija tikra“ ir dėl atsakovės reikalavimo palikti ieškinį nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos teismams.

11. Pirma, atsakovė klaidina teismą, teigdama, kad Reglamento Nr. 1215/2012 IV skirsnio nuostatos (17 straipsnio 2 dalis ir 18 straipsnio 1 dalis) nėra taikomos vežimo sutartims. Šis teiginys yra nepagrįstas, kadangi ieškovė šiomis nuostatomis bei jurisdikcijos pagrindu apskritai nesiremia. Ieškinyje nurodoma, kad ginčas priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai vadovaujantis savarankiškais pagrindais – Europos Sąjungos Teismingumo Teismo praktika dėl bylų teismingumo jungiamojo skrydžio atvejais.

12. Antra, ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais esą jos filialas Lietuvoje nevykdė skrydžių veiklos. Atsakovės filialo nuostatose (2.1-2.4, 3.1-3.2 punktai) nurodoma, kad atsakovės filialo veikla yra susijusi su tarptautinių keleivių, krovinių ir pašto gabenimu oru. Net jei ir būtų laikoma, kad atsakovės teiginiai yra pagrįsti, atsakovės pateiktas pripažinimas dėl filialo vykdomos bilietų pardavimo marketingo veiklos patvirtina filialo prisidėjimą prie skrydžių veiklos įgyvendinimo. Atsakovė, steigdama filialą Lietuvoje ir perduodama jam teises atstovauti atsakovei ir padėti įgyvendinti jos interesus, teisę filialo vadovui atstovauti visais klausimais santykiuose su valstybės/savivaldybės institucijomis, bet kuriais fiziniais ir juridiniais asmenimis, kartu prisiėmė riziką, kad teisminiai procesai Lietuvos Respublikoje prieš atsakovę vyks vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir atsakovę filialo nuostatų pagrindu atstovaujant atsakovės filialo vadovui.

13. Trečia, ieškovės nuomone, atsakovė 2017 m. rugpjūčio 22 d. valdybos sprendimą išregistruoti atsakovės filialą Lietuvoje parengė atgaline data siekdama šį sprendimą panaudoti kaip gynybinę priemonę teisminiuose procesuose. Tą patvirtina byloje surinkti papildomi įrodymai. Remiantis juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovė nebuvo pateikusi valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“ jokių oficialių duomenų, kurie leistų patvirtinti faktą, kad yra pradėti atsakovės filialo išregistravimo darbai. Be to, atsakovės pateiktas 2017 m. rugpjūčio 22 d. valdybos sprendimas yra su akivaizdžiais trūkumais – sprendime trūksta vieno iš valdybos narių, balsavusių „už“ atsakovės filialo išregistravimą, parašo.

14. Ieškovės pateikta reikalavimo perleidimo sutartis yra originali, sudaryta elektroniniu būdu, todėl atsakovės prašymas išreikalauti reikalavimo sutarties originalą yra nepagrįstas.

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

18. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2018 m. birželio 14 d. skrydis Nr. BT 222, kuriuo maršrutu Miunchenas-Ryga-Vilnius, skrido keleivė I. K., buvo atidėtas. 2018 m. lapkričio 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi I. K. perleido ieškovei reikalavimo teisę dėl jai priklausančios kompensacijos už atidėtą skrydį.

Dėl bylos teismingumo

19. Atsakovė reiškia reikalavimą palikti ieškinį nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, kadangi atsakovės registruota buveinė yra užsienio valstybėje – Latvijos Respublikoje. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra nustatytos Reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę, nustatytą Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Reglamento 1215/2012 16 punkte nustatyta, kad jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Pagal Reglamento 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles, nustatytas Reglamento 1215/2012 II skyriaus 2–7 skirsniuose. Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pateiktas vadovaujantis specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisyklėmis.

20. Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad bylose, kylančiose iš sutarčių, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Nr. C-204/08; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-757-852/2019).

21. Nagrinėjamoje byloje skrydžio, dėl kurio vėlavimo ieškovė prašo priteisti kompensaciją, maršrutas buvo Miunchenas-Ryga-Vilnius, lėktuvo atvykimo vieta – Vilnius (Lietuva). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, vadovaujantis Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto taisyklėmis, nes lėktuvas atskrido į Vilnių.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarčių galiojimo

22. Atsakovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose kelia abejonių dėl ieškovės ir keleivės sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties autentiškumo.

23. Vadovaujantis CK 6.101 straipsnio nuostatomis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei.

24. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad keleivė I. K. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu perleido savo turimas teises į kompensaciją už neįvykusį skrydį ieškovei. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta aplinkybių, sąlygojančių pagrįstas abejones sudarytos reikalavimo sutarties tikrumu. Byloje yra pateikta šios sutarties elektroninė kopija su jas sudariusių asmenų parašais. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai esą ieškovė privalėjo pateikti reikalavimo perleidimo sutarties originalą, nėra pagrįsti, nes sutartys gali būti sudaromos ir elektroniniu būdu.

25. Atsakovė, teigdama, kad byloje pateikta reikalavimo teisės perleidimo sutartis kelia abejonių, nenurodo jokios konkrečios imperatyvios teisės normos, kurią, jos manymu, ši sutartis pažeidžia, o tik dėsto abstrakčius teiginius apie tai, kad galimai reikalavimo sutartį pasirašė kiti asmenys. Pažymėtina, kad atsakovė priešinio reikalavimo dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia nereiškė, o tik reiškė abejones dėl jos teisėtumo, bet teiktuose procesiniuose dokumentuose šių abejonių jokiais įrodymais nepagrindė.

26. CK 6.103 straipsnyje įtvirtinta, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė keleivių vežimo sutartis, iš kurios kyla prievolė išmokėti kompensaciją, buvo sudaryta elektroniniu būdu, reikalavimo perleidimo sutartis irgi buvo pasirašyta elektroniniu būdu. Kita vertus, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ant reikalavimų perleidimo sutarties yra keleivės parašas. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie nukrypimą nuo tikrosios šalių valios sudaryti tokią sutartį (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl kompensacijos už atidėtą skrydį priteisimo

27. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 5, 7 ir 12 straipsnių.

28. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus.

29. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų apie skrydžio metu buvusias ypatingas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad keleivė įgijo teisę iš oro vežėjo prašyti Reglamento 7 straipsnyje nurodytą kompensaciją.

30. Pagal Reglamento 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250 Eur visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 Eur visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500–3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant kompensacijos apskaičiavimui reikšmingą atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta.

31. Atsižvelgiant į tai, kad atstumas tarp Miuncheno ir Rygos yra mažesnis nei 1 500 kilometrų (CPK 182 straipsnio 1 punktas), mokėtinos kompensacijos dydžiui nustatyti taikytinas Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktas, pagal kurį ieškovei, įgijusiai reikalavimo teisę iš nurodytos keleivės, priklauso 250,00 Eur dydžio kompensacija.

32. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad keleivė paskirties vietą pasiekė praėjus daugiau kaip 3 valandoms nuo tvarkaraštyje numatyto atvykimo laiko, kaip ir jos teisės į ieškiniu prašomą priteisti 250,00 Eur kompensaciją už skrydžio atidėjimą (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

33. Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 250,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų klausimų

34. Teismas procesinius dokumentus nagrinėjamoje byloje įteikė advokatui, su kuriuo Latvijos juridinis asmuo, šios bylos atsakovė AS „Air Baltic Corporation“, yra sudariusi sutartį dėl atstovavimo Lietuvos Respublikos teismuose, todėl spręstina, kad visi procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, vadovaujantis CPK kodekso 118 straipsnio, 175¹ straipsnio 9 dalies nuostatomis.

35. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė nereiškia reikalavimo taikyti ieškinio senatį, todėl dėl ieškovės argumentų apie tai, kad ji senaties termino nėra praleidusi bei dėl šiam santykiui taikytinos teisės teismas plačiau nepasisako.

36. Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų teismas taip pat nepasisako, nes jie neturi įtakos priimamam sprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

38. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 15,00 Eur žyminį mokestį, kuris priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

39. Ieškovė taip pat patyrė 484,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Teismas pažymi, kad pagal bendrą taisyklę, ieškovė turi teisę į išlaidų advokato pagalbai atlyginimą. Spręsdamas priteistino šių išlaidų dydžio klausimą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors prašoma priteisti suma už suteiktas advokato paslaugas neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus dydžio, nurodyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), Rekomendacijų 2 punkte taip pat nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; ir kt.

40. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, kad teismuose 2018–2019 metais iškelta daugiau nei 200 civilinių bylų pagal ieškovės UAB „Skycop.com“ ieškinius atsakovei AS „Air Baltic Corporation“ dėl kompensacijų už pavėluotus ar atšauktus skydžius priteisimo. Visose šiose bylose ieškovės interesams atstovauja tas pats advokatas Nerijus Zaleckas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad šioje byloje ieškovei suteiktos teisinės paslaugos yra analogiškos suteiktoms kitose teisme nagrinėjamose bylose. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad byla negali būti vertinama kaip sudėtinga ar reikalaujanti daug darbo bei laiko sąnaudų. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės nekilo ginčo dėl faktinių aplinkybių, o teisės taikymo ir aiškinimo prasme byla yra nesudėtinga. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovės priteistinas ieškovės turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti sumažinti iki 300,00 Eur (CPK 98 straipsnis).

41. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „Skycop.com“, j. a. k. 304423851, iš atsakovės užsienio bendrovės AS „Air Baltic Corporation“, j. a. k. 40003245752, 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt Eur 00 ct) kompensacijos, 5 procentų dydžio procesines metines procesines palūkanas už priteistą sumą (250,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 315,00 Eur (tris šimtus penkiolika Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.