Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. R. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria paliktas galioti Šiaulių apygardos prokuratūros 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. spalio 11 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjo V. R. skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su nuteistojo V. R. kasaciniu skundu dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nutarties bei baudžiamąja byla, 2015 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė jį priimti ir grąžino V. R..

2016 m. liepos 14 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su nuteistojo V. R. prašymu atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą ir kasaciniu skundu dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nutarties bei pateikta baudžiamąja byla, atmetė nuteistojo V. R. prašymą atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą, atsisakė jį priimti ir grąžino nuteistajam V. R..

2016 m. rugpjūčio 25 d. Šiaulių apygardos prokuratūroje gautas nuteistojo V. R. pareiškimas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. 2016 m. rugsėjo 1 d. Šiaulių apygardos prokuratūrai iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros persiųstas analogiško turinio nuteistojo V. R. pareiškimas.

Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tuo pačiu nutarimu V. R. pareiškimo dalis, kuria buvo prašoma panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nutartį ir baudžiamąją bylą V. R. atžvilgiu nutraukti, palikta nenagrinėta, motyvuojant tuo, kad tokių sprendimų priėmimas nėra apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro kompetencijoje.

2016 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas nuteistojo V. R. skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimo. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. spalio 11 d. nutarimu minėtas nuteistojo V. R. skundas atmestas.

Skunde nurodoma, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Nuteistojo V. R. teigimu, Vilniaus apygardos teismas objektyviai neišnagrinėjo visų jo skunde pateiktų argumentų. Pasak nuteistojo, priimant Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį nebuvo žinomos ir nagrinėjamos byloje naujai paaiškėjusios aplinkybės. Nuteistojo teigimu, seksualiai prievartauti nepilnametės D. P. jis negalėjo, nes nuosprendyje nurodytu laiku pastaroji su motina negyveno, jis jos nepažinojo. 2013 m. gegužės mėn. V. R. atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, todėl, nuteistojo manymu, jis yra nepagrįstai pripažintas kaltu dėl tuo metu padaryto išžaginimo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nebuvo atlikta nukentėjusiosios parodymų patikra melo detektoriumi. Atsižvelgiant į tai, kad artimi nukentėjusiajai asmenys nurodė priešingas nei nukentėjusioji aplinkybes, byloje nepaneigta aplinkybė, jog ji, duodama parodymus, melavo. Skunde taip pat nurodoma, jog byloje pateiktos teismo psichiatrijos specialistų išvados, kad nukentėjusioji nėra linkusi meluoti, yra neobjektyvios ir klaidingos. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teisme jam nebuvo suteiktas paskutinis žodis. Šios išvardytos aplinkybės, nuteistojo teigimu, laikytinos naujai paaiškėjusiomis, todėl jo skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. R. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 443 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis ar nutartis gali būti panaikinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nurodytos BPK 444 straipsnyje.

BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Taigi aplinkybės, išvardintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nustatomos tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsnių nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį.

Šiuo konkrečiu atveju bylos medžiagoje nėra duomenų apie priimtą ir įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriuo būtų nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas, nagrinėjusių bylą teisėjų ar ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, todėl nėra ir BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą. Tokių aplinkybių skunde nenurodė ir nuteistasis V. R.. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga (proceso Nr. 1-40-9-00056-2014-2), konstatuoja, kad nuteistojo V. R. skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarties nurodytos aplinkybės taip pat negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

Nuteistasis V. R. prašo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, iš esmės remdamasis tuo, jog baudžiamąją bylą, kurioje jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį, nagrinėję teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

Pažymėtina, jog nagrinėjant skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarties panaikinimo, baudžiamojoje byloje esantys įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų bylai atnaujinti. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nuosprendžiu V. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus BK 149 straipsnio 3 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje, bei nuteistas laisvės atėmimo bausme. Patikrinęs minėto Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka, Šiaulių apygardos teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmetė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2015 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė priimti V. R. kasacinį skundą ir grąžino jį pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, jog išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartyje iš esmės pasisakė dėl visų nuteistojo argumentų, kuriais remdamasis jis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį, kuria paliktas galioti Šiaulių apygardos prokuratūros 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. spalio 11 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjo V. R. skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atmestas. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai motyvavo savo išvadas dėl nukentėjusiosios D. P. parodymų patikimumo ir teismo psichologijos ekspertų išvadų pagrįstumo. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartyje įvertino nuteistojo V. R. apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiosios parodymų tyrimo melo detektoriumi būtinumo, paskutiniojo žodžio suteikimo pirmosios instancijos teisme, taip pat nuteistojo argumentą, jog nusikalstamų veikų padarymo metu jis atliko bausmę pataisos namuose ir objektyviai negalėjo padaryti šių veikų. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas nėra pagrindai, kuriais remiantis baudžiamoji byla atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įrodymų įvertinimas, priimant teismo baigiamąjį aktą, yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Aplinkybė, jog nuteistasis V. R. nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo išvadomis, padarytomis įvertinus bylos medžiagoje esančius duomenis, ir prašo iš naujo juos įvertinti, nelaikytina naujai paaiškėjusia ir nėra pagrindas iš naujo pradėti procesą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo nuteistojo V. R. nurodytų aplinkybių pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, dėl kurių galimas baudžiamosios bylos atnaujinimas pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies nuostatas. Visos skunde išdėstytos aplinkybės buvo žinomos bylą nagrinėjusiems pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams. Konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016 m. spalio 11 d. nutarimo, kuriuo pareiškėjo V. R. skundas dėl Šiaulių apygardos prokuratūros 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atmestas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.