- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-21
- Bylos Nr.
- e2-503-302/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00179-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Glastela“
- Atsakovas
- „NOR CONSTRUCTION AS“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Glastela“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-956-587/2022, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Glastela“ ieškinį atsakovei „NOR CONSTRUCTION AS“ dėl skolos priteisimo kaip neteismingą Kauno apygardos teismui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Glastela“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovei „NOR CONSTRUCTION AS“, Norvegijoje registruotai įmonei, dėl skolos už pagal sutartį teiktas prekes priteisimo.
2. Nurodė, kad šalys sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 8.7 punkte susitarė, kad „sprendžiant kitus klausimus, nenumatytus šioje sutartyje, šalys vadovaujasi LR įstatymais“. Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją grindė aplinkybe, kad prekės atsakovei buvo pristatytos Kaune, bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsniu, 30 straipsnio 9 dalimi bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.52 straipsniu, taip pat tuo, kad abiejų juridinių asmenų vadovai yra lietuviai, sutartis sudaryta lietuvių kalba, susirašinėjimas tarp šalių vykdomas lietuvių kalba.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškovės UAB „Glastela“ ieškinį atsakovei „NOR CONSTRUCTION AS“ dėl skolos priteisimo atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apygardos teismui.
4. Teismas, įvertinęs ieškovė pateiktą 2012 m. gruodžio 3 d. tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl stiklo, metalo ir kitų prekių pardavimo ir (ar) paslaugų suteikimo nuostatas, nustatė, kad šalys sutartyje tiesiogiai neaptarė priekių pristatymo vietos ir bylų teismingumo klausimų. Atitinkamai teismas, vadovaudamasis CK 6.52 straipsnio 2 dalies 3 punktu, padarė išvadą, kad sutarties įvykdymo vieta yra atsakovės verslo vietoje.
5. Taip pat teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė prekes pristatė adresu (duomenys neskelbtini).
6. Teismas nusprendė, kad vadovaujantis CPK 29 straipsniu, 30 straipsnio 9 dalimi ir CK 6.52 straipsniu, ieškovės ieškinys teismingas pagal atsakovės buveinės vietą Norvegijos karalystėje.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė UAB „Glastela“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. byloje keliamas ginčas dėl skolos priteisimo iš atsakovės „NOR CONSTRUCTION AS“, kurios buveinė yra Norvegijoje, taigi šis ginčo santykis pripažįstamas turinčiu tarptautinį (užsienio) elementą. Atsakovės įsiskolinimas ieškovei grindžiamas tarp šalių susiklosčiusiais pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais ir pasirašyta Sutartimi, kurios 8.7 punkte įtvirtinta, kad sprendžiant kitus klausimus, nenumatytus Sutartyje, Šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais.
7.2. Kartu su atskiruoju skundu pateikiami tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai (CMR) patvirtina, kad prekių pristatymo atsakovei adresas yra Kaune.
7.3. Kadangi šalys raštu nesusitarė dėl konkrečios prekių pristatymo vietos, bet susitarė dėl taikytinos Lietuvos materialinės teisės, yra pagrindas remtis CK 6.317 straipsnio 4 dalies ar 6.318 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, reglamentuojančiomis daiktų perdavimą, identifikuojant būtent fizinio prekių perdavimo, vykdant sutartį, vietą. Kad prekės fiziškai atsakovei turėjo būti ir buvo perduotos Lietuvoje, Kaune, patvirtina ir tai, kad už atsakovės užsakytų vežėjų paslaugas iš Kauno miesto apmokėjo pati atsakovė.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą Kauno apygardos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos
10. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė CMR važtaraščius bei vežėjo atsakovui išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriomis įrodinėja, kad prekės atsakovui pagal šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį buvo pristatytos Kaune, t. y. Lietuvos Respublikos teritorijoje.
11. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
12. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nenurodė, dėl kokių priežasčių, dėl kurių šių įrodymų nepateikė ar negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl apeliacinės instancijos teismas kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų neprijungia prie bylos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
13. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, reiškia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą.
14. Gavęs ieškinį teismas, pirmiausia patikrina, ar tas ieškinys nagrinėtinas CPK nustatyta tvarka, ar teismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Tuo atveju, kai byloje yra tarptautinis elementas, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 straipsnis). CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereguliuoja kitaip.
15. Taigi teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio (liet. pagal pareigas, savo iniciatyva) (CPK 782 straipsnis) pagal tarptautinio civilinio proceso normas. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016 ir kt.).
16. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „Glastela“ Kauno apygardos teisme pareiškė ieškinį atsakovui „NOR CONSTRUCTION AS“, kurio buveinė yra Norvegijoje, dėl skolos ir delspinigių priteisimo pagal šalių 2012 m. gruodžio 3 d. sutarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis). Sutartimi ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovui prekes ir (ar) paslaugas Sutarties nustatyta, gavusi užsakymą konkrečiam prekių kiekiui; perduoti prekes atsakovo nuosavybėn, o atsakovas Sutarties nustatyta tvarka ir terminais priimti prekes ir (ar) paslaugas ir už jas sumokėti (Sutarties 1 dalies 1 punktas). Sutarties 8 dalies 7 punkte šalys susitarė, kad sprendžiant kitus klausimus, nenumatytus Sutartyje, šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, tačiau šalys Sutartyje nesusitarė dėl ginčų nagrinėjimo jurisdikcijos, t. y. nesusitarė, kurios iš šalių buveinės vietos valstybės teismai turės jurisdikciją spręsti tarp šalių iš Sutarties kilusius ginčus.
17. Taigi byloje yra tarptautinis elementas – ieškinys pareikštas Norvegijoje registruotam juridiniam asmeniui ir šalys nėra susitarusios dėl jurisdikcijos, todėl sprendžiant dėl bylos jurisdikcijos turi būti vadovaujamasi ne vidaus teisės normomis, reglamentuojančiomis teismingumo nustatymo taisykles, o tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 780 straipsnis).
18. 2007 m. spalio 30 d. Lugane Europos Bendrija, Danijos Karalystė, Islandijos Respublika, Norvegijos Karalystė ir Šveicarijos Konfederacija sudarė Konvenciją dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – 2007 m. Lugano konvencija). 2007 m. Lugano konvencija galioja Lietuvai kaip Europos Sąjungos valstybei narei, todėl nustatant nagrinėjamos civilinės bylos, kurioje atsakovas yra Norvegijoje registruotas juridinis asmuo, teismingumą privaloma vadovautis 2007 m. Lugano konvencijos nuostatomis (CPK 780 straipsnis).
19. Aplinkybė, kad šalys Sutartyje susitarė dėl taikytinos Lietuvos Respublikos teisės, sprendžiant dėl bylos jurisdikcijos, nėra reikšminga, kadangi materialinės teisės taikymas nėra susijęs su procesinės teisės taikymu. Kitaip tariant, šalys pačios negali susitarti dėl taikytinos procesinės teisės, nes ji savarankiškai priklauso nuo to, kokios valstybės teisme bus nagrinėjamas ginčas. Todėl byloje esant tarptautiniam elementui (atsakovo buveinė Norvegijoje) ir nesant šalių susitarimo dėl ginčų nagrinėjimo jurisdikcijos, vadovaujantis CPK 780 straipsnio nuostatomis, sprendžiant, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams, turi būti vadovaujamasi tarptautinio teismingumo taisyklėmis, kurios šiuo atveju nukreipia į 2007 m. Lugano konvenciją, o ne CPK 29 ir 30 straipsnių nuostatomis.
20. 2007 m. Lugano konvencijos 2 straipsnio 1 dalimi, šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės teismuose. 2007 m. Lugano konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos šios konvencijos privalančios laikytis valstybės teismuose tik pagal šios antraštinės dalies 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles.
21. 2007 m. Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a) papunktyje nustatyta, kad šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. 2007 m. Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies b) papunktyje nustatyta, jog pagal šią nuostatą ir jeigu nesusitariama kitaip, atitinkamos prievolės vykdymo vieta yra: parduodant prekes – šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį; teikiant paslaugas – šios konvencijos privalančioje laikytis valstybėje, kurioje paslaugos buvo arba turėtų būti suteiktos pagal sutartį. 2007 m. Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c) punktas nustato, kad a) papunktis taikomas tuomet, kai netaikomas b papunktis. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl 2007 m. Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a) papunktyje įtvirtintos specialiosios jurisdikcijos (prievolės vykdymo vietos teismuose) taikymo, visų pirma, turi būti nustatyta, ar specialiajai jurisdikcijai nustatyti netaikytinas konvencijos 5 straipsnio 1 dalies b) papunktis. Tik nustačius, kad nurodytas papunktis netaikytinas, vertintina, ar yra pagrindas jurisdikciją nustatyti pagal 2007 m. Lugano konvencijos 5 straipsnio 1 dalies a) papunktį.
22. Šiuo atveju sprendžiant dėl alternatyvios specialiosios jurisdikcijos (pagal prievolės įvykdymo vietą) prievolės įvykdymo vieta turi būti nustatoma pagal tai, kaip ją apibrėžia 2007 m. Lugano konvencija, o ne nacionalinė teisė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos spręsti tarp šalių kilusį ginčą, nepagrįstai vadovavosi nacionaline teise ir prievolės įvykdymo vietą nustatinėjo pagal nacionalinę teisę, o ne pagal 2007 m. Lugano konvencijos nuostatas.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Kadangi nagrinėjamoje byloje jos teismingumo klausimui išspręsti reikšminga prekių perdavimo vieta, pagal tai, kaip ją apibrėžia 2007 m. Lugano konvencija, nebuvo nustatyta, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas jurisdikciją nagrinėti bylą turintį teismą, nepagrįstai rėmėsi nacionaline teise. Nenustačius prekių perdavimo vietos pagal tai, kaip tai yra apibrėžta 2007 m. Lugano konvencijoje, nėra galimybės atsakyti į klausimą, kurios šalies teismai turi jurisdikciją spręsti tarp šalių kilusį ginčą. Pažymėtina, kad šių aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme, apribotų šalių teisę į apeliaciją, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenustatinėja.
24. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias bylų su tarptautiniu elementu jurisdikcijos klausimus, todėl skundžiama nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmos instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą.