Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gera nuotaika“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gera nuotaika“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl viešo konkurso sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo, trečiasis asmuo mažoji bendrija „Belaiko“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gera nuotaika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, prašydama pripažinti, kad nėra praleidusi termino kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo arba nurodytą terminą atnaujinti, pripažinti neteisėtu ir panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. AD1-442 „Dėl Konkurso nestacionariajai (kilnojamajai) lauko kavinei Danės skvere (Danės g., Klaipėda) įrengti ir eksploatuoti“ (toliau – Konkursas) rezultatų, pripažinti neteisėtu ir panaikinti Konkurso komisijos sprendimus dėl MB „Belaiko” pripažinimo Konkurso laimėtoja, dėl vienodų vertinimo balų Konkurso dalyvėms skyrimo, įpareigoti atsakovę iš naujo atlikti Konkurse pateiktų pasiūlymų vertinimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas neatitiko Konkurso nuostatų 12.7 punkto, įpareigojusio pasiūlymo dokumentus (su priedais) susiūti, sunumeruoti ir patvirtinti įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens parašu bei antspaudu. Šio reikalavimo nesilaikymas sudarė pagrindą pasiūlymą atmesti (Konkurso nuostatų 23.1 punktas). Trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas buvo nesusiūtas, o susegtas, todėl, ieškovės nuomone, neužtikrino pateiktų dokumentų turinio nepakeičiamumo, taip pat nepasirašytas įgalioto asmens parašu. Dėl nurodytų priežasčių trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas.

3. Ginčijamo pasiūlymo atmetimo pagrindą ieškovė grindė ir tuo, kad pasiūlymas neatitiko Konkurso nuostatų 13.4 punkto reikalavimo dėl nestacionariosios lauko kavinės užimamo bendro ploto – 76,30 m². Trečiojo asmens pasiūlyme nurodytas kavinės bendras plotas – 76,26 m².

4. Ieškovės nuomone, Konkurso komisija nepagrįstai trečiojo asmens pasiūlymui skyrė 30 balų už pažangių technologijų, organizuojant veiklą, taikymą. Tiek pat balų komisija skyrė ir ieškovės pasiūlyme pateiktų pažangių technologijų taikymo daliai, nors tokių technologijų buvo pateikta žymiai daugiau nei trečiojo asmens pasiūlyme. Be to, abiejų Konkurso dalyvių pasiūlymams surinkus vienodą pasiūlymų bendro vertinimo balų skaičių – 75, komisija neteisėtai rėmėsi Konkurso komisijos darbo reglamento, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. AD1-963 (toliau – komisijos darbo reglamentas), 8 punktu, kuris nustato, jog komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Nurodyta nuostata, ieškovės teigimu, nustato ne Konkurso laimėtojo išrinkimo tvarką, o sprendimų dėl Konkurso nuostatuose nustatytų atskirų vertinimo kriterijų priėmimo tvarką.

5. Ieškovė nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlymo turinys buvo iš esmės pakeistas pasiūlymų svarstymo stadijoje. Trečiojo asmens pasiūlyme numatyta statinio statyba iš metalinių modulių ar jūrinių konteinerių buvo neįgyvendinamas sprendinys, todėl pasiūlymų vertinimo metu buvo pakeistas į atsakovei priimtiną metalinių skydų sprendinį. Tokiu būdu trečiajam asmeniui buvo sudaryta galimybė koreguoti savo pasiūlymą jo vertinimo metu ir taip buvo pažeista sąžininga konkurencija ir dalyvių lygiateisiškumas. Ieškovė pažymėjo ir tai, kad pagal Konkurso nuostatų 12.6, 13.10 punktus, Konkurso dalykas – nestacionari kavinė, negali būti siejama su naujo statinio statyba, kaip tai yra nustatyta ginčo pasiūlyme, iš kurio matyti, kad trečiasis asmuo planuoja statyti II grupės nesudėtingą statinį. Be to, iš ieškovės teismui pateiktų duomenų matyti, kad faktiškai trečiojo asmens atliekami statybos darbai neatitinka Konkurso nuostatų, nes yra pažeidžiamos dangos ir gadinamas Klaipėdos miesto savivaldybei priklausantis turtas, statomos konstrukcijos nėra lengvai demontuojamos ir pašalinamos, kaip to reikalauja Konkurso nuostatų 12.6 punktas, priešingai – statinys per komunikacijas yra tvirtai sujungtas su žeme. Iš teismui pateiktų duomenų matyti ir tai, kad faktiškai statomas statinys yra iš medinio karkaso konstrukcijų, o ne metalinių modulių, jūrinių konteinerių, kaip buvo nurodyta trečiojo asmens pasiūlyme, ir netgi ne iš metalinių skydų, kaip pastarasis teigė, atsakydamas į klausimus pasiūlymų vertinimo stadijoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovės 3 610,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl termino kreiptis į teismą

7. Teismas nurodė, kad iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, kuris taikytinas tik ginčo šalies reikalavimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 3 dalis, 1.126 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs, kad ieškinio senaties terminą ginčo atveju prašo taikyti trečiasis asmuo, o atsakovė tokio reikalavimo bylos nagrinėjimo metu nepareiškė, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju neturėtų pagrindo atmesti ieškinio net ir konstatavęs ieškinio senaties termino praleidimą.

Dėl pasiūlymo susiuvimo ir sunumeravimo

8. Teismas nurodė, kad pagal Konkurso nuostatų 12.7 punktą, konkursiniame pasiūlyme esantys dokumentai (su priedais) turi būti susiūti, sunumeruoti ir paskutinio lapo antroje pusėje patvirtinti įmonės vadovo (individualią veiklą vykdančio fizinio asmens) ar jo įgalioto asmens parašu ir patvirtinti antspaudu (jei tokį turi). Nuostatų 23.1 punktas nustatė, kad pasiūlymai atmetami ir nevertinami, jeigu pateikti ne visi šių nuostatų 12 punkte išvardinti dokumentai ar dokumentai neatitinka nustatytų reikalavimų.

9. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens pasiūlymas buvo surištas plastikine spirale, sunumeruotas nuo pradžios iki 32 lapo, tuo tarpu su pasiūlymu pateikti brėžiniai nebuvo sunumeruoti, tačiau surišti plastikine spirale, kartu su visais lapais, pasiūlymo paskutinio lapo antroje pusėje užrašant, kad projektą sudaro 44 lapai. Nurodė, kad pasiūlymo paskutinio lapo antroje pusėje pasirašė trečiojo asmens vadovė ir uždėjo trečiojo asmens antspaudą. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis bei bendraisiais teisės principais (CK 1.5 straipsnis), teismas sprendė, kad trečiojo asmens pasiūlymo surišimas plastikine spirale, o ne susiuvimas bei pasiūlymo didesnio A3 formato lapų nuo 33 iki 44 nesunumeravimas, yra formalaus pobūdžio (mažareikšmis) pirmiau nurodytų Konkurso nuostatų neatitikimas, nesudarantis pagrindo atmesti ginčo pasiūlymą. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog trečiojo asmens pasiūlymo duomenys buvo pakeisti.

10. Dėl skirtingo nagrinėjamos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartimi išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2A-374-464/2022 ratio decidendi teismas atsisakė vadovautis pastarojoje byloje pateiktais išaiškinimais dėl formalių reikalavimų svarbos skaidrumo principo viešame aukcione užtikrinimui. Pažymėjo, kad paminėtoje byloje pasiūlymas buvo nesurištas, nesunumeruotas ir nepatvirtintas atsakingo asmens parašu.

Dėl nestacionariosios (kilnojamosios) kavinės ploto

11. Teismas sprendė, kad trečiojo asmens su pasiūlymu pateiktuose brėžiniuose nurodyto kavinės ploto neatitikimas Konkurso nuostatų 3, 13.4. punktams, pagal kuriuos nestacionariosios (kilnojamosios) lauko kavinės užimamas plotas turi būti 76,30 m², taip pat yra formalaus pobūdžio ir nėra pakankamas trečiojo asmens pasiūlymą atmesti ar jo nevertinti (Konkurso nuostatų 23.3 punktas, CK 1.5 straipsnis).

Dėl pasiūlymų vertinimo ir vertinimo tvarkos

12. Teismas nurodė, kad ieškovės argumentai, jog jos pasiūlyme pateikta žymiai daugiau pažangių technologijų organizuojant veiklą negu jų buvo numatyta trečiojo asmens pasiūlyme, yra abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetė juos kaip nepagrįstus (CPK 178, 187 straipsniai).

13. Nesutiko su ieškovės pozicija, kad Konkurso komisija, nustačiusi, jog abi Konkurso dalyvės už pateiktus pasiūlymus surinko vienodą balų skaičių, neturėjo teisės remtis komisijos darbo reglamento 8 punkto nuostata, kuri numato, kad sprendimai dėl kiekvieno konkurso nuostatuose numatyto vertinimo kriterijaus priimami atskirai paprasta posėdyje dalyvavusių narių balsų dauguma, o tuo atveju, jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Nurodė, kad Konkurso vykdymui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius patvirtino du teisės aktus – Konkurso nuostatus bei komisijos darbo reglamentą, todėl nesant galimybės pagal nuostatus išrinkti laimėjusį asmenį, komisija pagrįstai vadovavosi kitu šio Konkurso organizavimui ir vykdymui patvirtinu teisės aktu – komisijos darbo reglamentu.

Dėl pasiūlymo keitimo pasiūlymų vertinimo metu

14. Teismas nustatė, kad ginčo pasiūlyme buvo nurodyta statyti II grupės nesudėtingą statinį – lauko kavinę, iš modulinio statinio sublokuojant su oranžerija (šiltnamiu) (iš viso patalpų 50,46 m²) ir su antro aukšto atvira stogo terasa – lauko sodu (33,84 m²), į kurią patenkama per atvirtus lauko laiptus, kad nestacionarų (kilnojamąjį) II grupės nesudėtingą statinį – kavinę, planuojama įrengti iš modulinių ar jūrinių konteinerių, apkalant vertikalia kryptimi impregnuotomis (dažytomis) medžio dailylentėmis bei įrengiant vitrininius varstomus langus. Nustatė, kad pasiūlymų vertinimo metu komisija nutarė paprašyti trečiojo asmens pateikti papildomą informaciją dėl lauko kavinės statybų rūšies, įrengimo, montavimo, medžiagų transportavimo. Trečiasis asmuo, aiškindamas, pateiktą pasiūlymą, nurodė, jog planuoja metalinių konstrukcijų montavimo ir demontavimo procesą – metaliniai moduliniai konstrukcijos skydai pagal projektą bus surenkami gamykloje, reikalingos dalys pakraunamos į tralą, kuris skydus atveš prie pagrindinės gatvės, kelias nuo pagrindinės gatvės iki įrenginio vietos bus nuklojamas surenkamomis išnuomotomis laikino kelio plokštėmis, kuriomis atskirus metalinius modulinius skydus lengvo svorio krovininis transportas perveža iki numatytos įrenginio vietos, taip pat nebus padaryta jokių pažeidimų pėsčiųjų take ar kelio dangoje, įrenginys bus surenkamas iš atskirų metalinės konstrukcijos skydų detalių, lauke bus išvedžiojama elektros instaliacija, atliekamas dailylenčių kalimas, langų užsandarinimas, stogo, reguliuojamos terasos atramų, metalinių laiptų tvirtinimas, oranžerija bus lengvo svorio aliuminio konstrukcijos su stiklo paketais, kurie montuojami į jau pastatytą metalinį konstruktyvą.

15. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus dėl trečiojo asmens pasiūlymo esminio pakeitimo Konkurso pasiūlymų vertinimo metu. Konstatavo, kad nurodytoje Konkurso vykdymo stadijoje trečiasis asmuo teikė paaiškinimus dėl pasiūlyme pateikto projekto, jį detalizavo.

Dėl pasiūlyme nurodytos statinio rūšies, Konkurso nuostatų 12.6, 13.10 punktų pažeidimo

16. Teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, trečiojo asmens pasiūlymą, jo žodžiu ir raštu pateiktą informaciją apie nestacionariosios (kilnojamosios) lauko kavinės įrenginio surinkimą, technologinę įrangą, interjerą ir baldus, nesutiko su ieškovės argumentai, kad ginčo pasiūlyme nurodyta statybos rūšis – naujo statinio statyba.

17. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentai, jog trečiasis asmuo, atlikdamas kilnojamosios kavinės įrengimo darbus, pažeidė Konkurso nuostatų 12.6, 13.10 punktus, kurie draudžia veiklos vykdymo metu pažeisti, sugadinti ar sunaikinti Klaipėdos miesto savivaldybei priklausantį turtą, nėra susiję su ginčo dalyku, todėl dėl jų nepasisakė.

Dėl viešojo intereso apsaugos

18. Teismas nepasisakė dėl byloje dalyvaujančių asmenų argumentų, susijusių su viešo intereso apsauga, trečiojo asmens investicijomis į projektą, motyvuodamas tuo, kad tokie argumentai nėra teisiškai reikšmingi, atsižvelgiant į pirmiau sprendime padarytas išvadas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19. Ieškovė UAB „Gera nuotaika“ apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ginčo pasiūlymas nebuvo susiūtas ir sunumeruotas, tačiau sprendė, kad tokie pažeidimai yra formalaus pobūdžio Konkurso nuostatų 12.7 punkto neatitikimas. Tokia teismo pozicija nepagrįsta, nes sudaro pagrindą viešą konkursą organizuojančiam subjektui nevaržomai subjektyviai vertinti savo paties nustatytų reikalavimų laikymąsi, o tai nesuderinama su atsakovei keliama pareiga užtikrinti, kad atliekant viešojo konkurso procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo, lygiateisiškumo principų, užtikrinama sąžiningos konkurencijos laisvė.

19.2. Pasisakydamas dėl konkurso sąlygos pasiūlymą (su priedais) surišti, sunumeruoti ir paskutinio lapo antroje pusėje patvirtinti parašu, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-374-464/2022 pažymėjo, kad tokios sąlygos paskirtis yra užtikrinti, jog po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pateiktų pasiūlymų nebūtų galima pakeisti (modifikuoti), kad net ir formaliųjų reikalavimų preciziškas laikymasis prisideda prie skaidrumo principo užtikrinimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė remtis paminėtoje civilinėje byloje pateiktais aukštesnės instancijos teismo išaiškinimais dėl ratio decidendi skirtumų, kurie nėra esminiai ir nesusiję su pateiktos teisės taikymo taisyklės taikymo sąlygomis. Tai, kad nurodytoje byloje asmens teiktas pasiūlymas neatitiko reikalavimo susiūti, sunumeruoti ir pasirašyti pasiūlymą didesniu mastu nei ginčo pasiūlymas šioje byloje, nekeičia pačios Lietuvos apeliacinio teismo pateiktos teisės taikymo taisyklės dėl formalių reikalavimų laikymosi svarbos ir imperatyvaus pobūdžio.

19.3. Teismas neturėjo pagrindo ginčo pasiūlymo neatitikimą Konkurso nuostatų reikalavimui dėl kilnojamosios kavinės ploto pripažinti formaliu. Pažymėtina, kad pati atsakovė nustatė reikalavimą kavinės plotui šimtosiomis kvadratinio metro dalimis (nuostatų 3, 13.4 punktai), numatė šio reikalavimo nesilaikymo pasekmes (nuostatų 23.3 punktas). Be to, teismas neįvertino, kad aptariamas ginčo pasiūlymo neatitikimas turėjo lemti jo atmetimą ir pagal Konkurso nuostatų 23.4 punktą, kuris nustato, kad pasiūlymai nevertinami ir atmetami, jeigu komisijos sprendimu yra neatitikimų tarp aiškinamojo rašto ir pateikto projektinio architektūrinio sprendimo. Trečiojo asmens pasiūlymo aiškinamajame rašte nurodytas kavinės plotas (76,30 m²) nesutapo su pasiūlymo brėžiniuose nurodytu kavinės plotu (76,26 m²).

19.4. Ginčo atveju lauko kavinės ploto apvalinimai neatitinka teisės aktų reikalavimų – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (2018 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3D-96 redakcija) patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės) 156 punkto, kuris nustato, jog plotas skaičiuojamas kvadratiniais metrais 0,01 m² tikslumu.

19.5. Teismo išvados, kad ginčo pasiūlyme nėra nurodyta, jog planuojama statybos rūšis – naujo statinio statyba, neatitinka faktinių bylos duomenų. Be to, teismas sprendime tinkamai neanalizavo trečiojo asmens ir atsakovės galimybės tikslinti ir (ar) keisti šią su statinio ir statybos rūšimi susijusią informaciją pasiūlymų vertinimo stadijoje. Trečiojo asmens pasiūlyme aiškiai nurodyta, kad numatoma naujo statinio statyba. Tai statyba, kurios tikslas statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą ar sugriautą statinį (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 26 punktas). Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punktas statinį apibrėžia kaip nekilnojamąjį daiktą. Tuo tarpu Konkurso nuostatos įpareigojo dalyvius nesukurti nekilnojamojo turto, todėl ginčo pasiūlyme negalėjo būti numatyta jokia naujo statinio statyba, išskyrus inžinerinių tinklų ir laikinų įrenginių statyba.

19.6. Trečiasis asmuo triplike nurodė, kad statinio rūšį jis patikslino teikdamas paaiškinimus jau pasiūlymų svarstymo stadijoje, t. y. pateikė papildomą informaciją dėl projektinio pasiūlymo, nurodydamas, kad tai bus ne statinys, o laikinas įrenginys. Šiais paaiškinimais trečiasis asmuo pripažino, kad pasiūlyme buvo nurodyta statyti naują II grupės nesudėtingą statinį, tačiau pasiūlymo vertinimo metu nurodė, kad visgi statys laikiną įrenginį. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad trečiojo asmens pasiūlymas, toks koks jis buvo pateiktas Konkursui iki pasiūlymo vertinimo pradžios, neatitiko Konkurso nuostatų ir negalėjo būti pripažintas laimėjusiu Konkursą. Be to, trečiojo asmens paaiškinimai, kuriais jis pakeitė pradinį savo pasiūlymą, neatitiko Konkurso nuostatų 12.5 punkto reikalavimo, kad kilnojamosios lauko kavinės įrengimo projektas turi būti parengtas atestuoto projektuotojo.

19.7. Nei trečiasis asmuo, nei atsakovė negalėjo keisti pasiūlymo sprendinių vertinimo stadijoje tiesiog tarpusavyje susitardami, kad pasiūlyme numatytas statinys nuo šiol bus laikomas kilnojamu laikinu įrenginiu. Keičiant esminį pasiūlymo sprendinį – statinio rūšį – turi būti atliekami konkretūs, realūs dokumentacijos pakeitimai, priderinant pasiūlymo sprendinius prie kitos statinio rūšies. Ginčo atveju to nebuvo padaryta. Trečiasis asmuo tiesiog žodžiu nurodė, kad pastatys ne pasiūlyme nurodytą naują statinį, o laikiną įrenginį.

19.8. Trečiojo asmens pasiūlymas turėjo būti atmestas ir net nesvarstomas, nes statinio rūšis yra tokie sprendiniai, kurie negali būti pakeičiami, teikiant atsakymus į Konkurso komisijos klausimus.

19.9. Konkurso nuostatų 25 punktas nustato, kad Konkursą laimi daugiausiai balų surinkęs dalyvis. Jeigu keli dalyviai surenka vienodą balų skaičių, nugalėtoju tampa dalyvis, kurio pasiūlymo vertinimas pagal nuostatų 24.1 punktą yra didesnis. Taigi Konkurso nuostatose nustatyti konkretūs ir baigtiniai kriterijai, kuriais vadovaujantis turėjo būti išrenkamas Konkurso laimėtojas. Komisija nepagrįstai vadovavosi darbo reglamento 8 punktu, nes jis nustato ne Konkurso laimėtojo išrinkimo tvarką, o sprendimų dėl nuostatose nustatytų atskirų vertinimo kriterijų priėmimo tvarką.

19.10. Atsakovė savo veiksmais iš esmės pripažino, kad Konkurso nuostatai nenumatė sprendimo būdo tiems atvejams, kai dalyviai surenka po vienodą balų skaičių bendroje sumoje – po Konkurso organizavo kitą panašų konkursą, kurio nuostatas papildė sąlyga, jog dalyviams surinkus vienodą balų skaičių, konkurso laimėtoją lemia komisijos pirmininko balsas.

19.11. Neteisėto Konkurso rezultato išsaugojimas lemtų viešo intereso pažeidimą. Konkurso tikslas buvo išrinkti geriausią kandidatą, kuris įrengtų nestacionariąją lauko kavinę, taip pagerinant miestiečiams ir svečiams teikiamų paslaugų kokybę. Paslaugų teikimo pobūdis nėra skirtas svarbiausių konstitucinių gėrybių apsaugai, todėl šios veiklos nepradėjimas tam tikru suplanuotu metu nurodytoms vertybėms žalos nepadarytų. Be to, nėra jokių duomenų, kad lauko kavinės Danės skvere įrengimas ir eksploatavimas reikalauja ypatingos skubos. Tuo labiau, trečiojo asmens interesas vykdyti verslą ir gauti pelną nėra viešasis interesas.

19.12. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, nes byloje yra pakankamai duomenų, kad atsakovė netinkamai įgyvendino jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, pažeidė savo pačios nustatytas Konkurso nuostatas, nepagrįstai laimėjusiu Konkursą pripažino ginčo pasiūlymą, pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus.

19.13. Teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju buvo pagrindas trečiajam asmeniui priteisti maksimalias bylinėjimosi išlaidas už tripliko, prašymo dėl papildomų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų parengimą bei dalyvavimą teismo posėdyje. Priteisdamas nurodytas bylinėjimosi išlaidas teismas neatsižvelgė į bylos sudėtingumą ir kitus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus kriterijus, patvirtinančius, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo trečiojo asmens naudai priteisti maksimalius Rekomendacijose numatytų leidžiamų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžius.

20. Trečiasis asmuo MB „Belaiko“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi tokie argumentai:

20.1. Ginčo pasiūlymas buvo surištas plastikine spirale, nes trečiasis asmuo taip suprato susiuvimą. Be to, Konkurso nuostatų 12.7 punkte nėra konkrečiai detalizuota, kokiu būdu pasiūlymas turi būti susiūtas. Atsakovė tokiu būdu susiūtą ginčo pasiūlymą priėmė ir jokių pastabų dėl susiuvimo nepateikė.

20.2. Ieškovės nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2A-374-464/2022 ir šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Nurodytoje byloje konkurso dalyvio pasiūlymas buvo nesurištas, nesunumeruotas ir nepatvirtintas atsakingo asmens parašu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė vadovautis joje pateiktais Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimais.

20.3. Kartu su ginčo pasiūlymu pateiktuose brėžiniuose nurodytą kavinės ilgio ir pločio sandaugą – 76,26 m², reikia suapvalinti ir tuomet lauko kavinės plotas – 76,3 m².

20.4. Nors ieškovė skunde teigia, kad lauko kavinės ploto apvalinimai neatitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 156 punkto, pažymėtina, jog šis teisės aktas reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl kilnojamosios lauko kavinės įrengimo ir eksploatavimo, t. y. objekto, kuris nėra nekilnojamasis daiktas. Be to, ginčo pasiūlyme pateiktuose brėžiniuose nurodytas kavinės ploto neatitikimas Konkurso nuostatų 3, 13.4 punktams yra itin mažas, tik 0,04 m².

20.5. Trečiasis asmuo pateikė atsakovei papildomą informaciją dėl pateikto projektinio pasiūlymo. Nurodė, kad tai bus ne statinys, o laikinieji įrenginiai. Pažymėtina, kad ieškovė tuo metu, kai ginčo Konkursas buvo organizuojamas pirmą kartą, taip pat tikslino savo pasiūlymą, kuriame buvo nurodžiusi, jog siūlo projektuoti ne statinį, o laikinuosius įrenginius, todėl pakartotinio konkurso metu jau žinojo, kad reikia nurodyti, jog bus statomi laikinieji įrenginiai. Pažymėtina ir tai, kad trečiojo asmens projektuotojo parengtame projektiniame pasiūlyme, nors ir nurodyta nesudėtingas statinys, pagal sprendinius matyti, kad siūloma laikinų įrenginių įrengimas. Teikdamas paaiškinimus atsakovei dėl savo projektinio pasiūlymo trečiasis asmuo tik patikslino statybos rūšį, tačiau projektiniame pasiūlyme suprojektuotos nestacionarios lauko kavinės išvaizdos nekeitė.

20.6. Ieškovė skunde nurodo Konkurso sutarties vykdymo detales, dėl kurių atsakovė jokių pretenzijų trečiajam asmeniui nėra pareiškusi. Ieškovė neturi jokio teisinio pagrindo vertinti trečiojo asmens sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

20.7. Skunde nurodytas kitas atsakovės vykdytas viešas konkursas nėra susijęs su šios bylos ginčo dalyku, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti dėl paminėto konkurso nuostatų.

20.8. Pažymėtina, kad ginčo atveju Konkursas yra vykdomas pakartotinai. Šiuo Konkursu siekiama Danės skvere tiekti Klaipėdos miesto gyventojams ir svečiams viešojo maitinimo paslaugas. Konkurso sutartis buvo pasirašyta 2022 m. gegužės 2 d. ir ieškovė jau yra faktiškai įgyvendinusi projektinį pasiūlymą, todėl patenkinus ieškovės ieškinį žala būtų padaryta tiek visuomenės, tiek ir trečiojo asmens interesams. Be to, ieškovės ieškinį patenkinus ir panaikinus skundžiamą teismo sprendimą, trečiasis asmuo teiktų ieškinį dėl 90 000 Eur nuostolių atlyginimo. Pažymėtina ir tai, kad teismai netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje ir sustabdyti Konkurso sutarties vykdymą.

20.9. Teismas, tinkamai įvertinęs bylos sudėtingumą, trečiojo asmens atstovės atliktus veiksmus ir kitas aplinkybes, pagrįstai trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisė 3 610,34 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tuo tarpu ieškovė skunde nenurodė argumentų, dėl kurių teismas turėjo nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytų rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių.

21. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skunde ieškovė pakartoja argumentus, dėl kurių atsakovė pasisakė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos faktinių aplinkybių

23. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė siekė panaikinti Konkurse nestacionariajai (kilnojamajai) lauko kavinei Danės skvere įrengti ir eksploatuoti komisijos priimtus sprendimus dėl vienodo jos ir kitos Konkurso dalyvės – MB „Belaiko“, pasiūlymų įvertinimo, pastarosios pripažinimo Konkurso laimėtoja ir įpareigoti komisiją iš naujo atlikti pasiūlymų vertinimą. Ieškinį iš esmės grindė netinkamu Konkurso sąlygų, nustatančių reikalavimus pasiūlymo formai (Konkurso nuostatų 12.7 punktas), planuojamos įrengti kavinės konstrukcijai (Konkurso nuostatų 12.6, 13.9-10 punktai), jos plotui (Konkurso nuostatų 3, 13.4 punktai) ir įpareigojančių pasiūlymą atmesti (Konkurso nuostatų 23.1 punktas) taikymu, nepagrįstai pritaikyta komisijos darbo reglamento 8 punkto nuostata Konkurso laimėtojui nustatyti dalyvių pasiūlymams surinkus vienodą balų skaičių, taip pat viešo konkurso procedūrų skaidrumo, dalyvių lygiateisiškumo, sąžiningos konkurencijos principų bei viešo intereso pažeidimu.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės dėl Konkursą laimėjusios MB „Belaiko“ pasiūlymo susegimo, o ne susiuvimo, siūlomo įrengti kavinės ploto dydžio 0,04 m² neatitikimo Konkurso nuostatose nustatytam kavinės plotui yra formalaus pobūdžio ir nesudarė pagrindo ginčo pasiūlymą atmesti (CK 1.5 straipsnis). Nustatė, kad Konkurso komisijos darbo reglamentas, kaip ir Konkurso nuostatai, buvo skirtas Konkurso organizavimui ir vykdymui, todėl nesutiko su ieškovės pozicija, jog komisija neturėjo teisės remtis šiuo teisės aktu, siekdama išspręsti Konkurso nuostatose nenumatytą situaciją dėl Konkurso laimėtojo išrinkimo pasiūlymams surinkus vienodą balų skaičių. Taip pat, įvertinęs MB „Belaiko“ pasiūlymą dėl kavinės įrengimo bei šio pasiūlymo patikslinimui pastarosios pateiktą informaciją, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus dėl jo esminio pakeitimo pasiūlymų vertinimo stadijoje. Sprendė, kad kiti ieškovės argumentai, tame tarpe dėl viešo intereso pažeidimo, trečiojo asmens investicijų į projektą pagrįstumo, nėra susiję su ginčo dalyku, todėl dėl jų nepasisakė.

25. Skunde ieškovė apeliuoja į pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nagrinėjamam atvejui nepritaikytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl visų, tame tarpe ir formalių, viešo konkurso sąlygų laikymosi privalomumo, siekiant viešo konkurso (aukciono) procedūros skaidrumo užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-374-464/2022), netinkamai pritaikytas ir visapusiškai neįvertintas Konkurso nuostatas, netinkamą Konkurso komisijos darbo reglamento 8 punkto nuostatos aiškinimą bei taikymą ir teismo išvadų prieštaravimą byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.

Dėl skundo argumentų

26. Būtina viešo konkurso organizavimo ir vykdymo sąlyga – šio proceso skaidrumas, todėl viešą konkursą organizuojanti institucija privalo užtikrinti, kad, atliekant procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi skaidrumo, nediskriminavimo, proporcingumo, lygiateisiškumo principų, kad būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė. Viešų konkursų organizavimo ir vykdymo proceso teisinis reglamentavimas susijęs su viešo intereso apsauga, todėl šių normų reikalavimai dažniausiai yra imperatyvaus pobūdžio, atitinkamai, konkrečiose teisės normose detaliai reglamentuota kiekviena konkurso organizavimo bei vykdymo stadija bei joms keliami reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-964-302/2019, 2020 m. vasario 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-667-381/2020).

27. Viešo konkurso teisiniai santykiai savo esme yra panašūs į viešųjų pirkimų teisinius santykius, nes abu šie santykiai turi viešojo intereso pobūdį. Be to, yra reguliuojami tais pačiais teisės principais, kurie yra įtvirtinti tiek CK, tiek ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad, jeigu ginčo teisinis santykis yra susijęs su viešuoju interesu, t. y. su viešu konkursu ar viešą pobūdį turinčia sutartimi bei toks santykis yra grindžiamas vienodais teisės principais, nagrinėdami bylas teismai privalo vadovautis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurias dėl nurodytų principų turinio ir taikymo yra suformavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2010, 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-468-469/2018).

28. Atsižvelgiant į tai, kad pirmiau paminėtų viešam konkursui taikytinų principų turinys kasacinio teismo labiausiai išplėtotas ir atskleistas būtent viešųjų pirkimų bylose, tais atvejais, kiek tai susiję su civiliniame kodekse bei kituose įstatymuose nustatytais ir viešam konkursui taikytinais principais, tokia teismų praktika taip pat turi būti vadovaujamasi.

29. Pasisakant dėl skundo argumentų, kuriais kvestionuojama pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo pasiūlymo susegimas, o ne susiuvimas ir nesunumeravimas nuo 33 iki 44 lapo, yra formalus Konkurso nuostatų 12.7 punkto neatitikimas ir nesudarė pagrindo šio pasiūlymo atmesti, kolegijos vertinimu, aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai pateikti dėl viešųjų pirkimų ginčams spręsti taikytino turiningojo pasiūlymų vertinimo ir proporcingumo principo.

30. Kasacinio teismo nurodyta, kad būtina atsižvelgti į tai, jog nežymūs nukrypimai nuo reikalaujamos pateiktinų dokumentų formos neturėtų būti pasiūlymo atmetimo pagrindas; priešingu atveju būtų paneigti pirkimo dokumentų sąlygų tikslas ir viešojo pirkimo procedūrų esmė, dėl to pasiūlymo atmetimas šiuo pagrindu būtų formalus ir neproporcingas; kiekvienu atveju reikėtų vertinti, ar tam tikra dokumento neatitiktis pirkimo dokumentuose nustatytai jų formai daro įtaką jo galiojimui, ar dėl to susilpninama perkančiosios organizacijos apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010). Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2011, 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2012, 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2014).

31. Nagrinėjamu atveju Konkurso nuostatų 12.7 punktas nustatė, kad konkursiniame pasiūlyme esantys dokumentai (su priedais) turi būti susiūti, sunumeruoti ir paskutinio lapo antroje pusėje patvirtinti įmonės vadovo (individualią veiklą vykdančio fizinio asmens) ar jo įgalioto asmens parašu ir patvirtinti antspaudu (jei tokį turi). Byloje nustatyta, kad Konkursą laimėjusios MB „Belaiko“ pasiūlymas buvo surištas plastikine spirale ir sunumeruotas nuo pradžios iki 32 lapo, sunumeruoti nebuvo tik kartu su pasiūlymu pateikti brėžiniai, tačiau paskutinio pasiūlymo lapo antra pusė buvo pasirašyta ir antspauduota trečiojo asmens vadovės. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus bei tai, kad ginčo pasiūlymas Konkurso nuostatų 12.7 punkto iš esmės neatitiko tik tuo aspektu, jog kai kurie jo lapai nebuvo sunumeruoti, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tokie ginčo pasiūlymo formos neatitikimai nesudaro pagrindo jo atmesti (Konkurso nuostatų 23.3 punktas, CK 1.5 straipsnis).

32. Kaip teisingai skunde nurodo apeliantė, aptariamos Konkurso nuostatos tikslas – užtikrinti, kad po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos pasiūlymų nebūtų galima pakeisti, nes surišto pasiūlymo, kuris paskutinio lapo antroje pusėje patvirtintas parašu, lapų sukeitimo galimybės yra labiau apsunkintos, kitaip nei pasiūlymo neatitinkančio šio reikalavimo. Kolegijos vertinimu, pasiūlymo susegimas plastikine spirale nemažiau nei dokumento lapų susiuvimas užtikrina, kad pasiūlymo negalima būtų lengvai modifikuoti, nes abiem atvejais lapai yra tvirtai sujungiami ir norint juos atskirti arba pakeisti reiktų mechaniškai lapą išplėšti, tuo tarpu įsegti kitą lapą būtų sudėtinga nepažeidus tiek siūlo, tiek plastikinės spiralės. Ginčo pasiūlymo modifikavimo galimybės, kolegijos nuomone, nepalengvina ir tai, kad kai kurie jo lapai nebuvo sunumeruoti, tuo labiau, kad kaip minėta, pasiūlymas buvo tvirtai susegtas ir patvirtintas MB „Belaiko“ vadovės parašu bei antspaudu.

33. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė išaiškinimų, pateiktų Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-374-464/2022, kad įvairių formalaus pobūdžio kriterijų nustatymas, be kita ko, ir reikalavimo surišti pasiūlymo lapus, kuriais iš dalies gali būti sumažinta rizika iškreipti tikruosius viešo konkurso (aukciono) rezultatus, yra būtinas ir prisideda prie skaidrumo principo užtikrinimo.

34. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, jog teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Apeliantės nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai buvo pateikti civilinėje byloje Nr. e2A-374-464/2022, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Nurodytoje byloje teismas sprendė, kad viešo aukciono dalyvio pasiūlymas buvo pagrįstai atmestas, nes neatitiko aukciono sąlygų reikalavimo susiūti, sunumeruoti ir patvirtinti pirkėjo parašu aukcionui pateiktą pasiūlymą, t. y. pasiūlymas nebuvo nei susiūtas, nei sunumeruotas, nei patvirtintas pirkėjo parašu. Nagrinėjamu atveju situacija kitokia, nes Konkursą laimėjęs pasiūlymas neatitiko panašaus reikalavimo iš esmės tik tuo aspektu, kad nebuvo sunumeruotas nuo 33 iki 44 lapo. Taigi tokio pasiūlymo modifikavimo ir atitinkamai procedūrų skaidrumo principo pažeidimo rizika šiuo atveju yra žymiai mažesnė ir negali būti prilyginama atvejui, kuomet pasiūlymas neatitiko nei vieno iš pirmiau nurodytų reikalavimų jo formai. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-374-464/2022, nagrinėjamu atveju nėra aktualūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė jais vadovautis.

35. Atmestinas ir skundo argumentas dėl ginčo pasiūlyme nurodyto kilnojamosios kavinės ploto – 76,26 m², neatitikimo Konkurso nuostatų 3, 13.4 punktuose nustatytam plotui – 76,30 m². Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas ploto neatitikimas yra itin minimalus, todėl neturi jokios reikšmės nei Konkurso tikslo – išaiškinti geriausius kilnojamosios kavinės projektinius pasiūlymus įrengti kilnojamąją lauko kavinę naujai rekonstruotame Danės skvere, pagerinti miestiečiams ir svečiams teikiamų paslaugų kokybę, aptarnavimo kultūrą, prižiūrėti ir tinkamai tvarkyti aplinką Danės skvere (Konkurso nuostatų 7 punktas) – pasiekimui, nei Konkurso pagrindu sudarytos sutarties tinkamam vykdymui.

36. Be to, suapvalinus nurodytą matmenį būtų gaunamas Konkurso nuostatų reikalaujamas kilnojamosios kavinės plotas (Konkurso nuostatų 3, 13.4 punktai). Nors apeliantė teigia, kad MB „Belaiko“ pasiūlytos kavinės ploto apvalinimą draudžia Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 156 punktas, kuris nustato, kad plotas skaičiuojamas kvadratiniais metrais 0,01 m² tikslumu, kolegija pritaria trečiojo asmens atsiliepimo į skundą argumentui, jog paminėtas teisės aktas nagrinėjamu atveju netaikytinas, nes ginčo objektas nėra nekilnojamasis turtas.

37. Kita skundo argumentų grupė susijusi su ginčo pasiūlymo pakeitimu pasiūlymų vertinimo stadijoje. Visų pirma, apeliantė teigia, kad teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog ginčo pasiūlyme nebuvo nurodyta statyti naują statinį, t. y. nekilnojamąjį objektą, ir tokia teismo išvada neatitiko byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

38. Atmesdama šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, kvestionuodama paminėtą teismo išvadą, nepagrįstai akcentuoja kelis sprendimo žodžius, užuot visapusiškai ir sistemiškai vertindama teismo sprendimo motyvus.

39. Byloje buvo sprendžiamas apeliantės iškeltas klausimas dėl ginčo pasiūlyme nurodytos statybos rūšies – naujos statinio statybos. Apeliantė pagrįstai teigė, kad Konkursui galėjo būti siūlomi tik laikini kilnojamieji įrenginiai (Konkurso nuostatų 3, 12.6 punktai). Nors ir nustatė, kad ginčo pasiūlyme trečiasis asmuo planuojamos statybos rūšį nurodė kaip naujo statinio statybą, teismas, įvertinęs pateiktą projektą, trečiojo asmens žodžiu bei raštu Konkurso komisijai pateiktus paaiškinimus apie siūlomos kilnojamosios lauko kavinės, kaip įrenginio, surinkimą, planuojamas panaudoti technologijas, interjerą ir baldus, sprendė, jog MB „Belaiko“ naujo statinio – nekilnojamo objekto, Konkursui nepasiūlė nei kartu su pasiūlymu pateiktame projekte, nei aiškindama savo projektą pasiūlymų vertinimo stadijoje. Nors trečiasis asmuo projekte nurodė naujo statinio statybą ir projektui apibūdinti pavartojo sąvoką statinys, kuri pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 5 dalį sietina su nekilojamojo turto objektais, teisėjų kolegija, įvertinusi projekte pateiktus sprendinius, sutinka su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad apeliantė buvo supažindinta su ginčo pasiūlymu, tačiau nei pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, nei skunde nenurodo argumentų, išskyrus MB „Belaiko“ projekte nurodytą naujo statinio statybą ir pavartotą statinio sąvoką, kurie pagrįstų, jog pastaroji Konkursui suprojektavo ir pasiūlė įrengti nekilnojamąjį objektą.

40. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė nenurodo, kaip, aiškindama savo pasiūlymą, MB „Belaiko“ pakeitė savo projektą, kokius konkrečiai sprendinius modifikavo, todėl atmestinas kaip nepagrįstas skundo argumentas, jog ginčo pasiūlymo paaiškinimo metu padaryti pakeitimai nebuvo patvirtinti atestuoto projektuotojo, kaip to reikalauja Konkurso nuostatų 12.5 punktas. Skundo argumentai dėl MB „Belaiko“ faktiškai atliktų statybos darbų taip pat abstraktaus pobūdžio, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl trečiojo asmens vykdomų darbų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagal gautą skundą 2022 m. liepos 26 d. atliko patikrinimą, tačiau iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nepateikta jokių duomenų, kad atitinkami pažeidimai buvo padaryti (CPK 178 straipsnis).

41. Toliau skunde apeliantė teigia, kad teismas skundžiamame sprendime neanalizavo MB „Belaiko“ galimybės tikslinti savo projektą pasiūlymų vertinimo stadijoje – teikdama rašytinius ir žodinius paaiškinimus komisijai, pastaroji nurodė, jog statys ne projekte nurodytą naują statinį, o laikiną įrenginį. Tokiu būdu neteisėtai iš esmės buvo pakeistas ginčo pasiūlymas. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka.

42. Kaip minėta, įvertinęs MB „Belaiko“ projektą bei pasiūlymų vertinimo metu pateiktus paaiškinimus dėl kavinės įrengimui naudotinų medžiagų, jų atvežimo, kavinės apdailos darbų, teismas konstatavo, kad ginčo pasiūlymo projektas iš esmės nebuvo pakeistas jo vertinimo stadijoje. Esminio projekto pakeitimo savaime neįrodo aplinkybė, kad projekte buvo nurodyta naujo statinio statyba, naudojama statinio sąvoka. Trečiojo asmens atstovė, teikdama paaiškinimus komisijai, nurodė, kad planuojamas kilnojamas, lengvai surenkamas įrenginys, kurio atskiros dalys į vietą bus nuvežtos lengvąja technika, paaiškino, kad kavinės įrengimui bus naudojamos metalinės konstrukcijos, kad tokių konstrukcijų panaudojimas buvo numatytas ir projekte. Nors apeliantė pagrįstai teigia, kad pasiūlyme negalėjo būti nurodyta naujo statinio statyba, nes Konkurso dalykas – nestacionarios (kilnojamosios) kavinės įrengimas, tačiau be to, kad buvo neteisingai nurodyta objekto rūšis, jokių esminių projekte numatyto objekto įrengimo pakeitimų MB „Belaiko“ teikiant paaiškinimus komisijai nebuvo padaryta.

43. Dėl to, ar klaida nurodant objekto rūšį, nagrinėjamu atveju galėjo būti ištaisyta pasiūlymų vertinimo stadijoje, spręstina atsižvelgiant į šiam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką dėl viešųjų pirkimų dalyvių teisės taisyti pasiūlymų trūkumus (žr. šios nutarties 27 punktą). Nurodytu klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs tokias teisės aiškinimo taisykles: pirma, prašymas paaiškinti pasiūlymą negali būti skirtas ištaisyti situacijai, kai nepateikta dokumento ar informacijos, kurių reikalauta pagal pirkimo dokumentus, nes perkančioji organizacija turi griežtai laikytis savo pačios nustatytų kriterijų; antra, tam tikrais atvejais atitinkamus pasiūlymo trūkumus galima šalinti, taisant ar papildant pasiūlymą ar atskirus jo duomenis, kiek tai nelemia naujo pasiūlymo pateikimo; vadinasi, tiek naujų duomenų pateikimas, tiek pateiktų pakeitimas nėra absoliučiai neleistini, svarbiausia, kad nebūtų atlikta esminio pasiūlymo pakeitimo (de jure nepateikta nauja oferta) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-496/2022).

44. Atsižvelgiant į pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus bei pirmiau išdėstytus šios nutarties motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog MB „Belaiko“ galėjo ištaisyti savo pasiūlymo projekte nurodytą objekto rūšį, tai šiuo atveju nelėmė naujo projekto pateikimo. Nurodytos klaidos ištaisymas nepažeidė procedūrų skaidrumo, dalyvių lygiateisiškumo, sąžiningos konkurencijos principų.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo nepagrindžia ir skundo argumentas dėl netinkamo komisijos darbo reglamento 8 punkto nuostatos taikymo Konkurse susiklosčius situacijai, kuomet apeliantės ir ginčo pasiūlymams buvo skirtas vienodas balų skaičius.

46. Konkurso nuostatų 25 punktas nustato, kad Konkursą laimi daugiausiai balų surinkęs dalyvis. Jeigu keli dalyviai surenka vienodą balų skaičių, nugalėtoju tampa dalyvis, kurio pasiūlymo vertinimas pagal nuostatų 24.1 punktą yra didesnis. Nagrinėjamu atveju abu Konkurso dalyviai surinko vienodą balų skaičių pagal nuostatų 24.1 punktą – 50. Tuo tarpu komisijos darbo reglamento 8 punktas nustato, kad komisijos posėdžiai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvavo ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių. Sprendimai dėl kiekvieno konkurso nuostatuose numatyto vertinimo kriterijaus priimami atskirai paprasta posėdyje dalyvavusių narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.

47. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad aptariama komisijos darbo reglamento nuostata tiesiogiai nebuvo skirta Konkurso laimėtojo išrinkimui komisijos balsams pasiskirsčius po lygiai. Kita vertus, sisteminis komisijos darbo reglamento nuostatų vertinimas leidžia spręsti, kad darbo reglamento 8 punkto nuostata dėl lemiančio komisijos pirmininko balso galėjo būti pritaikyta Konkurso laimėtojui nustatyti esant Konkurso nuostatose nenumatytai situacijai. Tokią išvadą patvirtina ne tik Komisijos darbo reglamento 2 punktas, kuris nustato, kad Komisija savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisės aktais, Konkurso nuostatais bei šiuo reglamentu, bet ir teisės akto analogijos taikymo galimybė (CK 1.8 straipsnio 1 dalis). Lingvistiškai bei logiškai vertinant komisijos darbo reglamento 8 punkto nuostatą, matyti, kad ji skirta ne tik sprendimų dėl Konkurso nuostatose numatytų vertinimo kriterijų priėmimui, bet reglamentuoja ir komisijos posėdžių teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kad Konkurso nuostatos nenustatė laimėtojo išrinkimo tvarkos Konkurso dalyviams surinkus vienodą balų skaičių pagal nuostatų 24.1 punktą, komisija, remdamasi teisės akto analogija, galėjo ir turėjo vadovautis kito teisės akto, skirto Konkursui organizuoti ir vykdyti, norma, reglamentuojančia ir komisijos sprendimų priėmimo tvarką.

48. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šalių nurodytos aplinkybės dėl viešo intereso užtikrinimo išsaugant ginčijamus Konkurso sprendimus, trečiojo asmens investicijų į projektą, nesusijusios su ginčo dalyku, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo jų vertinti. Atsižvelgiant į tai, nepasisakytina ir dėl šios teismo išvados pateiktų skundo argumentų, tuo labiau kad apeliantė ginčija ne šios išvados teisėtumą ir pagrįstumą, o pakartoja pirmosios instancijos teismui teiktus argumentus (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 320 straipsnio 1 dalis).

49. Atmestinas skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens prašoma atlyginti advokato padėjėjos atstovavimo išlaidų suma viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius atlygintinų teisinių paslaugų dydžius, todėl prašomą atlyginti 7 744 Eur sumą sumažino iki 3 610,34 Eur. Be to, spręsdamas aptariamą klausimą, nurodė vertinantis ir bylos sudėtingumą, todėl, priešingai nei skunde teigia apeliantė, teismas vadovavosi Rekomendacijų nuostatomis. Teismas, nustatydamas priteistinų atstovavimo išlaidų dydį, neturi pareigos aptarti visus be išimties Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus. Pažymėtina, kad apeliantė skunde tik deklaratyviai teigia, kad teismas priteisė trečiajam asmeniui nepagrįstą atstovavimo išlaidų sumą, tačiau nenurodo jokių argumentų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų spręsti, jog trečiajam asmeniui suteiktos procesinių dokumentų parengimo, atstovavimo teismo posėdyje teisinės paslaugos buvo neprotingai didelės ar viršijo tokio pobūdžio bylose įprastai priteistinų atstovavimo išlaidų dydžius (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

50. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

51. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, trečiasis asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

52. MB „Belaiko“ prašo priteisti iš ieškovės 3 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad trečiojo asmens patirtos atstovavimo išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų rekomenduojamą priteisti išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas dydį, kad atsiliepime į skundą iš esmės pakartoti trečiojo asmens pirmosios instancijos teismui teiktų procesinių dokumentų argumentai, pastarojo prašomas priteisti išlaidas mažina ir iš ieškovės trečiajam asmeniui priteisia 2 300 Eur (Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktai) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui mažajai bendrijai „Belaiko“ (juridinio asmens kodas 305789727) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gera nuotaika“ (juridinio asmens kodas 304159476) 2 300 Eur (du tūkstančius tris šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.