- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-04
- Bylos Nr.
- 1A-275-929/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-8-00004-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Rasa Paužaitė, Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- E. N.
- Advokatai
- Pavelas Ravluševičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Eglės Gruodienės ir Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė su BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktuose numatytais įpareigojimais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. N. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą iš saugyklos, o būtent, jis 2018 m. liepos 28 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono, (duomenys neskelbtini), Ryšių kuopos patalpų, 229 kabinete esančios ir M. L. naudojamos nerakinamos spintos, pavogė Lietuvos kariuomenei priklausantį 4 394,72 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „Dell Latitude 14 Extreme“ 7414 P45G, serijinis Nr. (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nuteistasis nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas remiantis nekaltumo prezumpciją pažeidžiančiomis prielaidomis. Byloje, remiantis in dubio pro reo principu, visos abejonės turėjo būti aiškinamos jo naudai, tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas minėtą principą, visas abejones aiškino valstybinį kaltinimą palaikančios pusės naudai.
2.1. Apelianto nuomone, byloje nenustatyta, kokiomis aplinkybėmis ir ar iš viso buvo padaryta vagystė, ypač atsižvelgiant į tai, kad Gedimino štabo bataliono pareiškimas dėl dingusio kompiuterio „Dell Latitude 14 Extreme“ buvo pateiktas, tačiau vėliau pretenzijų kariuomenės padalinys nereiškė. Baudžiamojoje byloje nėra nustatyta, kaip kompiuteris dingo iš padalinio teritorijos arba kaip jis vėl joje atsirado. Tačiau byloje yra neginčijamai nustatyta, kad kompiuteris buvo padalinio teritorijoje, todėl galimai jo dingimas tapo pokšto arba elementaraus aplaidumo darbe dalimi. Kariuomenėje nėra apskaitos, kontrolės, patalpos nėra rakinamos, vaizdo stebėjimo nėra, kompiuteriai neturi vidinių saugos (vietos nustatymo) sistemų, dirbantis personalas nekvalifikuotas. Atsiradęs kompiuteris nebuvo apgadintas, todėl kariuomenė ir nereiškė civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo.
2.2. Skunde apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas, motyvuotai nepaneigė apelianto pateiktų paaiškinimų dėl įvykių eigos, nepašalino prieštaravimų tarp surinktų tarpinių įrodymų. Pasak apelianto, teismas, remdamasis M. L. parodymais, galėjo tik konstatuoti, kad jis prarado kompiuterį, kurį laikė nerakinamojo spintelėje bei patalpoje, kuri irgi nebuvo rakinama. Minėtas liudytojas tikslios datos, kada buvo prarastas kompiuteris, nenurodė, tik nurodė, kad kompiuterį pavyko rasti 2018 m. rugpjūčio 11 d.
2.3. Skunde apeliantas taip pat pažymi, kad liudytojas L. Š. parodymus davė suderinęs juos su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, todėl šie parodymai turi būti vertinami kritiškai. L. Š. neįsidėmėjo asmens, kuris pateikė minėtą kompiuterį, neužfiksavo serijinio kompiuterio numerio, kitų reikšmingų duomenų. Be to, negalima sutikti su išgalvotais jo teiginiais, kad tokio tipo kompiuteriai yra specifiniai. Apeliantas nurodo, kad tokie kompiuteriai yra standartiniai, o papildomų plastmasinių ar guminių dalių buvimas nėra išskirtinis. Be to, nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. jis minėtame lombarde pridavė ne tik ,,DELL“ kompiuterį su i7 procesoriumi, bet taip pat yra kitus daiktus, todėl liudytojas L. Š. galėjo susipainioti tarp skirtingų daiktų, atneštų priduoti vieno savininko.
2.4. Skunde nurodoma, kad nors UAB ,,(duomenys neskelbtini) pateikta kelionės detali išklotinė patvirtina, kad apeliantas 2018 m. rugsėjo 10 d. naudojosi automobilių nuomos paslauga ir „City bee“ automobiliu atvyko prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, esančio netoli Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo teritorijos, tačiau, remiantis šiais duomenimis, negalima nustatyti, kad jis buvo kariuomenės štabo teritorijoje, kurioje paliko kompiuterį. Ikiteisminio tyrimo metu nėra paneigta apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis lankėsi ,,IKI“ parduotuvėje. Apeliantas pažymi, kad ant kompiuterio buvo rasta ne tik L. L. ir jo pirštų atspaudų, bet aptikta ir labai daug kitų pirštų antspaudų, kurie nėra tinkami asmens indentifikavimui. Skunde atkreipiamas dėmesį į tai, kad kompiuterio „Dell Latitude 14 Extreme“ kaina yra apie 4 000 Eur, tačiau lombarde kompiuteris buvo parduotas už 300 Eur. Tuo iš kitų jo į lombardą priduotų daiktų be rizikos buvo galima uždirbti daugiau.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Teisėjų kolegija, nesutikdama su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pažymi, kad jo kaltę dėl kompiuterio vagystės iš Gedimino štabo batalione esančios M. L. spintos patvirtina visuma byloje surinktų netiesioginių įrodymų, kuriais nustatyti tarpiniai faktai bei išvados nuosekliai ir logiškai tarpusavyje susiję bei pagrindžia įrodinėtinas šios bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013). Nagrinėjamu atveju, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad tiek nuteistojo E. N., tiek byloje apklaustų liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas analizavo vertindamas jų nuoseklumą, logiškumą, bei lygino su kitais byloje surinktais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl E. N. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką
Žemesnės instancijos teismas
4. Liudytojas M. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad kompiuterį „Dell Latitude 14 Extreme“ 7414 P45G jis laikė tarnybos vietoje, t. y. 229 kabinete, nerakinamoje savo daiktų spintelėje. 2018 m. liepos 30 d. išeidamas kasmetinių atostogų, kompiuterį jis paliko minėtoje spintelėje, tačiau 2018 m. rugsėjo 3 d. grįžęs į tarnybą jo neberado. M. L. taip pat patvirtino, kad E. N. galėjo turėti raktus nuo 229 kabineto, kuriame buvo jo spintelė, kadangi jis šiame kabinete ankščiau yra dirbęs. Kabineto raktai paprastai lieka pas asmenį, nes už raktų gražinimą atsakingo asmens Gedimo štabo batalione nėra. Tai, kad nuteistąjį E. N. yra matę 229 kabinete, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai T. M., Ž. J., E. Š.. Šie liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, kad E. N. galėjo patekti į Gedimino štabo bataliono Ryšių kuopos patalpų 229 kabinetą, taip pat žinojo, kad nešiojamas kompiuteris yra išduotas M. L., kurio nesant darbe, kompiuteris buvo saugomas jo asmeninėje nerakinamoje daiktų spintelėje.
5. Iš byloje esančio UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ lombardo kvito nustatyta, kad E. N. 2018 m. liepos 7 d. už 300 Eur paskolą įkeitė kompiuterį Loptop Deel P45G, kurį 2018 m. rugpjūčio 4 d. atgavo gražinęs paskolą bei lombardo paslaugų mokestį – 330 Eur. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas lombardo darbuotojas L. Š. nurodė, kad šį kompiuterį gerai įsidėmėjo, kadangi jis yra išskirtinis, karinis, per savo 10 metų darbo lombarde analogišką kompiuterį buvo priėmęs tik vieną kartą. Minėtas liudytojas taip pat patvirtino, kad lombardo kvite Nr. (-) nurodytas kompiuteris išoriškai toks pats, koks ir byloje esančiose nuotraukose (t. 1, b. l. 147-149). Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad L. Š. parodymai yra nepatikimi, jis neužfiksavo asmens, kuris pateikė minėtą kompiuterį, kompiuterio serijinio numerio, o jo teiginiai, kad minėtas kompiuteris yra specifinis, nepagrįsti. Nesutikdama su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų abejoti liudytojo L. Š. parodymų patikimumu. Pats apeliantas savo teiginius pagrindžiančių aplinkybių apeliaciniame skunde taip pat nenurodė, todėl vien jo subjektyvūs samprotavimai, kad šis liudytojas davė parodymus suderinęs su policijos pareigūnais, vertintini kaip nepagrįsti. Nuteistojo teiginiai, kad kompiuteris „Dell Latitude 14 Extreme“ 7414 P45G nėra specifinis ir išskirtinis, taip pat atmestini. Tai, kad šis kompiuteris yra specialaus modelio, kurio negalima įsigyti civilinėje apyvartoje ir jis naudojamas karinėse pratybose, patvirtino ir liudytojai G. M., T. M., M. L..
6. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. minėtame lombarde pridavė ne tik analogišką ,,Dell“ kompiuterį su i7 procesoriumi, bet ir kitus daiktus, todėl liudytojas L. Š. galėjo šiuos kompiuterius supainioti. Pažymėtina, kad apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje E. N. nurodė, kad šį įkeistą kompiuterį buvo nusipirkęs pagal skelbimą, o vėliau pardavė. Tačiau jokių šiuos faktus patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, priešingai, aiškino, kad tokių aplinkybių dabar nustatyti nėra galimybės, nes jokie kontaktiniai duomenys nėra išlikę. Pažymėtina, kad be liudytojo L. Š. parodymų, aplinkybę, kad būtent E. N. į lombardą atnešė aptariamą kompiuterį, patvirtina kiti byloje esantys įrodymai pvz., paskolos gražinimo kvitas. Be to, kaip jau minėta, pats nuteistasis patvirtino, kad jis ne kartą už piniginį atlygį lombarde yra įkeitęs įvairius daiktus.
7. Iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktos detalios kelionės išklotinės matyti, kad E. N. 2018 m. rugpjūčio 10 d. naudojosi ,,City bee“ paslaugomis ir automobiliu pradėjęs kelionę iš (duomenys neskelbtini), apie 20:20:02 val. atvyko prie (duomenys neskelbtini), esančio namo. Iš ten automobilis niekur nevyko ir stovėjo apie 24 min., maždaug 540 metrų atstumu nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono teritorijos. Šioje teritorijoje, kaip parodė teismo posėdžio metu apklausti liudytojai M. L. ir T. M., sekančią dieną, apie 9.15 val., ant žolės buvo rastas minimas kompiuteris. Tai, kad (duomenys neskelbtini), esančioje karinėje teritorijoje buvo rastas kompiuteris, kurio serijinis numeris (duomenys neskelbtini) užfiksuota ir 2018 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 30–37). UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelionės detali išklotinė, kurioje automobilio vieta koordinatėmis yra nustatyta labai tiksliai, paneigia nuteistojo versiją, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. automobiliu atvykęs ir jį pasistatęs 540 metrų nuo Gedimino štabo bataliono, jis lankėsi ,,IKI“ parduotuvėje, esančioje gerokai toliau nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo teritorijos. Taigi, aptartų aplinkybių visuma patvirtina, kad karinėje teritorijoje kompiuteris „ Latitude 14 Extreme“ 7414 P45G buvo rastas sekančią dieną po E. N. atvykimo prie Gedimino štabo bataliono.
8. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad jie ne tik patvirtina, jog kompiuteris "Latitude 14 Extreme“ 7414 P45G buvo pagrobtas iš Gedimino štabo bataliono 229 kabinete esančios ir M. L. spintos, bet ir leidžia patikimai nustatyti šios vagystės įvykdymo aplinkybes. Šie įrodymai patvirtina, E. N., turėdamas galimybę patekti į karinio dalinio 229 kabinetą, iš M. L. nerakinamos spintelės, paskutinę jo darbo dieną prieš atostogas, t. y. 2018 m. liepos 28 d., tyčia pagrobė kompiuterį, kurį tą pačią dieną įkeitė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ lombardui, o 2018 m. rugpjūčio 4 d. išpirko ir 2018 m. rugsėjo 10 d. atvykęs prie karinio dalinio teritorijos, slapta jį paliko ant žolės. Tokias išvadas neabejotinai pagrindžia ir 2018 m. lapkričio 16 d. specialisto išvada Nr. (-), kurioje nurodyta, kad ant 2018 m. rugsėjo 11 d. rasto kompiuterio identifikuoti net trys E. N. rankų pirštų antspaudai (t 2, b. l. 12-14). Tuo tarpu M. L., kuris su šiuo kompiuteriu nuolat dirbdavo, rastas tik vienas piršto anspaudas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pirštų anspaudai dirbant su kompiuteriu, jį liečiant, geriausiai išlieka to asmens, kuris kompiuteriu naudojosi paskutinis, todėl logiškai seka, kad iki minėto kompiuterio radimo paskutinis asmuo, kuris juo naudojosi, buvo E. N.. Be to, pažymėtina, kad, remiantis byloje apklaustų liudytojų parodymais, ant minėto kompiuterio apskritai negalėjo būti E. N. pirštų atspaudų, kadangi šis kompiuteris jam nei tarnybos tikslais, nei kitais teisėtais pagrindai nebuvo patikėtas ar perduotas. Remiantis išdėstytu, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma versija, kad kompiuteris „Latitude 14 Extreme“ 7414 P45G visą jo paieškos laiką buvo karinio dalinio teritorijoje, o jo dingimas susijęs su pokštavimu ar aplaidumu darbe, atmestina, kaip prieštaraujanti byloje surinktų įrodymų visumai.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. N. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip svetimo turto pagrobimas iš saugyklos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai vagystė įvykdoma įsibrovus į asmeniniam naudojimui skirtas spinteles, į kurias kaltinamasis neturi teisės patekti, laikytina, kad vagystė įvykdyta iš saugyklos (įrenginio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2009). Įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-403/2009). Nagrinėjamu atveju, M. L. paskirta asmeninių daiktų laikymo spintelė atitinka šiame straipsnyje nurodytos saugyklos požymius, į šią spintelę jokie tretieji asmenys be jo žinios negalėjo patekti, o ta aplinkybė, jog ši spintelė kompiuterio dingimo metu nebuvo rakinama, kvalifikuojant E. N. veiką, nėra teisiškai reikšminga.
10. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir išsamiai ištyrė visas bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus bei padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl E. N. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje. Materialiosios teisės ar procesinių pažeidimų, dėl kurių turėtų būti naikinamas ar keičiamas skundžiamas nuosprendis, nepadaryta, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. N. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.