- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- e2YT-5331-1084/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00112-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
- Pareiškėjas
- I. V.
- Suinteresuotas asmuo
- E. S., D. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.1.3Bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
išvadą byloje duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. M.,
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims E. S., E. S., D. M., suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal patikslintą pareiškėjos I. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – E. S., E. S., D. M., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. V. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Pareiškėja patikslintame pareiškime (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14629-930/2017 buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp pareiškėjos I. V. ir L. T. sudaryta santuoka. Sprendimas įsiteisėjo 2017 m. rugsėjo 14 d. Su L. T. pareiškėja negyveno kartu ir nevedė bendro ūkio nuo 2016 m. lapkričio mėnesio. Su T. V. pareiškėja susipažino ir pradėjo artimai bendrauti nuo 2017 m. sausio mėnesio. Gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra E. B.. Pareiškėjos teigimu, tai buvo planuotas vaikas, ji ir T. V. (duomenys neskelbtini) susituokė. Kadangi E. B. gimė nepraėjus trims šimtams dienų nuo santuokos su L. T. nutraukimo, vaiko tėvu gimimo įraše yra įrašytas pareiškėjos buvęs sutuoktinis. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2019 m. ji kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės pripažinimo. Kadangi ginčo dėl tėvystės nebuvo, ji, jos sutuoktinis T. V. ir buvęs sutuoktinis L. T. sudarė trišalę taikos sutartį dėl tėvystės, tačiau T. V. netikėtai mirus, taikos sutartis nebuvo patvirtinta. Pareiškėjos teigimu, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra vienintelė galimybė jos dukrai sužinoti apie savo tėvą ir šį faktą įteisinti oficialiai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. S. pateiktame atsiliepime į pareiškimą (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu sutinka. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad ji yra T. V. motina ir neabejoja, kad anūkės E. tėvas yra jos miręs sūnus.
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į pareiškimą (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad pareiškėjai prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos dukros E. B. biologinis tėvas yra mirusysis T. V., sukeltų teisines pasekmes (pareiškėjos dukra E. B. galėtų įgyti teisę į našlaičių pensiją) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atžvilgiu tik tuo atveju, jeigu mirusysis T. V. mirties dieną atitiko Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Suinteresuotas asmuo prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Išvadą byloje duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos civilinėje byloje pateikė išvadą (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje nurodė, jog neprieštarauja pareiškėjos pareikštam prašymui kaip atitinkančiam mažametės E. B. interesus, nes juridinio fakto nustatymas užtikrins vaiko teisę žinoti savo kilmę, įgyti asmenines neturtines ir turtines teises, susijusias su tėvyste.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys E. S. ir D. M. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos I. V. atstovė advokatė E. R. pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė, kad pareiškimas yra pagrįstas ne tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais, bet jame nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo paskirtos ekspertizės išvada.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. V. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo siekdama, kad jos dukros tėvu gimimo liudijime būtų įrašytas tikrasis tėvas bei būtų suteikta jo pavardė. Nurodė, kad ji, jos buvęs sutuoktinis bei T. V. buvo sudarę sutartį dėl tėvystės nuginčijimo ir pripažinimo, tačiau sutartis mirus T. V. nebuvo patvirtinta. Ginčo dėl to, kad T. V. yra E. B. tėvas, nebuvo kilę, E. pripažįsta ir T. V. artimieji. Su T. V. susipažino 2016 metų pabaigoje, nuo 2017 metų pradžios gyveno kartu, turėjo intymių santykių, todėl jai nebuvo kilę įtarimų, kad E. B. tėvas galėtų būti kitas asmuo. Su buvusiu sutuoktiniu negyveno dar iki susipažįstant su T. V..
Teismo posėdžio metu išvadą byloje duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė su pareiškimu sutiko, nurodė, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas atitinka nepilnametės E. B. interesus, kadangi tokiu būdu bus užtikrinta jos teisė žinoti savo tikrąjį tėvą, ji taip pat įgis tam tikras asmenines ir turtines teises.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuoti asmenys E. S., E. S., D. M. į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, suinteresuotas asmuo E. S. pateikė prašymą bylą teismo posėdyje nagrinėti nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina (2018 m. sausio 16 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus). E. B. gimimo įraše skiltyje „tėvas“ nurodyti duomenys apie tėvą – L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos ir L. T. santuoka nutraukta 2017 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-14629-930/2017. Minėtame sprendime nustatyta, kad pareiškėjai daugiau nei metus neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo.
Pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui L. T. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, trečiasis asmuo T. V.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-16293-869/2019 ieškinys patenkintas visiškai, pripažinta, kad L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duktė, panaikinti 2018 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys apie tai, kad L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-16293-869/2019). Sprendime pateiktais duomenimis nustatyta, jog paaiškėjus aplinkybei, kad trečiasis asmuo T. V. (duomenys neskelbtini) mirė, 2019 m. spalio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinio dalį dėl tėvystės fakto nustatymo paliko nenagrinėtą. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad minėtas teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 10 d. Taigi E. B. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys apie tėvą yra nuginčyti teisės aktuose nustatyta tvarka.
Pareiškėja ir T. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri įregistruota Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus). Byloje nustatyta, kad spėjamas vaiko – E. B. – tėvas T. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus).
Atlikus byloje paskirtą DNR ekspertizę tėvystės (giminystės) ryšiui nustatyti, teisme 2020 m. birželio 16 d. gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, atlikus pareiškėjos I. V., jos vaiko E. B. ir mirusiojo T. V. kraujo ėminių ekspertizę, padaryta išvada, kad T. V. yra E. B. biologinis tėvas su 99,9999999978 proc. tikimybe.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
Pareiškėja I. V. prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad miręs T. V. yra pareiškėjos dukros E. B. biologinis tėvas. Teismui nustačius šį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjos dukra žinos savo kilmę.
CPK 391 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvystės nustatymą mirus spėjamam vaiko tėvui, numatyta, kad jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingosios teisenos tvarka) (CPK 391 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Taigi tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus. Moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) kaip vienas iš pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų nurodyti ir CK 3.148 straipsnio 1 dalyje. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo.
Pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos paaiškinimais, ekspertizės išvada. Byloje nustatyta, kad teismui pateiktame (duomenys neskelbtini) gimusios E. B. gimimo įraše motina įrašyta pareiškėja I. V. (buvusi pavardė – B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) o vaiko tėvas yra nurodytas buvęs pareiškėjos sutuoktinis – L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. B. gimimo įraše esantys duomenys apie tėvą yra nuginčyti teisės aktuose nustatyta tvarka – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-16293-869/2019 pripažinta, kad L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duktė, 2018 m. sausio 16 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys apie tai, kad L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, panaikinti. Pareiškėjos paaiškinimai apie tai, kad ji ir (duomenys neskelbtini) miręs T. V. susipažino 2016 metų pabaigoje, o artimai pradėjo bendrauti apie 2017 m. sausio mėnesį, palaikė artimus tarpusavio ryšius, kad T. V. (duomenys neskelbtini) gimusią E. B. pripažino ir laikė savo dukra, kad vėliau pareiškėja ir T. V. sudarė santuoką ir gyveno šeimyninį gyvenimą, vedė bendrą ūkį, T. V. civilinėje byloje Nr. e2-16293-869/2019 išreikštas pripažinimas, taip pat jo artimųjų – mamos E. S. pripažinimas, kad E. B. yra T. V. dukra, esant nuginčytai L. T. tėvystei E. B. atžvilgiu, teismui leidžia daryti išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas. Minėtą išvadą patvirtina ir byloje atliktos ekspertizės išvada, kurioje nurodyta, jog tikimybė, kad T. V. yra E. B. biologinis tėvas, yra 99,9999999978 proc.
Byloje nėra duomenų, kad E. B. tėvu gali būti kitas asmuo, aplinkybės, kad E. B. tėvas yra T. V., neginčijo ir T. V. mama – suinteresuotas asmuo E. S., kuri pareiškimą prašė tenkinti, nes neabejoja, kad anūkės E. tėvas yra jos miręs sūnus. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, ekspertizės išvadoje pateiktus duomenis, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, sprendžia, kad tėvystės faktui nustatyti pakanka byloje esančių įrodymų ir remdamasis ekspertizės aktu bei kitais byloje esančiais įrodymais, daro išvadą, kad juridinę reikšmę turintis faktas, jog (duomenys neskelbtini) miręs T. V., gimęs (duomenys neskelbtini), yra E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, yra įrodytas, todėl nustatytinas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis).
Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka nustatyti tėvystės (T. V. yra miręs), prašomas faktas nustatytinas teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant užtikrinti, kad mirusiojo T. V. dukra E. B. įgyvendintų teisę žinoti savo biologinius tėvus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjai I. V. 2019 m. vasario 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (2020 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pratęstas teisinės pagalbos teikimo terminas) suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėja yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos šioje byloje apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 92, 96 straipsniai, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 391 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 445-448 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra E. B., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti teisę žinoti savo tėvus.
Byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto lėšų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.