Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Indrei Kryžiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui L. T. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, trečiasis asmuo T. V., institucija teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. spalio 17 d. teisme gautas ieškovės I. V., L. T. ir T. V. bendras prašymas patvirtinti šalių 2019 m. rugsėjo 24 d. sudarytą taikos sutartį. Teismui gavus taikos sutartį, paaiškėjo, jog (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo T. V. mirė. Mirties fakto aplinkybę patvirtino ir teismo gautas Gyventojų registro išrašas.

Paaiškėjus aplinkybei, jog (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo T. V. mirė, 2019 m. spalio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas taikos sutartį atsisakė priimti, o ieškinį dalyje dėl tėvystės fakto nustatymo paliko nenagrinėtą (e. b. l. 86-87).

Apklausta teismo posėdžio metu ieškovė I. V. palaikė pareikštą ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo bei papildomai paaiškino, jog jai išsiskyrus su atsakovu L. T., nepraėjus 10 mėnesių, gimė dukra E. B., kurios tėvas yra T. V.. Ieškovė nurodė, jog nėra net menkiausios tikimybės, kad atsakovas galėtų būti jai gimusios dukters E. tėvas, kadangi prieš trejus metus (nuo 2016 m. spalio mėn.) šalių bendravimas nutrūko, nuo to laiko ieškovė su atsakovu pradėjo gyventi skyrium. I. V. paaiškino, kad atsakovas prieš ieškovę smurtavo, dėl ko jai teko lankytis krizių centre. Kiek ieškovei yra žinoma iš atsakovo L. T. tėvo M. T., atsakovas yra nurodęs, kad jis pripažįsta tik vieną sūnų - M. T., E. B. kaip savo dukters jis niekada nėra pripažinęs. Ieškovė teigė, jog atsakovas L. T. E. nėra matęs, niekada neteikė jai jokio išlaikymo, nesirūpino, neauklėjo ir neprižiūrėjo. Dar esant gyvam, dukra rūpinosi T. V., kuriam niekada nekilo abejonių dėl jo tėvystės.

Motyvuojamoji dalis

Procesiniai dokumentai atsakovui L. T. įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (e. b. p. l. 1). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

2019 m. gegužės 7 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodoma, kad Tarnybos prašymu Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) savivaldybėje pateikė informaciją apie ieškovės šeimą ir nurodė, kad motina su dviem mažamečiais vaikais M. T., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2019 m. gruodžio 31 d. Šeima gyvena 2 kambarių bute su patogumais. Namuose švaru ir tvarkinga, vaikams sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Butas nuosavybės teise priklauso ieškovės tetai. Šeimai socialines paslaugas teikia (duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centras. Socialinių darbuotojų vertinimu, I. V. rūpinasi vaikais, stengiasi savarankiškai susitvarkyti reikiamus dokumentus. I. V. sutuoktinis T. V. gyveno ir dirbo Vilniuje, tačiau ryšius su šeima palaikė, ja rūpinosi, tenkino vaikų poreikius, tikėjosi gyventi kartu su šeima. Vyras pasiimdavo vaikus pasisvečiuoti į Vilnių, o vaikai noriai su juo bendravo. M. vadino jį tėčiu, nes tikrasis berniuko tėvas L. T. nesidomi vaiku ir ryšių su juo nepalaiko. Atsakovas L. T. Tarnybos atstovui telefonu paaiškino, kad nepripažįsta E. savo dukra, turi tik vieną vaiką - M. T. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu bei teisės aktų nuostatomis ir teismų praktika, atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę, Tarnyba sutinka, kad pareikšti reikalavimai atitinka nepilnametės E. B. interesus.

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Indrė Kryžiūtė nurodė, jog Tarnyba neprieštarauja ieškovės reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo, kadangi tai nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Pasak atstovės, ieškovės ieškinys yra reiškiamas, turint tikslą nustatyti tėvystę, nustatyti vaiko kilmę, tačiau susiklosčius tokiai situacijai (mirus trečiajam asmeniui T. V.), pirmiausia turėtų būti išspręstas tėvystės nuginčijimo klausimas.

Ieškinys tenkinamas pilnai.

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovės ir išvadą teikiančios institucijos paaiškinimus bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas pilnai.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, ir įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis).

Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės nuginčijimo bylą, būtina be kita ko nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp I. V. ir L. T. nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. (duomenys neskelbtini), t. y., nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo, ieškovei gimė dukra E. B., kurios gimimo įrašo skiltyje „tėvas“ įrašytas L. T. Ieškovė prašo nuginčyti L. T. tėvystę ir panaikinti įrašą vaiko gimimo įraše, jog L. T. yra E. B. tėvas.

Teismo posėdžio metu apklausta ieškovė nurodė, jog su atsakovu L. T. nuo 2016 m. spalio mėn. nebendravo, artimų ryšių su juo nepalaikė, todėl jai gimusi dukra E. B. nėra ir negali būti atsakovo L. T. biologinė dukra. Ieškovė patvirtino, kad nuo 2017 m. sausio mėn. ji pradėjo artimai draugauti su trečiuoju asmeniu T. V., pastojo ir pagimdė dukrą E. B. Atsakovas L. T. mergaitės savo dukra niekada nepripažino, jos nėra matęs, mergaite nesirūpino, neteikė jai jokio išlaikymo, neauklėjo ir neprižiūrėjo. Visas šias tėvo pareigas atliko T. V., kuris savo tėvystę E. B. atžvilgiu pripažino ir siekė įteisinti.

Nepaisant to, jog atsakovas byloje atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neatvyko į paskirtą bylos nagrinėjimą teisme, nedavė paaiškinimų, tačiau iš kitų byloje esančių įrodymų – Tarnybos išvados, kurioje nurodoma, jog atsakovas L. T. Tarnybos atstovui telefonu paaiškino, kad nepripažįsta E. savo dukra, turi tik vieną vaiką – M. T. (e. b. l. 26-27), Tarnybos akto, kuriame nurodoma, jog Tarnybos darbuotojams telefonu bendraujant su atsakovu L. T., jis nurodė, apie antrą vaiką sužinojęs tik jungiantis prie SODROS duomenų bazės (e. b. l. 34), iš teismui pateikto bendro ieškovės I. V., atsakovo L. T. ir T. V. pareiškimo dėl tėvystės fakto patvirtinimo (e. b. l. 49-51) bei šalių pateiktos taikos sutarties dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo (e. b. l. 78-81), matyti, jog iš esmės tarp šalių nebuvo ginčo dėl nepilnametės E. B. tėvystės. Tai yra atsakovas L. T. savo tėvystės E. B. atžvilgiu nepripažino, o trečiasis asmuo T. V. siekė savo tėvystę nustatyti, be to ir faktiškai vykdė tėvo pareigas, rūpinosi nepilnamete E. B. bei teikė jai išlaikymą.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad byloje nėra ginčo, jog L. T. nėra E. B. tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas L. T. pripažįsta, jog jis nėra biologinis E. B. tėvas, taip pat į tai, kad, bylos duomenimis, atsakovo L. T. ir vaiko nesieja socialinis tėvystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą vaiko interesams (atsakovas su vaiku nebendrauja, neteikia jam išlaikymo, juo nesidomi ir net nėra matęs), į tai, kad trečiasis asmuo T. V. 2019 m. rugsėjo 24 d. sudarytoje taikos sutartyje patvirtino, jog jis yra biologinis vaiko tėvas, daro išvadą, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas – pripažintina, kad atsakovas L. T. nėra E. B., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o E. B. nėra jo duktė; atitinkamai naikintini (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie tėvą.

Dėl tėvystės nustatymo

Paaiškėjus aplinkybei, jog (duomenys neskelbtini) trečiasis asmuo T. V. mirė, 2019 m. spalio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškinio dalį dėl tėvystės fakto nustatymo paliko nenagrinėtą, todėl šis klausimas byloje nebesprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1 d.).

Išnagrinėjus civilinę bylą ieškovės pareikštas ieškininis reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo buvo patenkintas pilna apimtimi. Nagrinėjamu atveju ieškovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsniu, yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), mokėjimo, tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo pareikštas ieškovės atstovės prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai bei į bylą pateikta 2019 m. spalio 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma apie byloje patirtų su antrine teisine pagalba susijusių išlaidų dydį, sudarantį 390,00 Eur. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog patenkinus ieškovės pareikštus reikalavimus pilna apimtimi, patirtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos valstybės naudai iš atsakovo L. T., tačiau kartu įvertinus aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo ginčo dėl tėvystės nuginčijimo, byloje dalyvaujantys asmenys siekė kilusį ginčą išspręsti taikiai, teismui pateikdami bendrą pareiškimą dėl tėvystės fakto patvirtinimo bei taikos sutartį, tačiau ši taikos sutartis teisme nebuvo patvirtinta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo šalių valios, teismas nusprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei nagrinėjamoje byloje iš atsakovo nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais , 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 399 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duktė.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nė vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis vaiko gimimą įregistravusiam Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, kad jis įregistruotų tėvystės nuginčijimą.