Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1102-1072/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-30
Bylos Nr.
1-1102-1072/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20806-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
R. S.
Nukentėjusysis
D. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1102-1072/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20806-2018-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5;1.1.10.1; 1.2.4.6.2.; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 30 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant prokurorams Liudui Žukliui, Dariui Žvirbliui,kaltinamajam R. S.,kaltinamojo gynėjui advokatui Česlovui Bakasėnui,nukentėjusiojo D. S. įstatyminei atstovei D. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) rajonas, Lietuva, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, teistas:

1) 2009-02-05 Ukmergės r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) 2011-01-13 Ukmergės r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, laisvės atėmimu 8 mėnesiams, BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymo terminas atidėtas 2 m. 6 mėn., 2011-04-15 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2011-01-13 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas, R. S., pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d., nuteistas laisvės atėmimu 6 mėn.;

3) 2012-02-21 Ukmergės r. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. 15 parų areštu;

4) 2012-07-25 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. - 9 mėn. laisvės atėmimo, LR BK 75 str. atidedant bausmės vykdymą 2 m.,

5) 2014-10-13 Ukmergės r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. paskiriant viešuosius darbus devyniems mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį neatlygintinai atidirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui. LR BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam R. S. paskirtą viešųjų darbų bausmę sumažinti 1/3 dalimi,

6) 2018-02-08 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 140 str. 2 d. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Remiantis BK 48 str. 4, 6 dalimis, per visą bausmės vykdymo laiką: įpareigoti: 1) registruotis (tęsti registraciją) darbo biržoje arba pradėti dirbti; 2) per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinę žalą – 29,81 eurus,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui (artimam giminaičiui), o būtent:

jis, 2018-05-03, laikotarpyje tarp 13-14 val., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, iš mokyklos, esančios (duomenys neskelbtini) kelio atkarpoje (duomenys neskelbtini) veždamas automobilyje mažametį sūnų D. S., gim. (duomenys neskelbtini) , priekaištaudamas D. S., kad nelaukė sutartoje vietoje, tyčia nuėmęs nuo D. S. galvos kepurę, ją laikydamas dešinėje rankoje, su ja sudavė D. S. ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį ir, dėl dviejų kampo formos odos pažeidimų (tikėtina - nubrozdinimų) kaktoje, nukentėjusiajam D. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Byloje surinkti duomenys

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino. Parodė, jog 2018 m. gegužės 3 d. buvo užpykęs, kad D. S. po pamokų nebuvo sutartoje vietoje, dukra R. rado jį parduotuvėje. Kai nerado atvažiavęs prie mokyklos D., pergyveno, kad jam galėjo, kas nutikti, buvo sudirgęs, todėl veždamas abu vaikus namo pakėlė toną. D. S. automobilyje sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o R. S. sėdėjo gale. D. S. buvo užsidėjęs ant galvos kepurę su snapeliu. Ar kepurė reguliuojasi, nežino, kepurė nugarinėje dalyje turi sagtelę. Kepurė jam smuko ant akių, todėl kepurę ant galvos jam persuko, tikrai nemušė. Nuo kepurės persukimo neturėjo skaudėti. D. suprato, kad pasielgė negerai, sutarė, kad daugiau taip nesielgs. D. S. yra atviras vaikas, nelinkęs meluoti. Kartais neklauso, kaip ir visi vaikai, bet šiaip yra geras, namie padeda. Jo bijo labiau nei mamos, nes yra griežtesnis, mano, kad vaikas ne tik teises turi žinoti, bet ir pareigas. „Sūnus pasakė, kad jam sudaviau, nes vaikų teisės jam davė saldainių, ledinukų ir liepė jam sakyti, kad aš jį mušiau, kaip jam pasakysi, taip jis ir sakys. Dukrai pasakė, kad jei neduosi parodymų prieš tėvą, juos paims į vaikų namus. Vaikui davė saldainių, kad duotų parodymus prieš mane, tai manau psichologinis spaudimas. Mano sūnus D. nelinkęs meluoti, bet jei jį papirkinės, gali būti visokių variantų“.

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodymus duoti atsisakė (t. 1., b. l. 102, 105).

Nukentėjusysis D. S. (gim. (duomenys neskelbtini) .), apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad tėtis supyko, kai atvažiavęs pasiimti nerado jo sutartoje vietoje, nes su draugais buvo nubėgęs į parduotuvę. Kai vežė namo, jis (D.) sėdėjo priekyje, tėtis liepė prisisegti diržą. Jis (D.) buvo su kepure, kurią pirko tėtis. Vairuodamas tėtis barėsi, po to viena ranka vairavo, o kita, nuėmęs jo kepurę, trenkė su ja daugiau nei vieną kartą per galvą, kaktą (nukentėjusysis parodė kaip). Labai skaudėjo, todėl verkė. Kai mušė, matė sesė. Iškilo guzai, jie per naktį išnyko, matėsi tik kampas ant kaktos. Kitą dieną ėjo į mokyklą, su mokytoja ėjo pas direktorių ir ten pasakojo, kas nutiko. Su tėčiu sutaria, susitaikė, nors tėtis ir neatsiprašė (t. 1., bylos viršelis, filmuota medžiaga CD laikmenoje).

2018-05-04 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodymai sutampa su duotais parodymais Ukmergės rajono policijos komisariate pas tyrėją E. B., kurių metu D. S. parodė, kad 2018-05-03, laiko neprisimena, bet jau buvo po pamokų, jo tėtis savo mašina jį vežė iš (duomenys neskelbtini) mokyklos. Tėtis sėdėjo prie mašinos vairo. D. S. sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės. Gale ant sėdynės sėdėjo jo sesė Radvilė. Tada jo tėtis pradėjo ant jo rėkti, dėl to, kad jis atvažiavo anksčiau jo pasiimti iš mokyklos ir nerado sutartoje vietoje, kadangi jis buvo mokyklos stadione. Kokius žodžius jis rėkė, D. S. neprisimena. Tada tėtis nuėmė jam ant galvos buvusią kepurę su snapeliu ir ta kepure sudavė daugiau nei du kartus jam per galvą, per kaktą. Na tėtis viena ranka vairavo mašina, o kita sudavė jam kepure per kaktą. Pataikė jam į kaktą su tuo metaliuku esančiu kepurės gale. Jis jį mušė vakar su ta pačia kepure, su kuria jis yra šiandien čia. Po to kai tėtis jam sudavė, jis labai verkė, nes jam skaudėjo. D. S. tėčiui nieko nesakė. D. S. bijo, kad kai tėtis grįš į namus, jis ant jo pyks ir rėks, kad čia viską pasakoja, kas įvyko vakar. D. S. dėl to šiandien nuėjęs į mokyklą mokytojams ir melavo, kad nukrito nuo dviračio ir taip užsigavo, nes bijojo tėčio. Jo sesuo turėjo matyti, kai tėtis jį mušė kepure. D. S. su tėčiu pykstasi dažnai. Kai jie susipyksta, jis jam sako ,,duosiu per subinę“. Tada D. S. nuo jo bėga slėptis. Jis D. S. per užpakalį duoda nelabai dažnai (t. 1., b. l. 22-23).

Liudytoja R. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei Ukmergės rajono policijos komisariate pas tyrėją L. P. apklausos metu parodė, kad žino, jog turi teisę neduoti parodymų prieš savo tėtį, todėl atsisako pasakoti apie tai, kas įvyko gegužės 3 dieną. Daugiau jokių parodymų ji prieš tėtį neduos (t. 1., b. l. 65).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja D. S. dėl tiriamų byloje aplinkybių parodė, kad 2018 m. gegužės 3 d. apie 14 val., iš mokyklos R. S. parvežė jos sūnų D. S. ir dukrą R. S.. D. buvo labai raudonu veidu, sukaitęs. Ar buvo su kepure, nepamena. Išlipęs iš automobilio skundėsi, kad skauda galvą. D. S. vakare apie 20 val. pašaukė D., kad jis eitų į namus. Jam parėjus, liepė eiti nusiprausti, nes kaktoje matė tamsias dėmes, galvojo, kad ištepta. Kai nusiprausė D., ant jo kaktos viename ir kitame šone, pamatė tamsias dėmes, jos buvo tamsiai pilkos. D. paklausė, iš kur jos atsirado, D. atsakė, kad važinėjosi su dviračiu ir nugriuvo bei užsigavo. D. S. buvo įtarimas, kad D. nesako tiesos, nes jis linkęs meluoti. Kitos dienos ryte jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino Vaiko teisių specialistė, kuri pranešė, kad reikia būtinai jai vykti į (duomenys neskelbtini) gimnaziją, kad mokytoja pastebėjo ant D. kaktos mušimo žymes ir kad reikia jį nuvežti pas gydytojus apžiūrai. Kai jai skambino Vaiko teisių apsaugos specialistė, namuose buvo R. S.. Ji jam pasakė, kad ją kviečia į gimnaziją dėl D. sumušimo, kad mokytoja pastebėjo ant D. kaktos mėlynes. Ji R.paklausė, gal kas nors vakar įvyko, R. atsakė, kad jis tikrai jo nemušė, kad nežino, iš kur tos mėlynės. Tuomet jis pats pasisiūlė ją nuvežti iki (duomenys neskelbtini) gimnazijos ir atvežti ją su D. pas gydytojus. Gydytojai apžiūrint D. ir paklausus jo, iš kur jam ant kaktos atsirado mėlynės, jis kartojo tą patį, kad nugriuvo nuo dviračio. Gydytojai pasakius, kad turėtų būti nubrozdinti jo keliai, delnai, tuomet D. pasakė, kad vakar jam tėtis R. S. sudavė su jo dėvėta kepure jam per kaktą. D. sakė, kad tėtis vairavo ir atsisukęs trenkė. Kiek kartų trenkė - nesakė. D. S. jo klausė, už ką jam trenkė. D. sakė, kad jam trenkė kepure per jo kaktą dėl to, kad, kai atvažiavo tėtis prie mokyklos jo pasiimti, jis buvo parduotuvėje, o nelaukė kiemelyje kur turėjo laukti. D. pasakė, kad tai įvyko pakeliui į namus, kurioje tiksliai vietoje, nepasakė. Sūnų D. apibūdintų kaip kartais linkusį meluoti, labiau bijantį tėvo, nes tėvas griežtesnis. Tėvo ir vaiko santykiai geri, kai tėvas ką nors pažada, o kai bara, vaikas tuo momentu sako, kad tėčio nemyli. Bet iš esmės sutaria. R. S. būna suirzęs, kai vaikai neklauso, nervinasi, todėl ji mano, kad kadangi jie išsituokę jiems reikia gyventi atskirai, nes, kai R. S. vaikų pasiilgsta, būna kantresnis.

Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 1., b. l. 44-45).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja V. G., tvirtindama ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1., b. l. 58-60), parodė, kad yra D. S. gydytoja. 2018-05-04 mama atvežės D. S. apžiūrai dėl galimo sumušimo. Ant berniuko kaktos abejose pusėse buvo nedidelės mėlynės. Pažeidimas buvo padarytas kampu. Ar šios mėlynės buvo šviežios – tai yra ne jos kompetencija, bet jos buvo mėlynos, nepageltusios. Rankų srityje buvo senos nubrozdijimų žymės, strėnų pusėje kairėje pusėje buvo sena mėlynė, kairės šlaunies apatiniame trečdalyje rastos senos mėlynės, buvo nubrozdinti keliai. Berniukas kalbėjo nenoriai, sakė, kad turėjo laukti sutartoje vietoje tėčio, jis nelaukė, tėtis atvažiavo, buvo labai piktas. Berniukas sakė, kad tėtis su kepure jam vožtelėjo per kaktą kelis kartus. Vaikas buvo poliklinikoje su kepure ir parodė sagtelę, su kuria trenkė jam. Pokalbio su vaiku metu mama elgėsi korektiškai į pokalbį nesikišo.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas D. K. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorius. Mokykloje mokosi S. jauniausi vaikai R. ir D.. 2018-05-04, ryte pas jį į kabinetą atėjo pirmokų auklėtoja R. P., pasakė, kad įtaria, jog yra sumuštas D. S., kadangi matėsi guziukai jo kaktos abejose pusėse. Tada ji atėjo į kabinetą su D.. D. K. matė abejose D. kaktos pusėse sumušimus, kurie atrodė švieži. Paklausus D., kas jam nutiko, jis sakė, kad nugriuvo nuo dviračio ant veido. Paprašius parodyti rankas, matėsi, kad jos nenubrozdintos, kaip kad matyt turėtų būti krentant nuo dviračio. Paprašius paaiškinti, kaip buvo iš tikrųjų, D. pradėjo muistytis ant kėdės ir pasakė, kad ,,tėtis jam šėrė per šikynę“, netyčia su diržu pataikė į kaktą. Atvyko į mokyklą socialinė pedagogė A., taip pat sveikatos priežiūros specialistė K., vaikas buvo apžiūrėtas, paskambinta į VTA. Tą dieną buvo ne vienas pokalbis su vaiku, kažkurio pokalbio metu vaikas pasakė, kad tėtis supykęs, kad D. pavėlavo, kepure trenkė į galvą ir kepurės metalinis antgaliukas pataikė į kaktą.

Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 1., b. l. 70-71).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja R. P. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos pradinių klasių mokytoja, moko D. S.. Gegužės 4 d., penktadienį, vaikai sprendė savarankiškai pamokoje, D. pakėlė ranką ir atėjo prie jos stalo pasiaiškinti užduoties. Tuomet ji pamatė jo kaktoje mėlynes, ketvirtadienį jų nebuvo, jos buvo šviežios. Paklausus, kas nutiko, vaikas pasakė, jog važiavo su dviračiu ir griuvo veidu. Ji matė, kad D. rankytės buvo nenubrozdintos, jai pasidarė neramu, todėl pasakė direktoriui, ir pas jį nuvedė D.. Direktorius paklausė, ar jo nemušė, tai jis pasakė, kad tėtis jį mušė per užpakalį, nes nerado jo sutartoje vietoje, kai atvažiavo paimti iš mokyklos. Ji (R. P.) ne visą laiką dalyvavau pokalbiuose, būnant kitų institucijų atstovams, nes turėjo eiti į pamokas.

Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 1., b. l. 54-55).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja E. P. parodė, kad yra Ukmergės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė. 2018-05-04 buvo gautas (duomenys neskelbtini) gimnazijos pranešimas, kad į mokyklą atėjo patyręs smurtą nepilnametis D. S., todėl ji susiekė su D. S., susiskambino su vaiko šeimos gydytoja G., kad vaiką apžiūrėtų. Teko bendrauti su D., jis paaiškino, kad galimai jį sužalojo tėtis, ir vaikas su mama buvo palydėtas į policijos komisariatą. Policijos komisariate ji (E. P.) dalyvavo ne D., o R. apklausoje. Prieš apklausą R. pasipasakojo, kad iš mokyklos turėjo parvežti tėtis, ji tėčio laukė, o brolis lakstė su draugais ir tėtis dėl to supyko. Kai važiavo namo, D. sėdėjo automobilio priekyje, o ji gale. Kelionės metu tėtis barėsi, viena ranka vairavo, o su kita ranka trenkė, daugiau nieko nesakė. Oficialios apklausos metu R. atsisakė duoti parodymus prieš tėtį.

Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 1., b. l. 76-77).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja S. A. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos socialinė pedagogė. Gegužės 4 d., apie 9 val. ryto sulaukė skambučio iš gimnazijos direktoriaus K., kad yra įtarimas dėl smurto D. S. atžvilgiu. Su E. K. nuvyko į gimnaziją, buvo pakviestas berniukas ir jo mokytoja. D. pasakė, kad važiavo su dviračiu, krito ir užsigavo. Direktorius pasakė, kad vaikas papasakotų tai, ką jam pasakojo, tai vaikas pasakė, kad tėtis jam trenkė per „šikynę“, jog nelaukė tėčio stovėjimo aikštelėje. Individualiai su vaiku nekalbėjo, tik prie direktoriaus. D. po to pasakė, kad tėtis trenkė jam su kepure per kaktą. Kad yra skriaudžiamas, jis taip nešnekėjo. Ant kaktos buvo šviesi mėlynė, dieną prieš tai buvo sutikusi D., mėlynės nebuvo. Pokalbyje su R. dalyvavo, mergaitė sakė, kad nematė, kas įvyko.

Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 1., b. l. 67-68).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja E. K. parodė, kad yra Visuomenės sveikatos biuro specialistė, aptarnauja ne vieną (duomenys neskelbtini) mokyklą, tarp kurių yra (duomenys neskelbtini) gimnazija. 2018-05-04, penktadienį gal apie kokią 09.00-10.00 val. jai paskambino Taujėnų gimnazijos socialinė pedagogė S. A., kuri taip pat dar dirba ir jų biure, pasakė, kad R. S. primušė savo vaiką, kuris mokosi pirmoje klasėje. Su S. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Atėjus mokytojai su D. S., E. K. paklausė vaiko, kas jam nutiko, jis pasakė, kad griuvo nuo dviračio per vairą ir užsigavo. Ant jo kaktos abejose pusėse buvo mėlynės, kurios atrodė šviežios. Vaiko rankos buvo nenubrozdintos. E. K. suprato, kad vaikas meluoja, kad jis nekrito nuo dviračio, nes turėtų būti visai kitokie sužalojimai. Atėjus direktoriui, ji pasakė, ką vaikas jai papasakojo, tačiau direktorius paliepė berniukui nemeluoti ir pasakyti, kaip buvo iš tikrųjų. Tada berniukas pasakė, kad tėtis mušė diržu per šikną. Tada kilo klausimas, kaip jis susižalojo galvytę, berniukas pasakė, kad tėtis užkliudė diržu. Mėlynės buvo atskiros ir abiejuose kaktos šonuose. Paklausus, už ką jį mušė tėtis, berniukas nurodė, kad jį mušė dėl to, kad jis laukė po pamokų ne prie suoliuko, o stadione, todėl tėčiui teko jo ieškoti ir dėl to jis gavo diržu. Berniukas apie kepurę nieko neminėjo, kalbėjo nuleidęs akis, buvo neramus.

Teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai sutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (t. 1., b. l. 73-74).

Kaltinamojo kaltei padarius kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, įrodinėti reikšmingi ne tik teismo posėdžio metu apklaustų liudytųjų paaiškinimai, bet ir kiti byloje esantys ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.

Iš byloje esančio 2018-05-04 Ukmergės r. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus rašto Nr. (6.21)18-2378 matyti, kad 2018 m. gegužės 4 d. jų poskyris gavo informaciją iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos, apie tai, kad 2018 m. gegužės 4 d. ryte, mokykloje pastebėjo ant D. S., gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini) kaktos gumbą ir mėlynę (t. 1., b. l. 12).

Iš vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota D. S. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, matyti, kaip nukentėjęs D. S. pasakoja ir parodo, kokiu būdu tėtis R. S. sudavė jam per galvą kepure, dėl ko jo kaktoje atsirado mėlynės.

Iš 2018-05-04 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta kepurės, su kuria R. S. mušė sūnų D. S., apžiūra. Tai pilkos spalvos kepuraitė su snapeliu, su užrašu Adidas. Nugarinėje kepurės dalyje yra metalinė sagtelė, kuri reguliuoja kepurės dydį. Išmatavimai 2x2 cm. vienos dalies, kuri yra platesnė plotis 0,5 cm, ir iškaltu Adidas ženklu, kitos dalies plotis 0,15 cm (t. 1., b. l. 47-50).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto R. L. išvados Nr. G 1485/2018(01) matyti, kad D. S. be senų kraujosruvų kairėje juosmens srityje ir kairėje šlaunyje, be senų nubrozdinimų keliuose ir seno nudegimo dešinės plaštakos I piršte nustatyti du kampo formos odos pažeidimai (tikėtina – nubrozdinimai) kaktoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti paveikus kietu buku daiktu užduotyje nurodytu laiku – 2018-05-03. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių rezultate. D. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1., b. l. 30-31).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 140 str.

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o mažamečiam vaikui – pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį – mažametis. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 33-807) 2 straipsnyje nustatyta, kad vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip. BK nenumato šios nuostatos išimčių, todėl baudžiamojo įstatymo terminai „vaikas“ ir „nepilnametis“ – analogiški ir reiškia asmenį iki 18 metų. Terminas „mažametis“ reiškia asmenį iki 14 metų. Teismų praktika šiuo klausimu nuosekli ir vienareikšmė.

Byloje nustatyta, kad D. S., R. S. sūnus, gimęs 2010 m., tiriamų byloje aplinkybių 2018-05-03 metu buvo mažametis.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti R. S. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje. Apklausiamas teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis D. S. davė analogiškus parodymus kaip ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate, o būtent, kad jo tėvas R. S. priekaištaudamas, kad nelaukė sutartoje vietoje, tyčia nuėmęs nuo D. S. galvos kepurę, ją laikydamas dešinėje rankoje, kita vairuodamas, sudavė D. S. ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį ir su kepurės sagtele užgavo kaktą. D. S. parodymai vertinami neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių: visų pirma, nuo Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1485/2018(01), kurioje nurodyta, jog D. S. nustatyti du kampo formos odos pažeidimai kaktoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti paveikus kietu buku daiktu užduotyje nurodytu laiku – 2018-05-03 dviejų trauminių poveikių rezultate ir vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 30-31); antra, nuo 2018-05-04 daiktų apžiūros protokolo (t. 1., b. l. 47-50), kuriame nurodyta, jog D. S. kepuraitės su snapeliu nugarinėje kepurės dalyje yra metalinė sagtelė, kuri reguliuoja kepurės dydį. Netiesioginiais, bet reikšmingais bylai įrodymais teismas pripažįsta Ukmergės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės E. P. parodymus, kad nors R. S. dukra R. atsisakė duoti parodymus prieš tėvą, iki oficialios apklausos policijos komisariate papasakojo, jog tėtis, supykęs ant D., kad nelaukė po pamokų sutartoje vietoje, važiuojant namo jam trenkė, tačiau nematė tiksliai kaip, nes žaidė telefonu, užfiksavo tik rankos švystelėjimą. D. mokytoja R. P., taip pat Visuomenės sveikatos biuro specialistė E. K. parodė, jog D. S. vengė pasakoti apie tai, kaip atsirado mėlynės, kėlė vis naujas versijas, pradžioje apie tai, kad griuvo nuo dviračio, po to, kad gavo diržu per užpakalį, gal netyčia kliuvo per galvą, apie griuvimą nuo dviračio pasakojo nudelbęs akis, muistėsi. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į gydytojos V. G., mokyklos direktoriaus D. K., soc. pedagogės S. A. parodymus, jog nors D. S. pradžioje sakė, kad mėlynės atsirado nuo griuvimo nuo dviračio, bet aiškinantis, kodėl nenubrozdintos jo rankos, D. S. pasakė, kad tėtis supykęs, jog D. S. nelaukė po pamokų sutartoje vietoje sudavė kepure per galvą, kepurės sagtis pataikė į kaktą, todėl jam atsirado mėlynės ir skaudėjo. Liudytojai R. P., S. A. parodė, jog dieną prieš 2018-05-03 nematė jokių sužalojimų ant D.kaktos, D. S. parodė, kad jų nebuvo ir 2018-05-03 ryte, „dėmes“ pastebėjo tik 2018-05-03 vakare. Tačiau parodė, jog išlipęs iš automobilio, kai tėvas R. S. parvežė namo, sūnus D. sakė, kad skauda galvą, bet neaiškino kodėl, D. S. atkreipė dėmesį, kad galėjo būti dėl perkaitimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad D. S. parodė teisiamojo posėdžio metu, ir ikiteisminio tyrimo metu, kad, kai jai 2018-05-04 paskambino Vaiko teisių apsaugos specialistė ir pakvietė į mokyklą dėl vaiko sumušimo, ji namuose buvusio R. S. paklausė „gal kas nors vakar įvyko, R.atsakė, kad jis tikrai jo nemušė, kad nežino iš kur tos mėlynės“. Tai teismas vertina kaip gynybinę kaltinamojo reakciją ir netiesioginį kaltės pripažinimą. Gynyba atkreipė dėmesį į D. S. motinos D. S. pastebėjimą, kad vaikas linkęs meluoti, santykius su tėvu vertinti pagal situaciją, tėvas bara, tai jo nemyli. Vis gi teismas atkreipia dėmesį, jog nukentėjęs D. S., paklaustas mokykloje, iš kur atsirado mėlynės, nekaltino tėvo, o kėlė versiją, jog griuvo nuo dviračio, vėliau, ir tik pedagogams ir gydytojai pasakius, jog tokie sužalojimai jo pasakojamu būdu atsirasti negali, pasakė, kad tėtis supykęs sudavė jam kepure, kepurės sagtis užgavo kaktą, papasakojo įvykio aplinkybes, paaiškino, kad melavo apie kritimą nuo dviračio, nes bijojo, kad tėtis supyks, jei jis papasakos kaip buvo iš tikrųjų. Taigi, teismas vertina, kad užtenka įrodymų pagrįsti nusikaltimo pagal BK 140 str. 3 d. objektyviajai pusei. Vertindamas subjektyviąją nusikaltimo pusę, teismas remiasi iš esmės nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymais. D. S. parodė, kad tėtis buvo supykęs ant jo, jog pamokų nelaukė sutartoje vietoje, barė jį važiuojant automobiliu namo, viena ranka vairuodamas automobilį, kita nuėmė D. S. kepurę su snapeliu ir ja sudavė kelis kartus per galvą. Kaltinamasis pripažino, kad buvo piktas, jog sūnus D. nesilaikė susitarimo, barė jį, vėliau susitaikė, sukirto rankomis. Kaltinamasis neneigia, kad vairuodamas viena ranka, kita ėmė sūnui už kepurės, ją persuko, kad nesmuktų ant akių, snapelį nusuko į nugaros pusę, kad būtų patogiau, nuo tokio veiksmo neturėjo skaudėti. Teismas atkreipia dėmesį, kad remiantis daikto – kepurės apžiūros protokolu (t. 1., b. l. 47-50), kepurės snapelis yra tokio dydžio, kad sėdėti ant automobilio sėdynės tokio dydžio snapeliui remiantis į sėdynę, negalėjo būti patogiau, kaltinamojo versija laikytina jo gynybine pozicija, o veika vertintina kaip padaryta tiesiogine tyčia. Nustačius, kad nukentėjusiojo parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, teismas daro išvadą, kad pakanka įrodymų R. S. kaltei, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d., pagrįsti.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad R. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą šeimos nario sveikatai. Kaltinamasis anksčiau buvo teistas šešis kartus (t. 2, b. l. 6-53), paskutinį kartą 2018 m. vasario 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. Teistumas nėra išnykęs, R. S. veika nėra atsitiktinė, kaltinamajam pritrūksta valios kontroliuoti savo emocijas ir veiksmus, yra ūmaus būdo, bet negeriantis, rūpinasi vaikais, lankosi tėvų susirinkimuose mokykloje, domisi vaikų pasiekimais (t. 1., b. l. 18-19, t. 2., b. l. 107). Administracine tvarka baustas, turi tris galiojančias nuobaudas (t. 2., b. l. 60-63), į psichiatro ir gydytojo narkologo įskaitas neįrašytas (t. 2., b. l. 59), bedarbis, registruojasi darbo biržoje (t. 2., b. l. 67).

Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nes daromų nusikaltimų žmogaus sveikatai intensyvumas rodo, kad arešto bausmė tinkamo poveikio nedarytų, bauda neskirtina, nes kaltinamasis bedarbis. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, jog lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, R. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, R. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą skirtinas didesnis nei minimalus sankcijoje numatytos bausmės dydis – 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Remiantis BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrintina su 2018-02-08 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, remiantis BK 63 str. 4 dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės dalį, remiantis 65 str. 1 d. 1 p. b) papunkčiu vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir skirtina galutinė bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 str., R. S. taikytas laikinas sulaikymas nuo 2018-05-04, 14 val. 45 min. iki 2018-05-06 9 val. 55 min. (t. 1., b. l. 89-90) ir kardomasis kalinimas – suėmimas nuo 2018-05-06 iki 2018-05-16 13 val. 31 min. (t. 1., b. l. 111-112, 118), tai yra 12 (dvylika) dienų, įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Į bausmės laiką įskaitytinas pagal 2018-02-08 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį atliktas bausmės laikas.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti R. S. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad R. S. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną tyčinį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog R. S. yra bedarbis, registruojasi darbo biržoje (t. 2., b. l. 67), turi keturis nepilnamečius vaikus (t. 2., b. l. 2-5), jo parodymais teisiamojo posėdžio metu, uždarbiauja, dirba savo namuose ūkyje, remiantis charakterizuojančia medžiaga iš Vidiškių seniūnijos (t. 2., b. l. 107), Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir socialinės paramos skyriaus Vaiko teisių apsaugos poskyrio, rūpinasi nepilnamečiais vaikais (t. 1., b. l. 18-19). Atsižvelgus į tai, teismas linkęs suteikti R. S. galimybę pasitaisyti. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas minimaliam teisės normoje numatytam laikotarpiui, kartu nustatant įpareigojimus.

Bausmės vykdymo atidėjimo laikas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. S. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (t. 1., b. l. 124-125), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – keturios laikmenos (CD) su vaizdo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis BK 63 str. 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2018-02-08 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, remiantis BK 63 str. 4 dalimi, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės dalį, remiantis 65 str. 1 d. 1 p. b) papunkčiu vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir skirti R. S. galutinę bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, R. S. paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

R. B. kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8, 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. S. skirti įpareigojimus:

neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 (septynioms) paroms be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar liga;registruotis (tęsti registraciją) darbo biržoje arba pradėti dirbti.

Vadovaujantis BK 66 str., R. S. taikytą laikiną sulaikymą nuo 2018-05-04, 14 val. 45 min. iki 2018-05-06 9 val. 55 min. ir kardomąjį kalinimą – suėmimą nuo 2018-05-06 iki 2018-05-16 13 val. 31 min., tai yra 12 (dvylika) dienų, įskaityti į paskirtą bausmę, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienoms.

Į bausmės laiką įskaityti pagal 2018-02-08 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį atliktą bausmės laiką.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – keturis kompaktinius diskus su vaizdo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja Eglė Venckienė