Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8044-837/2020 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai dėl turto priteisimo asmeninės nuosavybės teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės V. M. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, ieškovės V. M. reikalavimo užtikrinimui buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

9. Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Be to, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-186/2016).

10. Spręsdamas dėl pirmosios sąlygos buvimo, teismas įvertina ieškinio preliminarų pagrįstumą, kurio tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturi ta pačia apimtimi kaip ir nagrinėjant bylą iš esmės vertinti kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų ir spręsti dėl jų įrodomosios reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartyss civilinėse bylose Nr. 2-827-370/2015; Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).

11. Teismui įsitikinus, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, palankus sprendimas ieškovui gali būti priimtas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.

12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pastato – fermos, esančio (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių. Byloje nustatyta, kad Kupiškio rajono apylinkės teismo 2007-07-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-514-783/2007 minėtas turtas yra pripažintas bešeimininkiu ir perduotas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės žinion. Ieškovė V. M. ieškiniu tvirtina, kad ji yra minėtos fermos dalies savininkė pagal pajus, įgytus jos tėvų pagal (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio likvidacinės komisijos turto atidalijimo už pajus, likviduojant bendrovę, aktą. Reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (arešto, aukciono uždraudimo), ieškovė grindė aplinkybe, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė administracija viešo elektroninio aukciono būdu parduoda minėtą turtą, todėl byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai jai palankaus teismo sprendimo priėmimas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas.

13. Nors pirmosios instancijos teismas nutartyje nepasisakė, ar ieškovės reikalavimas gali būti pagrįstas, tačiau tai nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko, o byloje pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, kad atsakovei pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Įvertinus V. M. pareikštą reikalavimą atsakovei ir Civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.254 straipsnio 6 punkto bei CPK 137 straipsnio 6 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju viešajame registre bus įregistruotas juridinis faktas fermai, esančiai (duomenys neskelbtini), ir tokio fakto įregistravimas viešame registre, iš dalies išviešinant, koks ginčas kilęs dėl nekilnojamojo daikto, eliminuoja riziką, kad daiktas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, nežinantiems apie kilusį ginčą ir/ar kurio nors asmens pretenzijas dėl nuosavybės dalies į šį daiktą nustatymo. Sutiktina, kad minėtas pranešimas neprilygsta CPK 145 straipsnyje numatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms draudžiančioms perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims, tačiau yra išviešinamas faktas apie teisme nagrinėjamą ginčą, kas įtakoja trečiųjų asmenų apsisprendimą dėl minėto turto įsigijimo.

14. Be to, įvertintina, kad ieškovė V. M. nurodo, jog ji yra tik dalies nekilnojamojo turto savininkė pagal pajus, įgytus jos tėvų pagal (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio likvidacinės komisijos turto atidalijimo už pajus, likviduojant bendrovę, aktą, todėl reikalavimo taikyti areštą bei uždrausti vykdyti aukcioną taikymas būtų neproporcingos ir neekonomiškos ieškinio užtikrinimo priemonės. Tenkinus ieškinį, apeliantė turėtų teisę į žalos atlyginimą pagal jai nuosavybės teise priklausančio turto dalį. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teiginiams dėl fermos sunaikinimo rizikos, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, o vien tik deklaratyvūs teiginiai negali būti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu.

15. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo kontekste, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

16. Dėl paminėto, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.