Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei ir ieškovo įstatyminei atstovei A. M., jos atstovui advokatui A. V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo U. S. atstovaujamo įstatyminės atstovės A. M. bei ieškovės A. M. ieškinį atsakovui V. S., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. S. teismo posėdyje nedalyvavo, nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Jam apie teismo posėdį pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ir Institucija teikianti išvadą) atstovė teismo posėdyje nurodė, kad palaiko teismui pateiktą rašytinę išvadą. Institucija sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama, kad vaikui būtų priteistas ieškovės prašomas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgiant į vaiko nuomonę, neprieštarauja, kad būtų nustatyta ieškovės prašoma tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, patikslinant, kad ši tvarka būtų taikoma atsakovui sugrįžus į Lietuvą, bei esant vaiko sutikimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad U. S., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovės A. M. (buvusi pavardė (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. S. sūnus. Ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, yra svarbios aplinkybės, kur vaikas gyvena šiuo metu ir su kuo jis gyvena, kokia yra vaiko nuomonė su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi.

Iš ieškovės parodymų, Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. spalio 6 d. išvados, šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto nustatyta, kad nepilnametis U. S. šiuo metu gyvena su mama ieškove A. M. jai suteiktame trijų kambarių socialiniame būste. Butas su visais patogumais, nepilnamečiui Ugniui ir dviem jo broliams skirtas atskiras kambarys. Namuose yra visi reikalingi vaiko poreikiams tenkinti baldai, namų apyvokos daiktai, mokymo ir ugdymo priemonės. Ieškovės namuose nepilnamečiui vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Iš vaiko nuomonės išklausymo akto nustatyta, kad U. S. nori gyventi su mama. Nepilnametis nuo gimimo gyvena su mama, su tėčiu negyvena nuo vienerių metų, jo nepažįsta, yra bendravęs tik per socialinius tinklus. Atsakovas nereiškė reikalavimo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, bei Institucijos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad U. S. gyvenamosios vietos nustatymas su mama atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepilnamečio U. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (civilinio kodekso (toliau – CK) 2.14 straipsnis, 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį įvertina, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, teismas vadovaujasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas taip pat atsižvelgia į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Kaip numato kasacinio teismo praktika, nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu.

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė A. M. dirba UAB „duomenys neskelbtini“. Jos mėnesio pajamas sudaro apie 500 Eur (atskaičius mokesčius). Jai kiekvieną mėnesį yra mokama 444,80 Eur išmoka vaikams. Ieškovė išlaiko dar tris nepilnamečius vaikus. Ji kartu su sutuoktiniu įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Atsakovas V. S. nepateikė teismui duomenų apie savo turtinę padėtį. Ieškovės teigimu jis šiuo metu gyvena D. B.. Tai patvirtina ir gyventojų registro išrašas. Iš viešųjų registrų taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje atsakovas nedirba, neturi savo vardu registruoto turto. Nenustatyta, kad atsakovas būtų nedarbingas. Iš Liteko duomenų matyti, kad 2007 m. spalio 29 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu, iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas trims jo vaikams. Šiuo metu jis turi pareigą mokėti priteistą išlaikymą vienai nepilnametei dukrai.

Vertinant nepilnamečio vaiko poreikius, nustatyta, kad U. S. yra 13 metų amžiaus. Jis mokosi (duomenys neskelbtini). Taip pat lanko ugdymo įstaigą - (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad vaikui nuolatos reikalingos lėšos maistui, aprangai, avalynei, mokymo ir ugdymo priemonėms, higienai, sveikatai, laisvalaikiui, būstui. Iš ieškovės parodymų teisme, jos pateikto paskaičiavimo nustatyta, kad nepilnamečio sūnaus būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga apie 100 Eur išlaidų maistui, 16 Eur higienos priemonėms, 165 Eur – rūbams, avalynei, sporto būrelio aprangai, inventoriui, 20 Eur sporto būrelio mokesčiui, 50 Eur mokymo, ugdymo priemonėms, 30 Eur ekskursijoms, kitoms pramogoms, 40 Eur – komunaliniams mokesčiams, taip pat reikalingos išlaidos telefonui, kompiuteriui, namų apyvokos daiktams, kurių sumos ieškovė negalėjo įvardinti ir teismas nustato, kad šios išlaidos sudaro 30 Eur mėnesiui.

Atsižvelgiant į U. S. amžių, į aplinkybę, kad jis lanko mokymo bei ugdymo įstaigas, teismas pripažįsta kaip būtinas vaikui išlaikyti ieškovės nurodytas išlaidas. Atsižvelgiant į šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, pragyvenimo lygį, teismas neturi pagrindo manyti, kad šios ieškovės nurodytos išlaidos vaikui yra neprotingos ar per didelės. Teismas nustatė, kad šiuo metu šalių sūnaus būtiniems poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, mokymui, ugdymui patenkinti reikalinga vidutiniškai 450 eurų suma per mėnesį. Siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo fiziologinių poreikių tenkinimu, svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai patys privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį bei savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl ne tik gali, bet ir privalo teikti sūnui išlaikymą. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio. Todėl vien ta aplinkybė, kad atsakovas Lietuvoje nedirba, nėra pagrindas iš jo nepriteisti išlaikymo arba priteisti mažesnę dalį. Pažymėtina, kad U. S. nuolatos gyvena tik su mama. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, o šiuo atveju ieškovei, tenka kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Nustatyta, kad valstybė kiekvieną mėnesį ieškovei moka 70 Eur išmoką vaikui ir, atsižvelgiant, kad ji augina daugiau nei tris nepilnamečius vaikus, mokama papildoma 41,20 Eur (1,03 bazinės socialinės išmokos dydžio) išmoka per mėnesį. Kadangi papildoma išmoka vaikui yra nepastovi, jos mokėjimas priklauso nuo ieškovės auginamų nepilnamečių vaikų skaičiaus, todėl ji į bendrą išmokos dydį neįskaičiuotina. Teismo nustatyta U. S. reikalingo išlaikymo suma mažintina 70 Eur išmoka (450 Eur – 70 Eur = 380 Eur : 2 = 190 Eur). Sūnaus išlaikymo naštą tarp tėvų teismas paskirsto lygiomis dalimis. Iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistina po 190 eurų per mėnesį. Likusioje dalyje ieškovų reikalavimas atmestinas, nes neįrodė, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui būtų reikalinga 600 Eur suma per mėnesį ir atsakovas turėtų pareigą mokėti jam 300 Eur išlaikymą. Kartu teismas išaiškina, kad tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. iki jo pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). U. S. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė A. M. (CK 3.190 straipsnis). Sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovės ir atsakovo sūnus gimė (duomenys neskelbtini), nuo šios dienos atsirado jo teisė į išlaikymą ir kilo tėvų pareiga šį išlaikymą teikti. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimą už trejus metus, už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena nuo 2008 metų pabaigos. Iki ieškinio pateikimo teismui dienos (kaip ir šiuo metu) šalių sūnus gyveno tik su ieškove. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką būtent atsakovo pareiga buvo įrodyti, kad jis ginčo laikotarpiu teikė sūnui išlaikymą kas mėnesį. Tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta. Nebuvo nustatyta, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. iki ieškinio padavimo dienos – 2021 m. rugpjūčio 19 d., sūnui būtų teikęs išlaikymą ir kita forma, tai yra pirkęs sūnui maistą, reikalingus daiktus, rūbus, avalynę, ugdymo priemones, būtų prisidėjęs prie kitų sūnaus poreikių tenkinimo.

Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, teismas nustatė, kad atsakovo sūnui mokėtina išlaikymo suma yra 190 Eur per mėnesį. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir nebuvo nustatyta, kad iki ieškinio padavimo sūnaus poreikius tenkino mažesnė suma arba atsakovo finansinės galimybės teikti 190 Eur per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną. Dėl šių priežasčių, taip pat vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, konstatuotina, kad ieškovės ir atsakovo sūnaus poreikius ir atsakovo turtinę padėtį iki ieškinio padavimo, kaip ir jo padavimo dieną, atitiko 190 Eur per mėnesį išlaikymas. Iš atsakovo sūnui priteistina išlaikymo skola, po 190 Eur kas mėnesį, už trejų metų laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos tai yra nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d. viso 6840 Eur (190 Eur x 36 mėn.). U. S. priteisto išlaikymo įsiskolinimo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina jo mama A. M.. Likusioje dalyje ieškovų reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atmestinas.

Dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiems tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

Kaip jau buvo nurodyta, U. S. nuo vienerių metų gyvena tik su mama. Tėvas su juo nebendrauja, vaikas pažįsta jį tik iš nuotraukų socialiniuose tinkluose. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada patvirtina, kad ieškovė nedraudžia atsakovui bendrauti su sūnumi, tačiau jis pats su vaiku nebendrauja, yra nusišalinęs nuo jo priežiūros ir auklėjimo, tarp nepilnamečio ir jo tėvo šiuo metu nėra jokio emocinio ryšio. Iš vaiko nuomonės išklausymo akto nustatyta, kad nepilnametis sutiktų bendrauti su tėvu tik jeigu pastarasis rodytų pastangas dėl bendravimo ir norėtų užmegzti su juo ryšį. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neteikė priešieškinio dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nepateikė atsiliepimo dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos.

Teismas, atžvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą konstatuoja, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo su vaiku tvarka nepažeidžia vaiko interesų ir ji nustatytina, patikslinant, kad ši bendravimo tvarka taikoma atsakovui grįžus į Lietuvą, tik esant vaiko sutikimui ir pranešant iš anksto apie ketinimą bendrauti. Nustatytina, kad atsakovas Lietuvoje bendrauja su sūnumi kas antrą savaitgalį (šeštadieniais ir sekmadieniais), atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus norą bendrauti, jo užimtumą ir galimybes, bei suderinęs iš anksto, ne vėliau kaip prieš tris dienas bendravimo laiką ir vietą su nepilnamečio sūnaus mama, su teise pasiimti sūnų į savo gyvenamąją vietą ir jį grąžinant vaiko motinai iki sekmadienio 20 val. Taip pat, teismas atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje turi teisę išeiti už ieškinio reikalavimo ribų ir priimti, teismo nuomone, geriausiai vaiko, taigi ir viešąjį interesą atitinkantį sprendimą (CPK 376 straipsnio 3 dalis), papildomai nustato, kad atsakovas neribotai bendrauja su sūnumi telefonu bei kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis atsižvelgiant į sūnaus dienos režimą bei užimtumą ir esant vaiko sutikimui. Atsakovas įpareigojamas su sūnumi bendrauti tik jam esant blaiviam, nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančiose, saugiose vietose ar patalpose. Teismas nustato, kad atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi ir kitu laiku, iš anksto suderinęs tai su vaiko motina ir esant sūnaus sutikimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė pateikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo. A. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu yra suteikta antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos valstybei nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista išieškotinos iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už neturtinį reikalavimą, taikant indeksavimą priteistinas 111,00 Eur žyminis mokestis. Už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgiant į priteistino išlaikymo dydį – 68,40 Eur (190 Eur × 12 mėnesių = 2280 Eur × 3 % = 68,40 Eur). Viso – 179,40 Eur žyminis mokestis. Iš atsakovo valstybei priteistinos ir 1,74 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Viso iš atsakovo valstybei priteistina 181,14 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patenkinti ieškinį iš dalies.

N. U. S., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui U. S., gimusiam ((duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 190 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Priteisti iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui sūnui U. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. iki 2021 m. rugpjūčio 18 d., po 190 eurų kas mėnesį, viso 6840,00 Eur. Priteisto išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

N. V. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku U. S., gimusiu (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką tokiomis sąlygomis: tėvas Lietuvoje bendrauja su nepilnamečiu sūnumi kas antrą savaitgalį (šeštadieniais ir sekmadieniais), atsižvelgiant į sūnaus norą bendrauti, jo užimtumą ir galimybes, bei suderinęs iš anksto, ne vėliau kaip prieš tris dienas bendravimo laiką ir vietą su nepilnamečio sūnaus motina, su teise pasiimti sūnų į savo gyvenamąją vietą ir jį grąžinant vaiko motinai iki sekmadienio 20 val. Atsakovas neribotai bendrauja su sūnumi telefonu bei kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į sūnaus dienos režimą bei užimtumą ir esant vaiko sutikimui. Atsakovas įpareigojamas su sūnumi bendrauti tik jam esant blaiviam, nepilnamečio vaiko poreikius atitinkančiose, saugiose vietose ar patalpose. Atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi ir kitu laiku, iš anksto suderinęs tai su vaiko motina ir esant sūnaus sutikimui.

Likusioje dalyje ieškovų ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 181,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.