- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- eI2-59-1063/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04297-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis (pirm.), Mefodija Povilaitienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- „LIT-INVEST“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Gintaras Stankevičius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ atstovui advokatui Gintarui Stankevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Finansų ir strateginio planavimo departamento mokesčių skyriaus 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. A-51-82420/17(2.14.1.45-FN3) (toliau – ir Sprendimas); panaikinti Administracijos 2017 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. 30-2228 (toliau – ir Įsakymas) dalyje dėl UAB „Lit-Invest“ valdomo nekilnojamojo turto įtraukimo į sąrašą objektų, kuriems 2018 metais taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas; panaikinti Administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. raštą Nr. A51-65341/17(2.14.1.45-FN3) (toliau – ir Raštas); įpareigoti Administraciją išbraukti pareiškėjos valdomus objektus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iš Administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 30-2228 patvirtinto sąrašo objektų, kuriems 2018 m. taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas (toliau – ir Sąrašas).
2. Nurodo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso statiniai: degalinė su plovykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), suskystintų dujų modulis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai – dvi kuro kolonėlės, požeminio skysto kuro rezervuaras (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Degalinė), esantys adresu (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėja Raštu buvo informuota, kad jos valdomi nekilnojamojo turto objektai Administracijos direktoriaus Įsakymu įtraukti į nekilnojamojo turto objektų, kuriems 2018 metais taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą. Rašte pareiškėjai taip pat buvo išaiškinta teisė pateikti dokumentus, įrodančius, kad jos valdomas nekilnojamasis turtas neatitinka Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. 1-971 patvirtinto Nekilnojamojo turto, kuris yra apleistas ir (ar) neprižiūrimas ar nebaigtas statyti, bet naudojamas, nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 3.1–3.3 punktuose išvardintų kriterijų, arba, kad atitikimas kriterijams nulemtas vienos ar keleto 4.1–4.3 punktuose išvardintų aplinkybių.
4. Pareiškėja 2017 m. spalio 18 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė) su prašymu išbraukti Degalinės objektus iš 2018 m. Sąrašo. Pareiškėjos prašymas buvo atmestas Administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento mokesčių skyriaus 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. A-51-82420/17(2.14.1.45-FN3), tuo pagrindu, kad pagal VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis, Degalinės objektai nėra baigti statyti (degalinės su plovykla baigtumas – 81 proc., stoginės baigtumas – 70 proc.).
5. Atkreipė dėmesį, kad dar nuo 2003 metų tarp pareiškėjos ir gretimo žemės sklypo savininko UAB „Paribys“ dėl Degalinės objektų yra kilę teisminiai ginčai, kuriuose pagal UAB „Paribys“ prašymą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6081-464/2006 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-869-117/2015 pareiškėjos valdomiems Degalinės objektams yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant pareiškėjai naudoti/valdyti jai priklausančią Degalinę, įskaitant draudimą žemės sklype vykdyti statybos darbus.
6. Pareiškėjos nuomone, Savivaldybės veiksmai, pareiškėjos atžvilgiu, kai dar nėra išnagrinėti teisminiai ginčai dėl Savivaldybės administracinių aktų teisėtumo, lėmė Savivaldybės, kaip viešosios įstaigos elgesio nesuderinamumą su gero administravimo principu, kuris yra vienas esminių viešosios teisės srityje. Pareiškėjos vertinimu, tik galutinai išnagrinėjus teisminius ginčus dėl Savivaldybės administracinių aktų teisėtumo, bus galima atsakyti, ar pareiškėjos Degalinės objektams gali būti taikomas padidintas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.
7. Pažymėjo, kad atsakovė pareiškėjos objektus (Degalinę) į 2018 m. Sąrašą įtraukė formaliai remiantis tik viena aplinkybe, kad Degalinės statyba nėra baigta, tačiau neatsižvelgė į tai, kad Degalinės objektų nepilnas baigtumas buvo nulemtas pareiškėjos atžvilgiu teismo pritaikytų ir iki šiol galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių, draudžiančių statybos darbus žemės sklype, išskyrus leidimą atlikti padarinių šalinimo darbus. Pareiškėja negali gauti statybos užbaigimo akto, kol nėra galutinai išspręstas klausimas dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Pažymėjo, kad faktiškai Degalinės statyba yra užbaigta 100 proc., tačiau Degalinės baigtumo įregistruoti VĮ „Registrų centras“ nėra galimybės dėl vykstančių teisminių ginčų.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju egzistuoja Tvarkos aprašo 4.1 punkte nurodyta išimtinė sąlygą, kuria remiantis pareiškėja turėtų būti išbraukta iš 2018 m. Sąrašo.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio metu atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
10. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimo argumentais ir rašytiniais paaiškinimais prašė pareiškėjos skundą atmesti.
11. Nurodo, kad kitose bylose vykstantys teisminiai ginčai, susiję su Degalinės statyba, yra nesusiję su šioje byloje nagrinėjama pareiškėjos pareiga mokėti padidinto tarifo nekilnojamojo turto mokestį, kuris mokamas tada, kai statyba yra neužbaigta, tačiau faktiškai naudojama. Tuo tarpu Tvarkos aprašo 4.1 punkte įtvirtinta išimtis yra susijusi ne su netekimu galimybės vykdyti statybos darbus, o su netekimu galimybės naudotis nebaigtais statyti statiniais. Be to, pareiškėjos nurodomoje civilinėje byloje Nr. 2-6081-464/2006 2006 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškėjai yra uždrausta vykdyti statybos darbus, tačiau ne naudotis/valdyti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Šios laikinosios apsaugos priemonės nedraudžia pareiškėjai nenaudoti savo nebaigtų statyti Degalinės komplekso objektų. Atsakovės nuomone, klausimo, dėl kokių priežasčių pareiškėja negalinti užbaigti statybos darbų, nagrinėjimas, šioje byloje, būtų perteklinis.
12. Pažymėjo, kad į 2018 metų Sąrašą pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įrašytas Tvarkos aprašo 3.2 punkto pagrindu. Degalinės statiniai yra nebaigti statyti, bet jie yra naudojami. Tvarkos aprašo 4.1 punktas negali būti taikomas, nes jame įtvirtinta išimtis siejama su netekimu galimybės naudoti/valdyti statinius, tačiau ne su galimybės, atlikti statybos darbus, netekimu.
13. Apibendrindama nurodė, kad pareiškėjos atžvilgiu priimti administraciniai aktai yra teisėti.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
15. Byloje ginčas kilo dėl Administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento mokesčių skyriaus 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimo Nr. A-51-82420/17(2.14.1.45-FN3), Administracijos 2017 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. 30-2228, dalyje dėl UAB „Lit-Invest“ valdomo nekilnojamojo turto įtraukimo į 2018 m. Sąrašą, Administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. rašto Nr. A51-65341/17(2.14.1.45-FN3) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Administracijai išbraukti pareiškėjos valdomus objektus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iš 2018 m. Sąrašo.
16. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja Administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento Raštu buvo informuota, kad pareiškėjos nuosavybės teise valdomas nekilnojamas turtas (Degalinė), įtrauktas į Nekilnojamojo turto, kuriam 2018 metais taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašą. Informuota, jog padidintas tarifas pareiškėjos turtui nustatytas, nes jis atitinka Tvarkos apraše esančius kriterijus.
17. Pareiškėja su 2017 m. spalio 18 d. skundu kreipėsi į Administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento mokesčių skyrių, kuris Sprendimu patvirtino, kad pagrindo išbraukti pareiškėjos valdomą Degalinę iš 2018 m. Sąrašo nėra teisinio pagrindo, nes Degalinės komplekso objektai nebaigti statyti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. e2-221-789/2017, kuriuo Administracija įpareigota pareiškėjos nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą išbraukti iš 2016 m. ir 2017 m. nekilnojamojo turto objektų, kuriems taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašų, nėra įsiteisėjęs.
18. Pareiškėja nesutikdama su priimtais administraciniais sprendimais bei prašydama įpareigoti Administraciją išbraukti pareiškėjos valdomus objektus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iš 2018 m. Sąrašo, kreipėsi į teismą.
19. Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė įtraukė pareiškėjai priklausančią Degalinę į 2018 m. Sąrašą dėl to, kad ji faktiškai naudoja Degalinę, nors jos statyba nėra užbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra.
20. Tvarkos aprašo 3.2 punkte nustatyta, kad į Sąrašą įtraukiami objektai, kai jie yra faktiškai naudojami, tačiau statyba nėra užbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 punkte nustatyta, kad nebaigtas statinys – tai statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti. Šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinių, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, kurių statybai išduotas šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punktuose nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. Tvarkos Aprašo 4.1 punkte nurodyta, kad į sąrašą neįrašomas nekilnojamasis turtas, kai kompetentingos institucijos sprendimu yra nustatytas apribojimas naudoti/valdyti nekilnojamąjį turtą bei tais atvejais, kai turtu negalima naudotis ar jį valdyti dėl teisėsaugos institucijų atliekamo tyrimo ar sprendimo byloje, susijusioje su šiuo nekilnojamuoju turtu, įsiteisėjimo.
21. Pareiškėjos teigimu, šiuo atveju egzistuoja Tvarkos aprašo 4.1 punkte nurodyta išimtinė sąlygą (kompetentingos institucijos sprendimu yra nustatytas apribojimas naudoti/valdyti nekilnojamąjį turtą), kuria remiantis pareiškėja turėtų būti išbraukta iš 2018 m. Sąrašo. Pareiškėjos valdomo nekilnojamojo turto atitikimą Tvarkos aprašo 3.2 punkte esančius kriterijus lėmė pareiškėjos atžvilgiu teismų pritaikytų ir galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių, draudžiančių atlikti statybos darbus žemės sklype, išskyrus leidimą atlikti padarinių šalinimo darbus.
22. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6081-464/2006 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė pareiškėjai vykdyti Degalinės statybos darbus valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S32–1131/2006 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartį paliko nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-6/2015 Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-1175-101/2015 (byla, kurioje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės) ir Nr. 2-398-608/2015 prijungtos prie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-859-560/2015.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-859-560/15 pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, leidžiant atlikti savavališkos statybos, nurodytos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. gruodžio 12 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-141212-00216, padarinių šalinimo darbus.
Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-869-117/2015 papildė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutarties rezoliucinę dalį, nurodydamas, kad atsakovės prašymas panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones visa apimtimi atmetamas bei grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti atsakovės UAB „Lit-Invest“ prašymą pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartį ir leisti užbaigti rezervuaro remonto darbus. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. protokoline nutartimi buvo atidėtas UAB „Lit-Invest“ prašymo pakeisti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartį ir leisti užbaigti rezervuaro remonto darbus nagrinėjimas.
23. Taigi, Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6081-464/2006 pritaikytos ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-869-117/2015 papildytos laikinosios apsaugos priemonės – pareiškėjai draudžiama vykdyti Degalinės statybos darbus valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje, Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), leidžiant atlikti savavališkos statybos, nurodytos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. gruodžio 12 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-141212-00216, padarinių šalinimo darbus, nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI2-59-1063/2020 nėra panaikintos.
24. Iš aukščiau aptartų aplinkybių matyti, kad dėl Degalinei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėja negali atlikti jokių Degalinės statybos darbų, išskyrus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2014 m. gruodžio 12 d. Savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-141212-00216 nurodytus padarinių šalinimo darbus.
25. Nagrinėjamoje administracinėje byloje aktualūs teismų išaiškinimai, kurie pateikti nagrinėjant Vilniaus apygardos administracinę bylą Nr. eI-221-789/2017. Šioje byloje taip pat buvo išnagrinėtas pareiškėjos UAB „Lit-Invest“ ir atsakovės Administracijos skundas dėl administracinių aktų, kuriais pareiškėja buvo informuota apie jos įtraukimą į 2016 m., 2017 m. Sąrašus, teisėtumo bei įpareigojimo pareiškėją išbraukti iš minėtų sąrašų Tvarkos aprašo 4.1 punkto pagrindu. Šioje byloje pareiškėja prašė įpareigoti Administraciją išbraukti pareiškėją iš sąrašų, iš esmės tuo pačiu pagrindu – pareiškėjos nuosavybės teise valdomiems objektams yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiančios pareiškėjai naudoti/valdyti jai priklausančią Degalinę, įskaitant draudimą žemės sklype vykdyti statybos darbus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. eI-221-789/2017 tenkino pareiškėjos skundą ir pripažino atsakovės sprendimus, kuriais pareiškėja buvo įtraukta į 2016 m., 2017 m. Sąrašus, negaliojančiais, nes pareiškėjos valdomi Degalinės objektai nebuvo baigti statyti dėl objektyvių aplinkybių, t. y. dėl teismų pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas nusprendė, kad dėl šių aplinkybių yra pagrindas taikyti Tvarkos aprašo 4.1 punkte nustatytą išimtį.
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartimi Nr. eA-592-438/2019 patvirtino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. eI-221-789/2017 teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismas nors ir sutiko su atsakovės argumentais, kad tiek Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, tiek Tvarkos aprašo aktualios nuostatos yra siejamos su statiniais ir pastatais, o ne su žemės sklypais (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 1 straipsnio 6 dalis), tačiau, taip pat atkreipė dėmesį, kad Tvarkos aprašo 3.3 punkte (nagrinėjamoje byloje aktualus Tvarkos aprašo 3.2 punktas) numatyta galimybė įrašyti faktiškai naudojamą nekilnojamąjį turtą (pastatus ir statinius) į Sąrašą yra siejama su sąlyga – šio nekilnojamojo turto statyba turi būti „neužbaigta Statybos įstatymo nustatyta tvarka“. Pagal Statybos įstatymo nuostatas, statyba yra leidžiama, kai asmuo teisėtai valdo ir naudoja žemės sklypą, kuriame vykdo statybos darbus (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 27 straipsnio 16 dalies 2 punktas). Paminėto teisinio reglamentavimo kontekste teismas priėmė išvadą, kad Tvarkos aprašo 4.1 punkte nustatytos išimties taikymas yra sietinas ir su draudimu žemės sklype vykdyti statybos darbus, nes, asmeniui neturint galimybės teisėtai naudotis bei disponuoti žemės sklypu, jis neturi ir galimybės teisėtai šiame sklype užbaigti pradėtus vykdyti statybos darbus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 2 d. nutartyje Nr. eA-592-438/2019 konstatavo, kad pareiškėjui kompetentingų institucijų sprendimais yra nustatytas draudimas žemės sklype vykdyti, o tuo pačiu ir užbaigti pradėtus vykdyti statybos darbus, o tai atitinka Aprašo 4.1 punkto sąlygas.
27. Bylos medžiaga nustatyta, kad nagrinėjamo ginčo ir ginčo, nagrinėto administracinėje byloje Nr. eI-221-789/2017, faktinės aplinkybės skiriasi tik tuo aspektu, kad nagrinėjamas skirtingas pareiškėjos nuosavybės teise valdomų objektų įtraukimo į Sąrašą laikotarpis. Tuo tarpu kitos esminės faktinės aplinkybės (teismų sprendimais pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra panaikintos; pareiškėjai išduoti statybos leidimai panaikinti) faktiškai yra tapačios, todėl aukščiau aptartos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartyje Nr. eA-592-438/2019 priimtos išvados yra esminės ir todėl taikytinos nagrinėjamoje byloje.
28. Apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjos atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės pareiškėjai sukelia objektyvias kliūtis siekiant užbaigti Degalinės statybas Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Šios kliūtys yra sąlygotos teismų sprendimais pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios Tvarkos aprašo 4.1 punkto prasme, vertintinos kaip išimtinės aplinkybės, į kurias atsižvelgus pareiškėjos nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas (Degalinė) negali būti įrašytas į 2018 m. Sąrašą. Kaip jau minėta, tokią išvadą administracinėje byloje Nr. eI-221-789/2017 yra pateikės ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Teismo sprendimo 26 punktas). Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios turėtų būti vertinamos priešingai, nei administracinėje byloje Nr. eI-221-789/2017 išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
29. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartyje Nr. eA-592-438/2019 priimtomis išvadomis, aptartu teisiniu reglamentavimu bei pripažinus, kad pareiškėjos atžvilgiu taikytina Tvarkos parašo 4.1 punkte nurodyta išimtinė sąlyga, yra teisinis pagrindas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento mokesčių skyriaus 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. A-51-82420/17(2.14.1.45-FN3), Administracijos 2017 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. 30-2228 dalyje dėl UAB „Lit-Invest“ valdomo nekilnojamojo turto įtraukimo į sąrašą objektų, kuriems 2018 metais taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas ir Administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. raštą Nr. A51-65341/17(2.14.1.45-FN3). Panaikinus administracinius aktus, atitinkamai yra teisinis pagrindas tenkinti išvestinį reikalavimą ir įpareigoti Administraciją išbraukti pareiškėjos valdomus objektus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iš Administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 30-2228 patvirtinto 2018 m. Sąrašo.
30. Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog už advokato suteiktas paslaugas patyrė 3 393,96 Eur išlaidų, taip pat prašė priteisti 22,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį.
31. Iš pareiškėjos atstovo advokato 2018 m. kovo 13 d. pateikto prašymo ir pridedamų priedų nustatyta, kad pareiškėja 2 443,35 Eur išlaidų patyrė už skundo teismui parengimą (1 646,07 Eur) bei už skundo patikslinimo – paaiškinimų dėl skundžiamo administracinio akto (797, 28 Eur) parengimą. Šioms patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikė 2017 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GB17/0472 bei 2018 m. kovo 13 d. Mokėjimo nurodymą.
Iš pareiškėjos atstovo advokato pateikto 2020 m. sausio 10 d. prašymo ir pridedamų priedų nustatyta, kad pareiškėjas patyrė 950,61 Eur Eur išlaidų už prašymo dėl bylos atnaujinimo ir rašytinių paaiškinimų dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtos nutarties rengimą ir pildymą. Šioms patirtoms išlaidoms pagrįsti pateikė 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. GB1900382 bei 2020 m. sausio 9 d. Mokėjimo nurodymą.
32. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
33. Pagal Rekomendacijų 7 punktą (redakcija, aktuali nuo 2015 m. kovo 20 d.) rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
34. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2017 m. II ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 838,7 Eur, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus rekomenduojamas užmokesčio už 2017 m. gruodžio 22 d. skundo teismui parengimą dydis galėtų būti 2,5 x 838,7 Eur = 2 096,75 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti 1 646,07 Eur suma už skundo teismui surašymą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto maksimalaus rekomenduojamo dydžio, todėl ši suma priteistina.
35. Pareiškėja patikslintą skundą teikė šalindama skundo trūkumus, nurodytus 2017 m. gruodžio 28 d. nutartyje. Teismo vertinimu, 797, 28 Eur išlaidos negali būti pripažintos būtinomis, kadangi iš esmės patirtos dėl pačios pareiškėjos netinkamai parengto skundo (šalinant trūkumus), todėl nepriteistinos.
36. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai numatytas koeficientas 0,4, todėl maksimalus rekomenduojamas užmokesčio už 2019 m. spalio 30 d. paaiškinimo teismui parengimą dydis galėtų būti 515,60 Eur (0,4 x 1 289 Eur (2019 m. II ketvirtis). Pareiškėjos prašoma priteisti 950,61 Eur suma viršija galimą priteisti sumą, todėl ši suma mažintina iki 516,60 Eur.
38. Viso pareiškėjai priteistina 2 184,17 Eur (1 646,07 Eur + 515,60 Eur + 22,50) patirtų išlaidų, bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 straipsniais, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ skundą tenkinti.
Panaikinti Administracijos 2017 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. 30-2228 dalyje dėl uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ valdomo nekilnojamojo turto įtraukimo į sąrašą objektų, kuriems 2018 metais taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. raštą Nr. A51-65341/17(2.14.1.45-FN3).
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento mokesčių skyriaus 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą Nr. A-51-82420/17(2.14.1.45-FN3).
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išbraukti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ valdomus objektus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 30-2228 patvirtinto sąrašo objektų, kuriems 2018 m. taikomas 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lit-Invest“ naudai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti 2 184,17 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt keturis eurus ir septyniolika centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.