- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- II-157-549/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00149-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Ingrida Krušienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. T.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. T. (toliau ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančio UAB „A.“, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau ir Institucija) 2-ojo veiklos skyriaus 2020 m. gruodžio 26 d. nutarimo Nr. 31-ANR N-4977-2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2020 m. gruodžio 26 d. nutarimu T. T. už administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį padarymą paskirta 800,00 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių, už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 26 d. 9 val. 52 min. Pajūrio g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę – automobilį HONDA CR-V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas, 0,62 promilių (±0,02 %) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. T. skundu prašo panaikinti Institucijos 2020 m. gruodžio 26 d. nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių. Neįžvelgus pagrindo tenkinti šio prašymo, pakeisti nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 12 mėnesių ir paskirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą. Nurodo, kad jis neginčija, jog padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau net ir tokiu atveju ne visi pažeidimai yra lygiareikšmiai. Pažymi, kad administracinį nusižengimą padarė Klaipėdos mieste, kas reiškia, kad ja nebuvo važiuota greičiau nei 50 km/h, nes administracinis nusižengimas dėl nustatyto greičio viršijimo neužfiksuotas. Toks nedidelis greitis reiškia mažesnę tikimybę sukelti eismo įvykį, kadangi važiuojant tokiu nedideliu greičiu yra kur kas didesnis šansas tinkamai įvertinti eismo sąlygas. Be to, važiavimas vietovėje, kurioje jis gyvena, reiškia, kad žino eismo sąlygas, patį kelią. Neabejotina, kad šios aplinkybės mažino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Be to, neužfiksuota, kad jis būtų padaręs kitų administracinių nusižengimų dėl KET pažeidimo, t. y. jis buvo įsijungęs šviesas, transporto priemonė atitiko keliamus reikalavimus (padangos tinkamos kokybės, langų pralaidumas leistino dydžio ir pan.). Šios aplinkybės turi teisinės reikšmės, ypač kalbant apie pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, kadangi neblaivumas lėtina reakciją į galimas kliūtis eisme. Tuo tarpu paminėtos aplinkybės reakcijos laiko papildomai nemažino, taigi padarytas administracinis nusižengimas nėra didžiausio pavojingumo laipsnio. Administracinis nusižengimas padarytas 09 val. 52 min., t. y. šviesiu paros metu, kai tamsa neblogino matomumo, kas mažino tikimybę sukelti eismo įvykį. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje, nagrinėjant analogiškos kategorijos bylą, prieita prie išvados, kad aplinkybės, kuriomis padarytas nusižengimas, apibūdina jo pavojingumą, kurį būtina įvertinti individualizuojant nuobaudą, taip pat kad kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Pasak pareiškėjo, administracinis nusižengimas padarytas daugiau dėl neatsargumo, nei dėl tyčios, nes jis alkoholį buvo vartojęs tik iš vakaro, tačiau nedidelį kiekį, todėl manė, jog alkoholis buvo išsiskaidęs, jis visiškai nesijautė neblaivus. Neblaivumo laipsnis prieš paklaidos pritaikymą buvo 0,62 prom., o keliose Europos valstybių leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant transporto priemones yra net 0,8 prom. Mano, kad veika yra žymiai mažiau pavojingas administracinis nusižengimas, nei transporto priemonės vairavimas tik ką vartojus alkoholio, kadangi pastaruoju atveju asmuo neabejotinai suvokia, jog transporto priemonę vairuoja neteisėtai. Šiuo atveju tokio suvokimo pareiškėjas neturėjo, nes alkoholį paskutinį kartą vartojo tik prieš einant miegoti. Atkreipia dėmesį, kad kartu važiavo ir jo draugė, kuri po administracinio nusižengimo užfiksavimo, toliau vairavo transporto priemonę, todėl jeigu pareiškėjas būtų žinojęs ir suvokęs, kad yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, būtų transporto priemonės vairavimą tiesiog perleidęs savo draugei, kuri visą laiką buvo šalia.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį ir į savo asmenybę, kad jis yra dorą ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. Kauno J. B. vidurinėje mokykloje 2004 metais įgijo vidurinį išsilavinimą, jis dirba, yra įsteigęs įmonę – UAB „A.“, yra jos vadovas, turi mažametį sūnų. Jis jau yra sumokėjęs jam paskirtą baudą, policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus. Pareiškėjas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti), sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau nei analogiško, nei panašaus teisės pažeidimo nėra padaręs, fiksuoti tik smulkūs KET pažeidimai, baudos už juos sumokėtos, o teisė vairuoti transporto priemones iš pareiškėjo anksčiau niekada nebuvo atimta. Galiojančių nuobaudų neturėjo, todėl užfiksuoti pažeidimai yra atsitiktiniai, o ne sisteminiai, ypač atsižvelgiant į tai, kad jo vairavimo stažas yra daugiau nei 17 metų. Pareiškėjas prašo atsižvelgti ir į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga vykdant savo įmonės veiklą, nes jis gyvena Klaipėdos mieste, o jo darbo vieta (įmonės veiklos vieta) yra Šilutėje. Svarbu ir tai, kad padarytas formalios sudėties nusižengimas, nesukėlęs padarinių.
Pareiškėjas pažymi, kad tenkinus šį skundą, jis nelieka nepatyręs jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą, nes jam yra skirta bauda, kurią jis jau yra sumokėjęs. Be to, teismui dvejojant dėl galimybės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus panaikinant skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinant šios teisės atėmimo terminą, prašo paskirti įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Be to, pareiškėjas dėl padaryto administracinio nusižengimo yra įpareigotas baigti papildomus vairuotojų mokymus, todėl patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Jam bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, taip pat padėta suvokti, kaip to išvengti, bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes. Pažymi, kad jau vien baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiam pareiškėjui, bet ir visai jo šeimai – tenka atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan. Jis baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad jam teko patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius dėl šiai dienai ypač visuomenės smerkiamo pažeidimo padarymo, taip pat dėl to, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos. Yra įsitikinęs, kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo panaikinti arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą, Institucija prašo skundo netenkinti. Nurodo, jog T. T. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui, grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Tačiau tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Institucija, priimdama nutarimą, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir T. T. skyrė minimalaus dydžio piniginę administracinę nuobaudą ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui. Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, o prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Prašo skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje T. T. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais ir pakeisti nutarimą. Paaiškino, kad teisė vairuoti jam būtina, nes jo darbo vieta yra Šilutėje, todėl kasdien važinėja iš Klaipėdos į Šilutę ir atgal. Alkoholį vartojo iš vakaro, kitą dieną nesijautė neblaivus, todėl važiavo. Be to, ne visur Europos Sąjungoje taikoma tokia neblaivumo riba. Anksčiau už tokius pažeidimus nėra baustas, galiojančių nuobaudų neturi. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, tačiau sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Jau yra sumokėjęs paskirtą baudą. Jo šeimoje asmenų, turinčių specialių poreikių, nėra. Teisę vairuoti transporto priemones turi ir jo draugė, su kuria gyvena, ji šiuo metu ir vežioja jį į darbą. Prašo panaikinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą arba sutrumpinti jos taikymo terminą.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimu Institucija prašė skundą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkinamas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Toks administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. T. neneigia faktinių bylos aplinkybių ir savo kaltės, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą, pareiškėjo kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai. T. T. už jo padarytą nusižengimą paskirta minimalaus dydžio bauda, taip pat nustatytas trumpiausias ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinės poveikio priemonės taikymo terminas.
Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – T. T. prašo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir panaikinti nutarimo dalį dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba nustatyti jam trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnis). Vertinant pareiškėjo argumentus, kuriais yra grindžiamas ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – netaikymas ar paskirtos šios poveikio priemonės termino sutrumpinimas, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę.
ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
T. T. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, ir ši aplinkybė skundžiamame nutarime pripažinta jo atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismui pateiktame skunde T. T. nurodė, jog sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Tačiau byloje nėra duomenų, kad jis dėl piktnaudžiavimo alkoholiu sistemingai darytų nusižengimus, todėl nėra pagrindo jam skirti ir ANK 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo prevencijos programose (kursuose), o ši aplinkybė – pažeidėjo sutikimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose – teismui nenustatant tokio įpareigojimo, nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad T. T. už analogiškus ar kitokius šiurkščius, pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas (b. l. 41-48). Todėl T. T., nors turi pakankamai ilgą vairavimo stažą, nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, pastoviai nesilaikančiu teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių, turinčiu neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, ignoruojančiu eismo saugumo reikalavimus.
Vertinant T. T. padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamo pažeidimo fiksavimo metu jam nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis nedaug viršijo minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą (0,41 prom.) girtumo ribą (pažeidėjui nustatytas nesunkus girtumo laipsnis – 0,62 prom. neįvertinus paklaidos). Todėl tikėtina, kad T. T. galėjo sąžiningai klysti, įvertindamas savo organizmo būklę prieš nusižengimą ir jo padarymo metu, kadangi alkoholis buvo vartojamas išvakarėse (ne darbo dieną – per Kalėdas), transporto priemonę vairavo kitą dieną (ryte), jautėsi gerai ir nesitikėjo, jog jo organizme gali būti likę alkoholio. Tai reiškia, kad T. T. padaryto nusižengimo pavojingumas yra mažesnis.
Be to, nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą už aptariamą nusižengimą pareiškėjas sumokėjo (b. l. 17). Įvertinama tai, jog T. T. gyvena Klaipėdos mieste, o jo darbovietė UAB „A.“ yra Šilutėje (b. l. 15), todėl jis kasdien vairuoja automobilį vykdamas į darbą ir namo, tačiau, kaip minėta, per gana ilgą vairavimo stažą grubių Kelių eismo taisyklių nėra padaręs. Jis turi šeimą, augina mažametį vaiką (b. l. 16), socialiai integruotas, kitų neigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Dėl padaryto pažeidimo eismo įvykis nebuvo padarytas, sunkūs padariniai nekilo, policijos pareigūnai pažeidėją sustabdė vykdydami prevencinę priemonę ir tikrindami visų vairuotojų blaivumą, o ne dėl to, kad pareiškėjas pavojingai vairavo ar kitaip kėlė grėsmę (b. l. 39). Šie duomenys bei T. T. paaiškinimai teismo posėdžio metu neleidžia teismui abejoti tuo, kad pareiškėjas itin neigiamai vertina savo elgesį, suvokia tokio elgesio galimas sukelti pasekmes bei padarė dėl jo atitinkamas išvadas.
Kita vertus, negalima neigti, jog vairavimas neblaiviam, net jei nustatomas ir lengvas girtumo laipsnis, yra šiurkštus KET pažeidimas. Pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę, turėjo būti itin kritiškas sau, žinodamas, jog išvakarėse vartojo alkoholį ir įvertinti tokio elgesio neigiamas pasekmes – galimą tam tikrų suvaržymų patyrimą. Teismo vertinimu, išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti nuobauda nepasiektų jai keliamų tikslų – nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai – atgrasymas nuo pažeidimų darymo, bausmės neišvengiamumas, todėl T. T. visiškai neskirti ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – nėra pagrindo. Tokios teismo išvados nepaneigia ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės – būtinybė vairuoti transporto priemone dėl darbo vietos ir pobūdžio, taip pat sukeliami nepatogumai buityje – nes šios aplinkybės nėra išskirtinės, nelaikytinos atsakomybę švelninančiomis, o ir pažeidėjui jos buvo žinomos nusižengimo darymo metu. Teismo vertinimu, buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimu. Be to, kaip minėta, ANK 422 straipsnio 6 dalis numato privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nors šiuo atveju visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių ir vertinamos pareiškėjo naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios, tačiau jos visa apimtimi neeliminuoja jo atsakomybės už šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą. Dėl ko, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti nustatant T. T. trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminą, negu sankcijoje numatytas minimalus. Dėl šių priežasčių nutarimo dalis, kuria T. T. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, keistina, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 7 mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto T. T. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2020 m. gruodžio 26 d. nutarimą Nr. 31-ANR–N-4977-2020 ir T. T. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.