- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-16
- Bylos Nr.
- 2-878/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Artūras Driukas
- Atsakovas
- P. J.
- Ieškovas
- Ž. T.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės Ž. T. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1538-340/2014 pagal ieškovės Ž. T. ieškinį atsakovui P. J. dėl teisės į bendrąją dalinę nuosavybę pripažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė Ž. T. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teisę į:
½ dalį 462/1000 dalies 22, 51 kv.m. bendro ploto negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas – 2009 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo– pardavimo sutartis Nr.1-3513), VĮ „Registrų centras“ registruota Ž. T. vardu, vidutinė rinkos vertė – 2 261, 50 Lt;
½ dalį 51,19 kv. m. bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas – 2009 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr.1-3513), VĮ „Registrų centras“ registruota Ž. T. vardu, vidutinė rinkos vertė – 81 000 Lt;
½ dalį ¼ dalies 16, 68 kv. m. ploto negyvenamosios patalpos – garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas – 2009 m. spalio 13 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr.55-3293), VĮ „Registrų centras“ registruota Ž. T. vardu, vidutinė rinkos vertė – 1 700 Lt;
½ dalį 52, 06 kv. m. bendro ploto negyvenamosios patalpos – patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas – 2010 m. sausio 10 d. Sutartis Nr. 14-28), VĮ „Registrų centras“ registruota P. J. vardu, vidutinė rinkos vertė – 30 950 Lt;
½ dalį 131/1000 dalies 94, 17 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas 2012 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartis), VĮ „Registrų centras“ registruota P. J. vardu, vidutinė rinkos vertė – 3 923, 45 Lt;
½ dalį 31, 77 kv. bendro ploto negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas 2012 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr.8-1589), VĮ „Registrų centras“ įregistruota P. J. vardu, vidutinė rinkos vertė – 16 750 Lt;
½ dalį iš 2563/539100 dalies 0, 5391 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas – 2005 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr.SN – 6988), VĮ „Registrų centras“ registruota P. J. vardu, vidutinė rinkos vertė – 10 033, 78 Lt;
½ dalį 64, 76 kv. m. bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas – 2005 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartis), VĮ „Registrų centras“ registruota P. J. vardu, vidutinė rinkos vertė – 168 000 Lt;
½ dalį 67, 78 kv. m. bendro ploto negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas – 2012 m. vasario 2 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr.8-570), VĮ „Registrų centras“ įregistruota P. J. vardu, vidutinė rinkos vertė – 48 250 Lt;
½ dalį 32, 57 kv. m. bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas 2012 m. vasario 2 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr.8-570), VĮ „Registrų centras“ įregistruota P. J. vardu, vidutinė rinkos vertė – 83 500 Lt;
½ dalį 64, 53 kv. m. bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas – 2012 m. spalio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr.VB7-8613), VĮ „Registrų centras“ registruota P. J. vardu, vidutinė rinkos vertė –157 500 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovė Ž. T. ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimo ribose – 607 318, 73 Lt sumai areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nepakankant, likusiai sumai – atsakovo banko sąskaitose esančias lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, neviršijant reikalaujamos sumos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl ieškinio užtikrinimo tenkino ir atsakovo P. J. turtui taikė areštą. Ieškovė 2014 m. vasario 24 d. pateikė teismui prašymą pakartotinai taikyti laikinąsias apsaugos priemonės ir nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartis, kuria buvo areštuotas atsakovo P. J. turtas, ieškovės buvo gauta 2014 m. vasario 21 d. Ieškovės teigimu, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 31 d. iki 2014 m. vasario 14 d. ji buvo išvykusi į užsienį, todėl teismo procesinius dokumentus gavo pavėluotai, t. y. pasibaigus minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje nustatytam 14 dienų terminui kreiptis į antstolį, kad būtų patikslinami areštuoto turto duomenys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog pateiktieji įrodymai negalėtų būti pagrindu ieškiniui tenkinti. Teismas atsižvelgė į tai, kad aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, teismų praktikoje preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas. Ieškinyje ieškovės nurodytą 607 318, 73 Lt ieškinio sumą teismas vertino kaip pakankamai didelę, nes ieškinys pareikštas fiziniam asmeniui ir tai, teismo vertinimu, gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas nurodė, kad, atsakovui perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, galimai ieškovės interesus tenkinantį teismo sprendimą būtų sudėtinga ar neįmanoma įvykdyti.
Teismas, parinkdamas laikinąsias apsaugos priemones ir remdamasis teisingumo, ekonomiškumo ir lygiateisiškumo principais, sprendė, kad pirmiausia areštuotinas atsakovo nekilnojamasis ir/ar kilnojamasis turtas bei turtinės teisės, tik nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių, areštuotinos atsakovo piniginės lėšos, neviršijant ieškinio sumos, t. y. 607 319 Lt.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas P. J. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. atsakovui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, areštuojant atsakovui priklausantį, tiek pas atsakovą, tiek pas kitus asmenis esantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą bei turtines teises neviršijant 519 047,50 Lt sumos; nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių, areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias atsakovo bankų sąskaitose, neviršijant 519 047,50 Lt sumos. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 603 868,73 Lt, todėl teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones 607 319,73 Lt sumai, nepagrįstai viršijo ieškovės pareikštų reikalavimų mastą 3 450 Lt.
2. Dalis prašomo pripažinti ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise turto, kurio vidutinė rinkos vertė 169 643 Lt, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas tik ieškovės vardu, todėl nėra rizikos, kad galimai ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas šio turto atžvilgiu. Atsakovas iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo neturi objektyvių galimybių perleisti ar apsunkinti turto dalies, kuris yra įregistruotas ieškovės vardu, todėl ieškovės pareikšti reikalavimai 84 821,50 Lt dalyje yra pilnai užtikrinti ir be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Teismas pažeidė ekonomiškumo ir lygiateisiškumo principus, nes taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas viršijo ieškovės pareikštų reikalavimų mastą (ekonomiškumo principo pažeidimas) ir taikė didesnius suvaržymus atsakovui, nei būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą (lygiateisiškumo principo pažeidimas). Dėl minėtų proceso principų pažeidimo atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurių mastas net 88 271,50 Lt (3 450 Lt + 84 821,50 Lt = 88 271,50 Lt) yra didesnis, nei yra būtina būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Dėl šių priežasčių atsakovo turtiniai interesai yra nepagrįstai suvaržomi, todėl yra pagrindas reikalauti sumažinti atsakovui taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 519 047,50 Lt sumos (607 319 Lt – 88 221,50 Lt = 519 047,50 Lt).
Atsiliepimas
Ieškovė Ž. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso ir materialiosios teisės normas, nepažeidė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų, priėmė motyvuotą nutartį, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės Ž. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo klausimas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).
Remiantis minėtu reglamentavimu, teismas, visų pirma, turi nustatyti, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tam būtina preliminariai (prima facie) įvertinti ieškiniu pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar ieškiniu pareikšti reikalavimai galėtų būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t. y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomos medžiagos, įvertinus šalių papildomus argumentus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai, sudaro pagrindą daryti preliminarią išvadą, jog apskritai ieškovei palankaus teismo sprendimo galimybė egzistuoja.
Įstatyme neįtvirtintas kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Ar taikyti ir kokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus. Ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio, laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo teises. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu, kuris reiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).
Kita vertus teismas gali taikyti tik laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra susijusios su byloje pareikštais ieškinio reikalavimais ir skirtos būtent teismo sprendimo pagal pareikštus reikalavimus vykdymo užtikrinimui (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kuriuos teismas priėmė ir nutarė nagrinėti, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas reikalavimus, kurie byloje nėra priimti ir nagrinėjami. Nesant pareikštų reikalavimų, negalimas ir jų įvykdymo užtikrinimas, nes tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų jų paskirties užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo pagal pareikštus reikalavimus įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1872/2011).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė, pareiškusi ieškinio reikalavimus – pripažinti teisę į dalį bendrosios dalinės nuosavybės, procesinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suformulavo netinkamai. Ieškinys dėl tam tikrų sumų priteisimo byloje nėra pareikštas, todėl šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovo turtą tam tikrai ieškinio sumai. Ieškinyje išvardinti nekilnojamojo turto objektai, į kurių dalį bendrojoje dalinėje nuosavybės teisėje pretenduoja ieškovė. Todėl pagal prašymo turinį buvo pagrindas pripažinti, jog ieškovė prašė uždėti areštą ginčo objektais esančiam P. J. turtui, bet ne jo turtui apskritai tam tikrai ieškinio sumai. Teismas nevertino pareikštų reikalavimų pobūdžio ir be pagrindo pritaikė laikinąsias apsaugos priemones pažodžiui, kaip prašė ieškovė. Atsakovas taip pat į šias aplinkybes, kaip pagrindą konstatuoti netinkamą laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą, atskirajame skunde nenurodo. Atsakovas apskritai neprieštarauja dėl jo vardu įregistruoto turto, dėl kurio kilo ginčas, arešto, bet tik prašo sumažinti arešto mastą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog pareiškus ieškinio reikalavimus, kuriais siekiama pripažinti nekilnojamojo turto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybės teisėje, nėra pagrindo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti apskritai atsakovo turtą bendrai ieškinio sumai, atitinkančią ginčo objektų vertę, bet yra pagrindas prašyti areštuoti ginčo objektais esantį konkretų turtą.
Ieškovė pretenduoja į dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje visų ieškinyje išvardintų objektų, todėl yra pagrindas uždėti areštą visiems ieškinyje nurodytiems ir P. J. vardu registruotiems nekilnojamojo turto objektams, dėl kurių yra kilęs ginčas. Tokiais atvejais ieškinio suma neturi jokios teisinės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes ieškinys pareikštas ne dėl tam tikrų sumų priteisimo, bet dėl nuosavybės teisės dalies tam tikram turtui pripažinimo.
Teismas kartu išaiškina, kad pagal CPK 675 straipsnio 3 dalį, tuo atveju, kai teismo nutartimi areštuojamas viešajame registre įregistruotas turtas ir taikomas vien draudimas disponuoti šiuo turtu, teismo nutarties dėl turto arešto įvykdymui pakanka įregistruoti areštą turto arešto aktų registre. Todėl, kai ieškinyje ieškovė išvardijo konkretų viešajame registre registruotą turtą ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turėjo spręsti šio turto arešto klausimą ir teismui nebuvo jokio pagrindo išaiškinti ieškovei, kad dėl šios nutarties vykdymo ji privalo kreiptis į atsakovo gyvenamąją teritoriją aptarnaujantį antstolį, nes teismas šią nutartį privalėjo išsiųsti turto arešto aktų registrui (CPK 147 straipsnio 6 dalis). To būtų pakakę, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, jei teismas iš karto Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. priimtą tokio turinio nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtų pateikęs turto arešto aktų registrui.
Iš turto arešto aktų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį, yra areštuotas net tik ieškinyje kaip ginčo objektas nurodytas, bet ir kitas atsakovui P. J. priklausantis nekilnojamasis turtas. 2014 m. kovo 10 d. antstolio Gintauto Puodžiuko padėjėjos surašytame turto apraše yra aprašyti ne tik nekilnojamieji daiktai, dėl kurių yra pareikštas ieškinys, bet ir kiti nekilnojamojo turto objektai. Vykdydamas neteisėtą teismo nutartį, kuria byloje dėl nekilnojamojo turto į daiktus pripažinimo teismas be pagrindo taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą ieškinio sumos ribose, antstolis, nežinodamas atsakovo valdomo turto vertės, nutarė kviesti ekspertą turto vertei nustatyti.
Atsižvelgiant į pareikšto reikalavimo pobūdį, atsakovo atskirojo skundo argumentus (skundo ribas), yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, areštuojant atsakovo nekilnojamąjį turtą , dėl kurio keliamas ginčas ieškinyje (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kitam atsakovo turtui areštas panaikinamas. Dėl to nelieka ir pagrindo antstoliui toliau vykdyti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį, tame tarpe kreiptis į ekspertą atsakovo aprašyto turto vertei nustatyti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį pakeisti, išdėstant nutarties rezoliucinę dalį taip:
„I. Ž. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.
Ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovui P. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priklausantį nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti:
52,06 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas – patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini);
131/1000 dalį 94,17 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas – neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini);
31,77 kv. bendro ploto negyvenamąsias patalpas – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
2563/539100 dalis 0,5391 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);
64, 76 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
67,78 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas – neįrengtą pastogę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini);
32, 57 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
64,53 kv. m. bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).“
Nutartį siųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui – Centrinei hipotekos įstaigai ir antstoliui Gintautui Puodžiukui.