Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pireka“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1320-622/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pireka“ ieškinį atsakovui savivaldybės biudžetinei įstaigai Tauragės rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo konkurso procedūrų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas viešojo konkurso procedūrų panaikinimo klausimas.

Atskiruoju skundu ginčijamas teismo nutarties atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumas.

2010 m. liepos 7 d. ieškovas Klaipėdos apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti Tauragės rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos sprendimą patvirtinti konkurso “Dėl atviro konkurso „Tauragės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ preliminarią eilę ir konkurso nugalėtoju pripažinti AB „Panevėžio statybos trestas“, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dalyvavo atsakovo paskelbtame konkurse „Tauragės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ (pirkimo Nr. 82104). Iš perkančiosios organizacijos 2010-06-16 pranešimo Nr. 19-2723 „apie T balų rezultatus“ ieškovo ir trečiojo asmens AB „Panevėžio statybos trestas“ koeficiento T reikšmės įvertinimas skiriasi beveik tris kartus. Ieškovo nuomone, toks skirtumas tarp įvertinimų galėjo kilti tik dėl to, kad konkurso dalyvis AB „Panevėžio statybos trestas“, skaičiuodamas kriterijaus T reikšmę, sąmoningai arba nesąmoningai neįtraukė į savo apskaičiavimus tam tikrų elektrą ir šilumą vartojančių įrenginių sąnaudų arba suklydo, apskaičiuodamas būtiną šilumos kiekį, o atsakovas, nebūdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, minėtų aplinkybių nepastebėjo. Ieškovas ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atviro konkurso „Tauragės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ sutarties su laimėtoju sudarymą bei jos vykdymą.

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas šią pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Klaipėdos apygardos teismo teisėjas 2011 m. vasario 1 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir tos pačios dienos nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - sustabdė atsakovo vykdomo atviro konkurso „Tauragės dumblo apdorojimo įrenginių statyba“ pirkimo procedūras. Atsakovas padavė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarties.

Ieškovas UAB „Pireka“ 2011 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu patikslintu ieškiniu. Juo ieškovas be jau pareikštų reikalavimų prašė pripažinti niekine ab initio tarp Tauragės rajono savivaldybės administracijos, AB „Panevėžio statybos trestas“, UAB „Tauragės vandenys“ 2010 m. rugpjūčio 6 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 51S-342 „Tauragės dumblo įrenginių statyba“. Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2010 m. rugpjūčio 6 d. rangos sutarties Nr. 51S-342 vykdymą. Nurodė, kad nesustabdžius nurodytos rangos sutarties vykdymo, nukentės ieškovo teisės ir viešasis interesas. UAB „Pireka“ ieškinio patenkinimo atveju, nebebus realios galimybės taikyti restitucijos byloje ir šalių grąžinti į pirminę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Viešasis interesas byloje reikalauja, kad nebūtų toliau neteisėtai vykdoma pasirašyta rangos sutartis, nes teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų neracionaliai iššvaistytos lėšos. Be to, sandorio suma labai didelė – 20 mln. litų.

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškinį, nurodydamas, kad patikslintu ieškiniu yra keičiamas ieškinio pagrindas ir dalykas.

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. balandžio 20 d. nutartimi panaikino 2011 m. vasario 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias priemones. Teismas nurodė, kad, spręsdamas ieškinio priėmimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, jis neturėjo duomenų apie tai, kad viešojo pirkimo procedūros jau yra pasibaigusios ir yra sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Tokiu būdu teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – pirkimo procedūrų sustabdymas realiai savo funkcijų nebeatlieka ir yra naikintinos.

Ieškovas UAB „Pireka“ 2011 m. balandžio 27 d. Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą ieškovo UAB „Pireka“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2010 m. rugpjūčio 6 d. rangos sutarties Nr. 51S-342 „Tauragės dumblo įrenginių statyba“ vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškovo UAB „Pireka“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Konstatavo, kad, kadangi ieškinys yra dėl viešojo pirkimo konkurso procedūrų panaikinimo, todėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovui vykdyti tolesnes atviro konkurso procedūras ir sustabdyti 2010 m. rugpjūčio 6 d. rangos sutarties Nr. 51S-342 „Tauragės dumblo įrenginių statyba“ vykdymą, nėra. Nurodė, kad reikalavimo pripažinti minimą rangos sutartį negaliojančia byloje nėra, todėl teismas nespręs klausimo dėl minėtos sutarties pripažinimo negaliojančia. Nustatytos aplinkybės neduoda jokio pagrindo manyti, kad teismui patenkinus ieškinį pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas sprendimo įvykdymas. Tačiau tuo atveju, jeigu teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisėti interesai būtų nepagrįstai pažeisti, kadangi taikyti tokius ribojimus šiuo atveju nėra būtina.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – sustabdyti AB „Panevėžio statybos trestas“, Tauragės rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Tauragės vandenys“ 2010 m. rugpjūčio 6 d. pasirašytos rangos sutarties Nr. 51S-342 „Tauragės dumblo įrenginių statyba“ vykdymą. Skundą grindžia šiais argumentais:

Teismui konstatavus, jog buvo pažeistos viešųjų pirkimų procedūros, sudarytos rangos sutarties galiojimo klausimas turės būti išsprendžiamas teismo ex officio. Tokiu atveju, teismui patenkinus ieškinį, privalės būti konstatuojama, jog minėta sutartis yra neteisėta, kadangi yra sudaryta neteisėto perkančiosios organizacijos 2010 m. liepos 2 d. sprendimo Nr. 19-2015 pagrindu, pažeidžia viešąjį interesą ir imperatyvias įstatymo nuostatas, toks sandoris pripažintinas niekiniu nuo pat jo sudarymo momento ir negali sukurti jokių teisinių pasekmių. Teismui patenkinus ieškinio reikalavimą dėl pirkimo procedūrų panaikinimo, dėl ko neteisėtai vykdyto konkurso laimėtoju buvo pripažintas AB „Panevėžio statybos trestas“, teismas ex officio privalės spręsti klausimą ir dėl pasirašytos rangos sutarties sudarymo, nepaisant, kad toks reikalavimas ir nėra pareikštas byloje.UAB „Pireka“ ieškinio patenkinimo atveju, nebebus realios galimybės taikyti restitucijos byloje ir šalių grąžinti į pirminę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ateityje gali iškilti būtinybė ieškovui kelti reikalavimus atsakovui dėl žalos atlyginimo, kas prieštarautų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principams. Nagrinėjamoje byloje neturėtų būti iškeltas į pirmą vietą viešasis interesas dėl būtinybės itin skubiai vykdyti darbus pagal neteisėtą sutartį. Viešasis interesas byloje reikalauja, kad nebūtų toliau neteisėtai vykdoma pasirašyta rangos sutartis, nes teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų neracionaliai iššvaistytos lėšos. Be to, sandorio suma labai didelė – 20 mln. litų.

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti galioti 2011 m. gegužės 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Pagal Lietuvos teismų praktiką ekonomiškumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nė vienai iš ginčo šalių nebūtų suteiktas perdėtas pranašumas, kad nė vienos iš proceso šalių teisės nebūtų suvaržytos daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Derinant ekonomiškumo ir proporcingumo principus, svarbu nustatyti ne tik kaip taikomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrins tiekėjo interesus, bet ir kokios neigiamos ekonominės pasekmės teks perkančiajai organizacijai ir tretiesiems asmenims. Ieškovas atskirajame skunde iš esmės siūlo teismui pripažinti, kad byloje skundžiamas neteisėtas perkančiosios organizacijos sprendimas, tačiau tokia išvada šioje bylos stadijoje negali būti daroma.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė sustabdyti tarp perkančiosios organizacijos ir viešojo pirkimo tiekėjo sudarytos rangos sutarties vykdymą pagal ieškovo paduotą patikslintą ieškinį dėl atsakovo komisijos sudarytos preliminarios pasiūlymų eilės panaikinimo, sprendimo tvirtinti preliminarią pasiūlymų eilę ir konkurso laimėtoju pripažinti kitą tiekėją panaikinimo, taip pat pripažinimo, kad tarp perkančiosios organizacijos ir pirkimą laimėjusio tiekėjo sudaryta sutartis yra niekinė.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto ieškovui galimai palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurios 13 punkte nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė VPĮ reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, gali kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įskaitant pirkimo procedūros sustabdymą ar perkančiosios organizacijos priimto sprendimo vykdymo sustabdymą. Teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo ir efektyvumo principais bei viešuoju interesu.

Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kuriuos teismas priėmė ir nutarė nagrinėti, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie nėra priimti ir nagrinėjami. Tuo atveju, kai ieškovas ieškinyje pareiškė reikalavimus dėl atsakovo komisijos sudarytos preliminarios pasiūlymų eilės panaikinimo, sprendimo tvirtinti preliminarią pasiūlymų eilę bei konkurso laimėtoju pripažinti kitą tiekėją panaikinimo ir teismas ieškinį priėmė, laikinosios apsaugos priemonės gali būti reiškiamos tik šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Jeigu paaiškėjo, kad iki tokio ieškinio priėmimo viešojo pirkimo organizatorius sudarė sutartį su konkurso laimėtoju, laikoma, kad viešasis pirkimas pasibaigė (VPĮ 7 str. 3 d. 1 p.). Tokiu atveju ieškovas paprastai savo subjektines teises turėtų ginti reikšdamas naujus reikalavimus, kuriais ginčytų perkančiosios organizacijos sudarytą sutartį su konkursą laimėjusiu tiekėju arba reikalautų nuostolių atlyginimo (VPĮ 95¹ ir 96 str.). Nauji reikalavimai gali būti reiškiami ginčo teisenos tvarka pagal bendrąsias taisykles, taip pat ir toje pačioje byloje (CPK 5, 136 str.). Naujus ieškinio reikalavimus teisme priėmus, gali būti sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal pareikštus reikalavimus. Nesant pareikštų reikalavimų, negalimas ir jų įvykdymo užtikrinimas, nes tokiu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų jų paskirties užtikrinti galimai palankaus teismo sprendimo pagal pareikštus reikalavimus įvykdymą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovo ieškinį dėl atsakovo komisijos sudarytos preliminarios pasiūlymų eilės panaikinimo, sprendimo tvirtinti preliminarią pasiūlymų eilę, konkurso laimėtoju pripažinti kitą tiekėją panaikinimo, ir iškėlė civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d., t. 1, b.l. 2-7). Pasirengimo nagrinėti bylą teismo posėdyje metu ieškovas padavė teismui procesinį dokumentą, pavadintą patikslintu ieškiniu. Jame be ieškiniu jau pareikštų ir teismo nagrinėjamų reikalavimų ieškovas pareiškė naują reikalavimą dėl sudarytos sutarties pripažinimo niekine. Klaipėdos apygardos teismas, šioje byloje 2011 m. balandžio 19 d. nutartimi atsisakęs priimti ieškovo pareikštus naujus reikalavimus, pagrįstai netenkino ieškovo 2011 m. balandžio 27 d. paduoto prašymo dėl nepareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo. Nesutikdamas su teismo nutartimi atsisakyti priimti naują ieškinį dėl rangos sutarties nuginčijimo ar pripažinimo niekine, ieškovas teismo nutartį galėjo skųsti atskiruoju skundu (CPK 137 str. 5 d.) arba pareikšti analogišką ieškinį atskiroje byloje, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones naujų ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui.

Vien tai, kad ieškovas ieškiniu, kurį teismas priėmė, ginčija perkančiosios organizacijos sudarytą preliminarią eilę, savaime nesudaro pagrindo teismui spręsti dėl sudarytos pirkimo sutarties vykdymo sustabdymo. Tuo pačiu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog viešųjų pirkimų bylos dėl savo pobūdžio turi būti nagrinėjamos operatyviai pagal specialias procedūras, įstatymų leidėjas nustato trumpus tokių bylų išnagrinėjimo terminus (VPĮ 3 str., 38 str. 1 d., 93-95 str.). Tai turi būti žinoma ieškovui ir jam atstovaujančiam advokatui. Nepaisant to, ieškovas naują reikalavimą dėl sandorio pripažinimo niekiniu pareiškė praėjus 8 mėnesiams po ginčijamo sandorio sudarymo, t. y. pats ieškovas nesiėmė procesinių priemonių tinkamai ir operatyviai ginti savo subjektines teises. Sandorio pripažinimo niekiniu ir teisinių padarinių iš tokio sandorio taikymo klausimus teismas išsprendžia ex officio (CK 1.78 str. 5 d.). Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškovas tokį reikalavimą pareiškė, ar nepareiškė, šis klausimas vis tiek bus išspręstas, jei teismas nustatys, kad sudarytas sandoris niekinis. Tačiau šioje proceso stadijoje, nepareiškus atitinkamų reikalavimų įstatymų nustatyta tvarka ir neišnagrinėjus paduoto ieškinio dėl viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumo, ieškovas neturi pagrindo daryti prielaidą, jog įvykdytas viešasis pirkimas neatitinka imperatyvių įstatymo normų ir tuo remiantis prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pasibaigusių viešųjų pirkimų procedūrų pagrindu sudarytos rangos sutarties vykdymą. Šiuo metu nuo rangos sutarties sudarymo praėjo jau 11 mėnesių.

Kaip minėta, ieškovas savo subjektines teises gali ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodamas ieškinį dėl rangos sutarties pripažinimo niekine ar negaliojančia arba žalos atlyginimo ir toje byloje prašyti taikyti jam galimai palankaus sprendimo įvykdymo užtikrinimą (CPK 5 str., 144 str. 1 d., VPĮ 96 str.).

Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai teisiškai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui.

Žemesnės instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. nutartį palikti nepakeistą.