Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros ir nuteistojo S. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. lapkričio 28 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, S. B. dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš S. B. priteista 650 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai iš S. B. priteista 50 eurų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas N. A., tačiau šio asmens atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo žinomai suklastotus pinigus – ne mažiau kaip 16 vnt. 50 eurų nominalo kupiūrų, jas neteisėtai laikė prie savęs ir suklastotus pinigus realizavo:

- jis, 2015 m. sausio 9 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. Z. paprašius paskolinti pinigų, jam pateikė suklastotą 50 eurų kupiūrą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kaip tikrą, nurodydamas nusipirkti maisto prekių ir parnešti grąžą, po ko R. Z., nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, suklastotą kupiūrą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už prekes ir taip ją realizavo,

- tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. sausio 10 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, batų taisykloje, esančioje prie (duomenys neskelbtini), kioske Nr. (duomenys neskelbtini), N. A. pateikė suklastotą 50 eurų kupiūrą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas už ją nusipirkti prekių, N. A. žinomai suklastotus pinigus perdavė V. Č. nurodydamas (duomenys neskelbtini) turgavietėje, (duomenys neskelbtini), nupirkti liepų medaus ir sau nusipirkti cigarečių, o V. Č., nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, vykdydamas N. A. nurodymą, suklastotą 50 eurų kupiūrą 2015 m. sausio 10 d. apie 13.30 val. pateikė parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už cigarečių pakelį ir taip ją realizavo,

- tęsdamas nusikalstamą veiką 2015 m. sausio 12 d. – 2015 m. sausio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bute (duomenys neskelbtini), A. T. ir E. U. pateikė kaip tikrus žinomai suklastotus 13 vnt. 50 eurų nominalo kupiūrų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas nupirkti alkoholinių gėrimų, o šie asmenys, nežinodami apie daromą nusikalstamą veiką ir vykdydami S. B. nurodymą, suklastotus pinigus 2015 m. sausio 12 d. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitymui už prekes ir taip netikrus pinigus realizavo,

- toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015 m. sausio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), E. U. pateikė kaip tikrą suklastotą 50 eurų kupiūrą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas už juos nusipirkti prekių, kurią E. U. 2015 m. sausio 13 d. apie 13.50 val. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini) ir taip netikrus pinigus realizavo.

S. B. taip pat buvo kaltinamas ir perduotas teismui dėl to, kad jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2015 m. sausio 9 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. Z. paprašius paskolinti pinigų, jam pateikė suklastotą 50 eurų kupiūrą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) kaip tikrą, nurodydamas nusipirkti maisto prekių ir parnešti grąžą, po ko R. Z., nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, suklastotą kupiūrą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), atsiskaitydamas už prekes, o gautą grąžą 45 eurus perdavė S. B., tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 eurų turtinę žalą, bei tęsdamas nusikalstamą veiką 2015 m. sausio 12 d. – 2015 m. sausio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, bute (duomenys neskelbtini), A. T. ir E. U., pateikė kaip tikrus žinomai suklastotus 13 vnt. 50 eurų nominalo kupiūrų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas nupirkti alkoholinių gėrimų, kurie, nežinodami apie daromą nusikalstamą veiką ir vykdydami S. B. nurodymą, suklastotus pinigus 2015 m. sausio 12 d. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), atsiskaitymui už perkamas prekes.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas paskirdamas S. B. bausmę pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir ją, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrindamas su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, nurodydamas bausmės atlikimo laiką skaičiuoti nuo 2015 m. balandžio 7 d. padarė klaidą. Pažymima, kad S. B. atžvilgiu 2015 m. balandžio 16 d. įsiteisėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis atmetus apeliacinį skundą. Tačiau S. B. pagal šį nuosprendį bausmės neatliko ir neatlieka, nes dar iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuo 2015 m. kovo 6 d. buvo suimtas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atliekamame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ši baudžiamoji byla perduota nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui, teismo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje S. B. kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir suėmimas toliau tęsiamas. Paskutinį kartą S. B. suėmimas pratęstas 2016 m. vasario 25 d., iki 2016 m. birželio 6 d.

Pažymima, kad BK 64 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Iš nuosprendžio matosi, kad S. B. neatlikta bausmės dalis pagal 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendį yra 3 metai laisvės atėmimo, todėl apelianto nuomone, prie šios bausmės būtina pridėti dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės ir subendrinta bausmė negali būti mažesnė nei 3 metai laisvės atėmimo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos, apeliantas savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi ir paskirtos bausmės neginčija, tačiau nesutinka su civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistu civilinio ieškinio dyžiu turtinei žalai atlyginti. Anot apelianto, jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme paaiškino, kad R. Z. ir N. A., kiekvienam davė po vieną padirbtą kupiūrą, o E. U. ir A. T. po keturias padirbtas kupiūras. Tai, kad jis (S. B.) turėjo tik dešimt vienetų padirbtų kupiūrų patvirtino ir liudytoja apklausta I. D.. Tuo tarpu parduotuvės darbuotojos, kad parduotuvėje rastos kupiūros yra padirbtos, patvirtino sužinojus apie tai tik kitą dieną. Apelianto įsitikinimu, jog ir be jo duotų kupiūrų minėtiems asmenims, į parduotuvę galėjo patekti ir kiti asmenys su padirbtomis kupiūromis. Jis pats prisipažino tik dėl to kiekio, kurį jis buvo įgijęs, t. y. 300 eurų. Esant nurodytoms aplinkybėms prašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 300 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti Kauno apygardos prokuratūros pateiktą apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros apeliacinis skundas tenkinamas. Nuteistojo S. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų Kauno apygardos prokuratūros ir nuteistojo S. B. apeliacinių skundų matyti, jog jais atitinkamai keliamas klausimas dėl nutiestajam skirtos bausmės, subendrinus skundžiamu ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes, pažymint, jog atliekant šią procedūrą, apygardos teismas suklydo nurodydamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką pagal ankstesnį nuosprendį, bei dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos turtinės žalos dydžio, iš esmės apeliuojant į baudžiamoje byloje surinktų įrodymų vertinimą bei jų pagrindu padarytomis teismo išvadomis faktinių bylos aplinkybių nustatymą.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prokuratūros ir nuteistojo apeliaciniuose skunduose suformuluotus prašymus, neperžengdama jų ribų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to buvo prašoma apeliantų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Juolab, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad įsiteisėtų teisingas ir pagrįstas procesinis sprendimas.

Dėl Kauno apygardos prokuratūros apeliacinio skundo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi prokuratūros skundžiamą teismo procesinį sprendimą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas ištyręs esmines bylos aplinkybes, pagrįstai S. B. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, taip pat už šią veiką, tiek parinkdamas nuteistajam S. B. bausmės rūšį, tiek nustatydamas bausmės dydį bei subendrindamas bausmę BK 64 straipsnio pagrindu, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Be to, to neginčijo ir pats nuteistasis. Tačiau nuosprendžio dalis, kuria skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 straipsnio pagrindu subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtąja ir neatlikta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, ir paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, keistina dėl neteisingai apskaičiuotos galutinės bausmės trukmės.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu S. B. buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Ankstesniu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu – 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat nustatyta, kad nusikalstamą veiką, už kurią S. B. buvo nuteistas skundžiamu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu jis įvykdė po 2014 m. lapkričio 28 d. apkaltinamojo Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo. Todėl, kaip jau minėta, bendrinant minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes, BK 64 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės buvo taikytos pagrįstai. Pagal baudžiamojo įstatymo reikalavimus, teismas taiko BK 64 straipsnio nuostatas tuo atveju, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Tokiu būdu prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatlikta bausmė pagal ankstesnį nuosprendį; jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirta bausmė ar jos dalis. Kas šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad S. B. nuosprendžio priėmimo metu, nuo 2015 m. balandžio 17 d. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, skirtą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su minėtu ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi paskirdamas galutinę subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pastebėtina tai, kad atliekant šį veiksmą, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė, nuo kada ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo pradėta vykdyti, tačiau nenurodė, kokia ankstesniu nuosprendžiu buvo paskirta bausmė ir kokia yra neatliktos bausmės dalis nuosprendžio priėmimo dieną. Kaip teisingai nurodyta prokuratūros apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, subendrindamas pirmiau minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes, nurodydamas ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės atlikimo laiką nuo 2015 m. balandžio 17 d., - padarė klaidą.

Nustatyta, kad nors Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 16 d., tačiau S. B. pagal šį nuosprendį bausmės atlikinėti nepradėjo, nes dar iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, jis nuo 2015 m. kovo 6 d. buvo suimtas kitoje baudžiamojoje byloje. Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, šio teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi S. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas taip pat buvo tęsiamas ir vėlesnėmis apylinkės teismo nutartimis. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus ir 2016 m. birželio 6 d. paskelbus procesinį sprendimą, S. B. į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas taikytas šioje byloje nuo 2015 m. kovo 5 d. iki 2016 m. birželio 6 d. Taip pat nuspręsta kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Šis Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendis šiuo metu nėra įsiteisėjęs, kadangi S. B. jį apskundė apeliacinės instancijos teismui. Be šių aplinkybių, taip pat nustatyta, kad šio apeliacinės instancijos teismo (Kauno apygardos teismo) 2016 m. liepos 13 d. nutartimi buvo patenkintas S. B. prašymas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka. Tai, kad S. B. šiuo metu atlieką bausmę pagal minėtą nuosprendį patvirtino ir jo laisvės atėmimo bausmę vykdanti pataisos įstaigos administracija. Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžius nors ir teisingai vadovavosi BK 64 straipsnio nuostatomis, tačiau klaidingai konstatavęs, kad S. B. pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendį laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2015 m. balandžio 17 d., nors šios bausmės net nebuvo pradėjęs atlikti, neteisingai apskaičiavo galutinės bausmės trukmę, t. y. galutinę subendrintą bausmę paskirdamas mažesnę nei numato įstatymas. Dėl šių priežasčių Kauno apygardos prokuratūros apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas) nurodant, kad vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirtą 1 metų laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 3 metų laisvės atėmimu, bausmes iš dalies sudedant – prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį, t. y. prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Tuo pačiu, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenustato, kokia paskirtos švelnesnės bausmės dalis turi būti pridėta prie griežčiausios paskirtos bausmės taikant dalinio sudėjimo būdą. Tačiau bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė. Taigi, taikant dalinį sudėjimą turi būti pridedama tokia švelnesnės bausmės dalis, kad būtų paskirta teisinga bausmė ir ją laikytų teisinga ne tik teismas, bet ir visuomenė. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus turimus duomenis, sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad S. B. turi būti skirta trejų metų devynių mėnesių galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia galutinės subendrintos bausmės trukmė savo dydžiu yra proporcinga, atitinka teisingumo principą bei negali būti vertinama kaip pernelyg griežta ar neteisinga.

Dėl nuteistojo S. B. apeliacinio skundo.

Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatyta, kad S. B. padarė BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Ginčo dėl S. B. pripažinimo kaltu pagal minėtą straipsnio normą bei dėl jam parinktos bausmės rūšies ir dydžio nėra. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nuteistasis S. B. apeliaciniu skundu nesutinka su Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalimi, kuria civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai, priteisiant iš jo (nuteistojo S. B.) 650 eurų turtinę žalą. Skunde nuteistasis nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas ir pirmosios instancijos teismo priteistas civilinis ieškinys turėtų būti mažintinas iki 300 eurų, kadangi jis turėjo tik dešimt padirbtų kupiūrų dėl kurių kiekio ir prisipažino, bei kurių tik dalis per kitus asmenis buvo realizuota civiliniam ieškovui priklausančioje parduotuvėje. Nuteistojo įsitikinimu, be jo duotų padirbtų kupiūrų, parduotuvėje tokiomis galėjo atsiskaityti ir kiti asmenys.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje suformuluotą sampratą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 650 eurų civilinį ieškinį nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 116, 117) nurodydamas, kad 2015 m. sausio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), perskaičiuojant sausio 12-13 dienomis inkasuotus pinigus buvo pastebėta, jog parduotuvės kasoje yra 13 vnt. 50 eurų nominalo kupiūrų, kurios yra suklastotos, tuo pačiu pažymint, kad minėtomis dienomis šiomis kupiūromis atsiskaitė grupė jaunuolių, kurie daugumą prekių pirko iš alkoholio skyriaus. Bylos faktiniais duomenimis buvo nustatyta, kad turtinė žala civiliniam ieškovui buvo padaryta kaltais nuteistojo S. B. veiksmais, t. y. pastarajam per kitus asmenis parduotuvėje realizuojant 13 vnt. netikrų 50 eurų nominalo kupiūrų. Taigi, atsižvelgęs į šioje byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų turinį, jų visumą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, bei turi būti tenkinamas priteisiant iš kaltojo asmens, t. y. S. B., prašomą turtinės žalos sumą. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, yra teisėtas ir pagrįstas, bei nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo skunde nurodytais argumentais. Pažymėtina, kad žalos dydis yra fakto klausimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju turtinės žalos pagrįstumas turi būti atitinkamai įrodomas – kiekvienu atveju prašoma priteisti turtinės žalos suma turi būti pagrįsta žalos dydį neabejotinai patvirtinančiais duomenimis. Šiuo konkrečiu atveju, byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais buvo nustatyta, kad nuteitasis S. B., 2015 m. vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, vietoje ir iš nenustatyto asmens, Kaune, įgijo žinomai suklastotus pinigus (16 vnt. po 50 eurų nominalo kupiūrų), kuriuos iki jų realizavimo laikė prie savęs. Taip pat tai, kad S. B. 2015 m. sausio 12-13 d., 13 vnt. 50 eurų nominalo suklastotų kupiūrų, kaip tikrus pateikė A. T. ir E. U., nurodant nupirkti alkoholinių gėrimų, o šie savo ruožtu, nežinodami ir vykdydami nurodymą, šiuos suklastotus pinigus realizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“. Pastebėtina, kad nors nuteistasis neneigė tokiu būdu 2015 m. sausio 12-13 d. realizavęs padirbtus pinigus, tačiau neigė disponavęs 13 vnt. 50 eurų nominalo suklastotomis kupiūromis, apeliuodamas į šių netikrų pinigų duotą kiekį byloje nustatytiems asmenims, t. y. tvirtinant, kad A. T. ir E. U. jis davė atitinkamai po keturias kupiūras iš kurių, pagal šių asmenų parodymus, tik šešios buvo realizuotos minėtoje parduotuvėje. Vienok, tokie S. B. argumentai prieštarauja bylos medžiagai ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniui. Kolegija pažymi, jog kiekvienu atveju, atsižvelgiant į procese dalyvaujančio asmens išreiškiamą poziciją (parodymus), jos vertinimas yra atliekamas visų byloje surinktų įrodymų kontekste ir ja vadovaujamasi tiek, kiek ji neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams bei atitinka faktines bylos aplinkybes. Būtent tokį vertinimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų nuomone, šioje byloje atliko ir apygardos teismas. S. B. nurodomi argumentai dėl jo disponuoto kiekio suklastotomis 50 eurų nominalo kupiūromis, jų realizavimo, juos pakankamai išsamiai išanalizavus ir sugretinus su kitais bylos įrodymais, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo paneigti, atmetant juos kaip nepatikimus ir prieštaraujančius surinktiems įrodymams byloje, ko pagrindu byloje surinktų įrodymų analizės rezultate buvo išspręstas klausimas ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo.

Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino nustatydamas ir priteisdamas civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos atlyginimo dydį. Teismas, visiškai tenkindamas pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, iš esmės vadovavosi liudytojo A. T. parodymais, kad 2015 m. sausio 12-13 d. vykusių išgertuvių metu, S. B. ne kartą jam davė 50 eurų nominalo kupiūras gėrimams nupirkti bei nurodydamas grąžą parnešti pastarajam. Šis liudytojas patvirtino, kad gėrimų ėjęs pirkti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, tuo pačiu nurodydamas, kad su juo ėjo ir E. U.. Taip pat pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti E. U. parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis), iš kurių matyti, kad išgertuvių metu, pasibaigus alkoholiui S. B. vis klausdavo, kas nueis į parduotuvę jo nupirkti ir kiekvieną kartą duodavo po 50 eurų. Į parduotuvę ėjo visi pasikeisdami, o grąžą grąžindavo S. B.. Pastebėtina tai, kad šių liudytojų parodymai (duoti tiek bylos tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu) apie šį konkretų atvejį, kartu atsižvelgus į aplinkybes dėl 2015 m. sausio 12-13 d. alkoholio vartojimo, iš esmės pirmosios instancijos teismo vertinti patikimais tiek, kiek jie sutapo, neprieštaravo kitiems bylos įrodymams ir atitiko faktines bylos aplinkybes, juolab, kad esminės aplinkybės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos turtinės žalos dydžio, realizuojant S. B. per kitus asmenis parduotuvėje 13 vnt. suklastotų 50 eurų nominalo kupiūrų, šioje byloje buvo įrodytos ir kitais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir liudytojos N. B. parodymais, kad 2015 m. sausio 13 d. perskaičiuojant inkasuotus pinigus buvo surasta 12 vnt. po 50 eurų nominalo kupiūrų ir viena 50 eurų kupiūra kasos aparate, kurios buvo suklastotos, o pardavėjos buvo sakiusios, kad į parduotuvę ėjo apsipirkinėti vis tie patys asmenys; liudytojos B. P. parodymais, kad jai iš matymo pažįstami asmenys pirko alkoholį, kiekvieną kartą paduodami po 50 eurų nominalo kupiūrą. Šie asmenys į parduotuvę ėję daug kartų (apie 12), juos ikiteisminio tyrimo metu ji atpažinusi pagal pateiktas atpažinti nuotraukas. Liudytojos tvirtinimu, suklastotas kupiūras parduotuvėje realizavo būtent jos atpažinti asmenys; liudytojos G. J. parodymais, iš kurių nustatyta, kad 2015 m. sausio 12 d. po pietų atsirado kažkoks jaunas vyrukas, kuris išvien su kažkokiais vyrais vis ateidavo, išeidavo, daugiausiai apsipirkinėjo alkoholio skyriuje ir nešdavo po 50 eurų. Pas ją, mėsos skyriuje šis apsipirko tik vieną kartą. Liudytojos tvirtinimu, tą vakarą, šis asmuo buvo atėjęs apie 5 kartus. Kadangi pati parduotuvė nedidelė, matė, kad buvo duodama po 50 eurų, kuriuos pardavėja pakeisdavo. Liudytoja taip pat pažymėjo, kad gali atsiminti kas ką davė, nes parduotuvėje lankosi mažai žmonių, o šiuo konkrečiu atveju, parduotuvėje buvo nedaug žmonių, todėl naujas žmogus buvo iš karto pastebėtas. Iš asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką protokolų matyti, kad liudytojos B. P. ir G. J. atpažino A. T. ir E. U., kaip asmenis, kurie atsiskaitė už prekes suklastotomis 50 eurų nominalo kupiūromis. Nuosprendyje pagrįstai remtasi daiktų pateikimo protokolu, kuriuo N. B. pateikė 13 vnt. po 50 eurų kupiūrų, kurių Nr. (duomenys neskelbtini); specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatyta, kad 13 pateiktų tirti 50 eurų nominalo banknotų yra netikri, jog pastarieji pagaminti spalviniu elektrografiniu spausdinimo įrenginiu, visų jų spausdinimui panaudojant „(duomenys neskelbtini)“ spausdinimo mechanizmą, kurio BITMAP kodas yra (duomenys neskelbtini).

Kolegijos vertinimu, visų šių aptartų įrodymų visuma, išsamiai, nešališkai juos ištyrus bei susiejus į vientisą loginę grandinę, kiek jie atitiko bylos faktines aplinkybes, leido pirmosios instancijos teismui padaryti atitinkamas išvadas tiek dėl S. B. disponuoto kiekio netikromis 50 eurų nominalo kupiūromis, tiek civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatant ir priteisiant turtinės žalos dydį. Visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami atliekant baudžiamojo proceso įstatyme numatytus proceso veiksmus. Baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymo normų, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų nenustatyta. Pažymėtina, kad įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir, ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas byloje aplinkybes. Juolab, kad įrodinėjimo procese lemiamą reikšmę paprastai turi ne vienos rūšies įrodymai, o visuma bylos proceso metu gautų įrodymų, jų tarpusavio ryšys. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo šių ištirtų įrodymų bei abejoti padarytomis išvadomis. Jų nepaneigia ir apelianto skunde minimi liudytojos I. D. parodymai. Kaip pagrįstai konstatavo apygardos teismas skundžiame nuosprendyje, šios liudytojos parodymai apie tai, kad S. B. skaičiuojant pinigus turėjo 400 eurų, objektyviai nei patvirtina, nei paneigia S. B. disponuoto netikrų 50 eurų nominalo kupiūrų kiekio, juo labiau nuteistojo nusikalstamais veiksmais civiliniam ieškovui padarytos žalos dydžio. Patikrinus pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo pagrįstumą nagrinėjamo skundo kontekste, darytina išvada, kad teismo padarytos išvados yra teisingos ir atitinka nustatytas faktines aplinkybes. Tuo tarpu, vien tai, kad apeliantas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kitaip interpretuoja byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindas keisti skundžiamą nuosprendį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismo skundžiamu nuosprendžiu priteistas turtinės žalos atlyginimo dydis civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai – 650 eurų – yra realus bei pagrįstas, grindžiamas realiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl mažinti jo nėra teisinio pagrindo.

Remiantis tuo kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas nuosprendis dėl turinės žalos priteisimo civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį šioje dalyje nuteistojo S. B. skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, BPK 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo S. B..

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 18 d. nuosprendžiu S. B. paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu S. B. paskirta ir neatlikta bausme – 3 (trejų) metų laisvės atėmimu, bausmes iš dalies sudedant – prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir nuteistajam S. B. galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (trejus) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.