Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-03-21 · Administracinė byla Nr. I-782-283/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-03-21
Bylos Nr.
I-782-283/2016
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00407-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalytė Zlatkuvienė
Pareiškėjas
N. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-782-283/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00407-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.15; 1.15.2.3.2; 1.21.; 3.21. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,

sekretoriaujant Danei Gvildienei,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. R. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas N. R. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir policijos įstaiga), priteisti 3 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad per 2012 m. vasario 15 d. - 2012 m. gruodžio 19 d. laikotarpį (toliau – ir ginčo laikotarpis) 6 kartus konvojuojant iš Panevėžio AVPK areštinės į Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir Šiaulių TI), jam nebuvo išduodamas sausas maisto davinys. N. R. teigė, jog iš Panevėžio AVPK areštinės jis paprastai išvykdavo apie 11.00-11.30 val., o į Šiaulių TI atvykdavo apie 14.00-15.00 val. Šiomis dienomis pareiškėjas Panevėžio AVPK areštinėje gaudavo pusryčius, Šiaulių TI – vakarienę, o konvojavimo metu Panevėžio AVPK tinkamo maitinimo neužtikrindavo. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei kituose įstatymuose įtvirtintos nuteistųjų teisės (2 b. l.).

Atsiliepimas

Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė N. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Panevėžio AVPK nurodė, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas nuo 2012 m. vasario 18 d. iki 2012 m. vasario 27 d.; nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d. iki 2012 m. rugpjūčio 17 d.; nuo 2012 m. spalio 22 d. iki 2012 m. spalio 26 d.; nuo 2012 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. lapkričio 9 d.; nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d.; nuo 2012 m. gruodžio 5 d. iki 2012 m. gruodžio 6 d. Panevėžio AVPK pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu konvojavimą iš Panevėžio AVPK areštinės į Šiaulių TI vykdė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro konvojaus būrys. Vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusių Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 98.5 punktu, konvojuoti nepriimami konvojuojamieji, neaprūpinti maisto daviniu, jeigu konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto (ir atgal) truks ilgiau kaip 6 valandas. Pareiškėjas iš Panevėžio AVPK areštinės būdavo išvesdinamas nuo 9 val. 15 min. iki 11 val. 50 min., todėl, atsižvelgęs į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, kad į Šiaulių TI jis būdavo pristatomas apie 14.00-15.00 val., atsakovo atstovas vertino, kad konvojavimas netrukdavo ilgiau nei 6 val., o konvojavimą vykdę pareigūnai nepažeidė Konvojavimo taisyklių nuostatų, reguliuojančių maitinimą konvojavimo metu. Pabrėžė, kad Panevėžio AVPK pareigūnai už areštinėje laikomų asmenų maitinimą atsakingi tik iki jų perdavimo konvojaus pareigūnams, todėl atsakovo atstovas negali atsakyti už kitų institucijų pareigūnų galimai padarytą Konvojavimo taisyklių pažeidimą. Be to, Panevėžio AVPK paaiškino, kad areštinėje laikomų asmenų maitinimą reguliuoja Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro areštinės ir konvojaus skyriaus areštinėje laikomų asmenų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), patvirtintos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 50-V-29, ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje laikomų asmenų maitinimo taisyklės (toliau – Maitinimo taisyklės), patvirtintos Panevėžio AVPK viršininko 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 50-V-334. Vidaus tvarkos taisyklėse yra nustatytas areštinėje laikomų asmenų maitinimo režimas, pagal kurį, šiems asmenims pusryčiai pateikiami 6.00-6.45 val., pietūs – 12.00-12.45 val., vakarienė – 18.20-18.45 val. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl tinkamo maitinimo neužtikrinimo skundų neteikė, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra vertinamas kritiškai (24-26 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Panevėžio AVPK neteisėtų veiksmų konvojavimo metu neišduodant sauso davinio konvojavimo iš policijos įstaigos areštinės į Šiaulių TI metu.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad N. R. Panevėžio AVPK areštinėje ginčo laikotarpiu buvo laikomas nuo 2012 m. vasario 18 d. iki 2012 m. vasario 27 d., išvyko 11 val. 32 min.; nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d. iki 2012 m. rugpjūčio 17 d., išvyko 10 val. 46 min.; nuo 2012 m. spalio 22 d. iki 2012 m. spalio 26 d., išvyko 11 val. 36 min.; nuo 2012 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. lapkričio 9 d., išvyko 11 val. 15 min.; nuo 2012 m. lapkričio 23 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d., išvyko 11 val. 30 min.; nuo 2012 m. gruodžio 5 d. iki 2012 m. gruodžio 6 d., išvyko 9 val. 15 min.. (27-37 b. l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.124 straipsnis nustato ieškinio senaties sampratą, pagal kurią, ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Remiantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kaip matyti, pareiškėjas skundą dėl jo teisių pažeidimo ginčo laikotarpiu teismui išsiuntė 2015 m. spalio 14 d. (3 b. l.). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Esant nurodytoms aplinkybėms, nagrinėjamoje byloje Panevėžio AVPK prašymo taikyti ieškinio senaties terminą nepateikė, todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl N. R. reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina iš atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų neužtikrinant tinkamo maitinimo jį konvojuojant iš Panevėžio AVPK areštinės į Šiaulių TI 2012 m. vasario 18 d. - 2012 m. gruodžio 6 d. laikotarpiu.

Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė, pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, atsiranda esant 3 būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (ginčui aktuali 2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1660 redakcija, galiojusi nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.), nustatė asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį. Minėto įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 8 punktas įtvirtino analogiško pobūdžio nuostatą, jog policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės) (ginčui aktuali redakcija patvirtinta 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 5-V-382, įsigaliojusiu nuo 2008 m. liepos 13 d.) nustatė, jog į policijos įstaigų areštines uždaryti asmenys turi būti laikomi tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų jiems saugią aplinką, turi būti užtikrinamos asmenų teisės ir teisėti interesai, o su asmenimis, laikomais policijos areštinėse, turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba (6 punktas), šie asmenys turi teisę gauti tinkamą maistą (7.11 punktas). Konkrečias policijos įstaigų areštinėje laikomų asmenų maitinimo taisykles nustatė Areštinių veiklos taisyklių IX skyriuje įtvirtintos teisės normos, pagal kurias, asmenims, laikomiems policijos areštinėje, turi būti užtikrinta jų teisė tinkamai maitintis (59 punktas); šie asmenys privalo būti maitinami 3 kartus per dieną, o maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi viršyti 7 valandų (62 punktas). Analogiška nuostata įtvirtinta ir Panevėžio AVPK galiojančių Maitinimo taisyklių 2 bei 3 punktuose (39 b. l.). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (ginčui aktuali 2011 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. V-87 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. gegužės 1 d.), patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) nustatė, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai (toliau – sausas davinys), jei laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. (31 punktas). Šių taisyklių 32 punktas numatė, jog kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių. Išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių, tuo tarpu Maitinimo organizavimo taisyklių 34 punkte nustatyta, kad kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę, asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Teismas, išanalizavęs nurodytą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad laisvės atėmimo įstaigos privalo bendradarbiauti, siekdamos užtikrinti tinkamą maitinimą iš vienos įstaigos į kitą perkeliamiems asmenims. Be to, šių teisės normų analizė leidžia teigti, jog asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo vietų, sauso maisto davinį turi išduoti ta kardomojo kalinimo įstaiga, iš kurios jis išvežamas, jei laiko tarpas nuo paskutinio maitinimo iki nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Tokį teisės normų aiškinimą pateikia ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2158/2013, 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1993-624/2015)

Panevėžio AVPK galiojusios Vidaus tvarkos taisyklės nustato areštinėje laikomų asmenų dienotvarkę, pagal kurią, nuo 6.00 val. iki 6.45 val. laikas skirtas asmenų prausimuisi, lovų klojimui, kamerų tvarkymui ir pusryčiams, pietūs numatyti nuo 12.00 val. iki 12.45 val. , o vakarienė – nuo 18.20 val. iki -18.45 val. (46 b. l.). Byloje pateikti duomenys leidžia teigti, kad pareiškėjas 2012 m. vasario 27 d. iš Panevėžio AVPK areštinės išvyko 11 val. 32 min., o į Šiaulių TI atvyko 13 val. 15 min.; 2012 m. rugpjūčio 17 d. iš Panevėžio AVPK areštinės išvyko 10 val. 46 min., į Šiaulių TI atvyko 12 val. 50 min.; 2012 m. spalio 26 d. iš Panevėžio AVPK areštinės išvyko 11 val. 36 min.; į Šiaulių TI atvyko 13 val. 30 min.; 2012 m. lapkričio 9 d. iš Panevėžio AVPK areštinės išvyko 11 val. 15 min.; į Šiaulių TI atvyko 12 val. 45 min.; 2012 m. lapkričio 30 d. iš Panevėžio AVPK areštinės išvyko 11 val. 30 min.; į Šiaulių TI atvyko 13 val. 10 min.; 2012 m. gruodžio 6 d. iš Panevėžio AVPK areštinės išvyko 9 val. 15 min., į Šiaulių TI atvyko 10 val. 30 min. (8, 14-23 b. l.). Šiaulių TI pateiktų pažymų apie pamaitintus atvykusius suimtuosius ir nuteistuosius, kurie dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti maitinami pagal dienotvarkę, duomenys patvirtina, kad ginčo laikotarpio dienomis, kada pareiškėjas buvo pristatytas į Šiaulių TI, jam buvo išduotos pagal valgiaraštį paruoštos maisto porcijos, išskyrus 2012 m. lapkričio 9 d., kai pareiškėjas išduotos maisto porcijos atsisakė (9-13 b. l.).

Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, daro išvadą, kad jie iš esmės paneigia skundo argumentą, jog ginčo laikotarpiu konvojuojant pareiškėją iš Panevėžio AVPK į Šiaulių TI, nuo pusryčių iki vakarienės jam nebuvo užtikrintas maitinimas.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Bylos duomenimis, laiko tarpas nuo paskutinio pareiškėjo maitinimo (pusryčių) iki pareiškėjo pristatymo į Šiaulių TI 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. rugpjūčio 17 d.; 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 30 d., t.y. 4 kartus, buvo nežymiai ilgesnis nei 6 valandos. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog laiko tarpas nuo paskutinio pareiškėjo maitinimo (pusryčių) iki pristatymo į Šiaulių TI, apytiksliai 30 min. (2012 m. vasario 27 d.), 5 min. (2012 m. rugpjūčio 17 d.), 45 min. (2012 m. spalio 26 d.) ir 25 min. (2012 m. spalio 26 d.) buvo ilgesnis nei 6 val., nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjo patirti išgyvenimai pasižymėjo intensyvumu, leidžiančiu pripažinti pareiškėją patyrus neturtinę žalą. Be to, išanalizavus skunde nurodytas aplinkybes, sudarančias skundo pagrindą, daroma išvada, kad N. R. nenurodė, kuo pasireiškė jam galimai padaryta neturtinė žala, t. y. pareiškėjas konkrečiai nedetalizavo, kokius fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus sukėlė jo nurodyta aplinkybė, jog maitinimas konvojavimo metu nebuvo užtikrintas. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu neteikė skundų Panevėžio AVPK ir Šiaulių TI administracijai dėl tinkamo maitinimo konvojavimo metu neužtikrinimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių kreipėsi daugiau nei po 3 metų ir 8 mėnesių nuo tada, kai ginčo laikotarpiu jis pirmą kartą buvo etapuotas iš Panevėžio AVPK į Šiaulių TI, ir kuomet, pareiškėjo teigimu, jam nebuvo užtikrintas maitinimas nuo pusryčių iki pietų. Vertinant šią aplinkybę, vadovaujamasi teisminėje praktikoje esančiu aiškinimu, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai, o dėl laiko veiksnio šio poveikio sukelti pergyvenimai blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Remdamasis tuo, kad buvo nurodyta, teismas sprendžia, jog N. R. skundas nepagrįstas ir atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

N. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė