Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. G. ir K. S. pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-10-17 įregistruotą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje ir vėlesnius pakeitimus, R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) užtikrindamas iki 2008-03-31 suteiktos paskolos grąžinimą, įkeitė K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) skolininkui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – 1,0300 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0980-7892; 3,5000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1,2000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,0700 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-22).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.). Hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti būtent ir tarnauja specialiosios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje, kurios suponuoja, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos keitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-28 nutartis c. b. Nr.3K-3-260/2010; 2010-03-02 nutartis c.b. Nr.3K-3-74/2010, 2010-01-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.).

Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygas numatytos CPK 558 straipsnyje. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, šiuo atveju kreditorius privalo laikytis įstatymo nustatyto termino – pakartotinį pareiškimą pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos, kurio nustatytu terminu nepateikus, hipotekos teisėjas priima nutartį panaikinti įkeisto daikto areštą ir išregistruoja nutartį areštuoti įkeistą daiktą iš turto arešto aktų registro (CPK 558 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju apeliantė ginčija hipotekos teisėjos nutartį, kuria teismas panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 18 d. nutartį, kuria pritaikytas įkeistų daiktų areštas, nuosavybės teise priklausančių R. Dovidauskui, ir išregistravo šią nutartį iš turto arešto aktų registro (CPK 558 str. 3 d.). Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama faktinio ir teisinio atskirojo skundo pagrindo saistomų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 str., 338 str.), pasisako tik dėl priverstinio skolos ieškojimo vykdymo procedūros antrojo etapo (CPK 558 str. 2 d. ir 3 d.), kuris prasideda nuo kreditoriaus pakartotinio kreipimosi su pareiškimu į hipotekos skyrių, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad 2009 m. kovo 18 d. nutartis, adresuota R. Dovidauskui, įteikta 2009 m. rugsėjo 22 d. viešo paskelbimo būdu (b. l. 43-44).

CPK 558 str. 3 d. nurodytas dviejų mėnesių terminas sudaro prielaidas hipotekos teisėjui taikyti šioje normoje įvardintas procesines pasekmes, jeigu veiksmai – kreipimasis dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo – neatliekami, t. y. įkeisto daikto areštą panaikinti. Po arešto įkeistam daiktui panaikinimo hipotekos kreditoriui pakartotinai kreipiantis dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių, iš naujo turi būti atliekami visi CPK 558 str. 1 d. numatyti veiksmai.

Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad kreditorė būtų ėmusis aktyvių veiksmų, kad jos reikalavimų patenkinimas ne ginčo tvarka vyktų nepažeidžiant CPK nustatytos išieškojimo iš įkeisto turto vykdymo tvarkos. Kreditorės iniciatyva įteikus 2009 m. kovo 18 d. nutartį viešo paskelbimo būdu, nutartis panaikinti minėtą nutartį buvo priimta praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo įteikimo dienos, t. y. 2010 m. gruodžio 28 d., ir po nutarties gavimo pareiškėja (kreditorė) apskundė minėtą nutartį.

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad hipotekos kreditoriui per CPK 558 str. 3 d. nustatytą terminą nesikreipus dėl skolos išieškojimo, hipotekos teisėja, neturėdama jokių kitų duomenų apie svarbias priežastis, kodėl pareiškėja nesikreipė dėl skolos išieškojimo, visiškai pagrįstai savo iniciatyva panaikino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 18 d. nutartį, kuria pritaikytas areštas minėtiems nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės teise priklausantiems R. Dovidauskui, areštą ir išregistravo šią nutartį iš turto arešto aktų registro (CPK 558 str. 3 d.).

Apeliantė atskirajame skunde prašo atnaujinti praleistą terminą ir priimti 2011-01-24 pakartotinį pareiškimą dėl skolos išieškojimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja, teikdama pakartotinį pareiškimą, pirmosios instancijos teisme neprašė atnaujinti terminą pakartotiniam pareiškimui pateikti. Jeigu praleidžiamas įstatymo nustatytas terminas procesiniam veiksmui atlikti, asmuo, praleidęs šį terminą, turi teismui pareikšti motyvuotą ir aiškų prašymą dėl šio termino atnaujinimo. CPK 78 str. 2 d. imperatyviai nurodyta, kad pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo paduodamas teismui, kuriame reikėjo atlikti procesinį veiksmą. Nors apeliantė pateiktame atskirajame skunde ir pareiškė prašymą dėl procesinio termino atnaujinimo, tačiau toks prašymas turi būti paduotas pirmosios instancijos teismui, todėl šiuo atveju pareiškėja (kreditorė) turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu atnaujinti, jos manymu, dėl svarbių priežasčių praleistą terminą paduoti pakartotinį pareiškimą (CPK 78 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui iš esmės sprendžiant klausimą, kurio apskritai nesprendė pirmosios instancijos teismas, būtų pažeistos tiek funkcinio teismingumo taisyklės, tiek procesinės pareiškėjos (kreditorės) teisės, nes apeliacinės instancijos teismui atmetus tokį prašymą, kurio apskritai nesprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantė netektų įstatyme numatytos galimybės ginčyti jos netenkinančio procesinio sprendimo apeliacine tvarka. Taigi šiuo atveju apeliantė atskirajame skunde išdėstytus argumentus, dėl ko buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas, turi nurodyti pirmosios instancijos teismui teikiamame prašyme dėl procesinio termino atnaujinimo, todėl teisėjų kolegija apeliantės argumentų dėl termino praleidimo priežasčių nevertina.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.