- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-17
- Bylos Nr.
- Ik-1048-95/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02045-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- H. J.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjos H. J. atstovui advokatui J. J., atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atstovui Kostui Baužai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. J. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja H. J. su patikslintu skundu (b. l. 136-137) (toliau – ir skundas) kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės atkūrimo, atkuriant nuosavybės teise į 12,0427 ha žemės, iš kurių 5,3725 ha žemės atkurti turėtoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., o likusį plotą, t. y. 6,67 ha žemės – akvivalentine natūra – kitoje vietoje.
Skunde nurodė, kad pareiškėjos tėvas J. J. iki žemės nacionalizacijos Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., nuosavybės teise valdė 12,0427 ha dydžio žemės sklypą. Dėl to, jai turėjo būti atkurta nuosavybės teisė į šį plotą, ir, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 str. nuostatomis, turėjo būti priimtas sprendimas dėl nuosavybės atkūrimo bei tai turėjo būti padaryta per šešis mėnesius nuo prašymo dėl nuosavybės atkūrimo padavimo. Pažymėjo, kad pareiškėja tokį prašymą padavė 1991-09-25, tačiau sprendimas dėl nuosavybės atkūrimo nėra priimtas iki šios dienos. Akcentavo, kad iš pareiškėjai priklausančio 12,0427 žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini) k.. (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., dalis šio sklypo perduota kitiems asmenims, o būtent Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2001-02-28 sprendimu Nr. 41-10272 L. J. nuosavybėn perduota 0,73 ha žemės; 2001-03-29 Nr. 41-10511 R. B. nuosavybėn perduota 0,78 ha žemės; 2001-04-07 sprendimu Nr. 41-10659 J. B. nuosavybėn perduota 3,59 ha žemės, 2000-10-11 sprendimu Nr. 41-9732 I. A. nuosavybėn perduota 1,57 ha žemės. Laiko, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija (teisių perėmėja – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) vilkino priimti sprendimą dėl nuosavybės atkūrimo pareiškėjai kaip tai nustatė Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 19 str. ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 str. nuostatos. Mano, kad pareiškėjai priklauso 12,0427 ha, šios faktinės aplinkybės neneigia ir žemėtvarkos tarnybos. Taigi, į šį plotą ir turėtų būti atkurta nuosavybė. Kadangi dalis žemės iš paminėto ploto, t. y. 6,67 ha, yra išdalinta kitiems, tai šis plotas turėtų būti atkurtas akvivalentine natūra, t. y. suteikiant analogišką plotą kitoje vietoje, o 5,3725 ha žemės plotas – turėtų būti grąžintas turėtoje vietoje, kaip tai reglamentuoja minėto įstatymo dėl nuosavybės atkūrimo 12 str. nuostatos.
Į teismo posėdį pareiškėja neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, pareiškėją atstovavo atstovas, todėl byla išnagrinėta pareiškėjai nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos H. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 143-146) nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas vyksta rengiant žemėtvarkos projektus. Teisės aktai nenustato žemėtvarkos projekto galutinio parengimo termino, todėl reikalavimas atkurti nuosavybės teises per 3 mėnesius yra nepagrįstas. Nepagrįstas reikalavimas ir tuo aspektu, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. 2 d. nuostatas piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Taigi, nuosavybės teisių atkūrimas pagal Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą pažymą galimas tik S. J. vardu. Atkreipė dėmesį, kad pagal 2004-02-24 atliktą brėžinį, patvirtintą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus spaudu, o taip pat V. A., liudytojų S. B., H. M. parašais, o taip pagal žemės sklypo planą, patvirtintą Lietuvos centrinio valstybės archyvo spaudu, F. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemės sklypą 12,0427 ha, į kurį įėjo ir (duomenys neskelbtini) tvenkinio dalis. Šiuo metu minėtos žemės grąžinti turėtoje vietoje natūra nėra galimybės, nes visa buvusių žemės savininkų J. B. J. ir jos vaikų H. bei S. (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. iki nacionalizacijos valdyta 12,0427 ha žemė yra priskirta valstybės išperkamai, t. y. dalis užimta privačia žeme ir kita – (duomenys neskelbtini) tvenkiniui, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-06 Nutarimu Nr. 135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo ir jų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ priskirtas valstybinės reikšmės vandens telkiniui. Todėl į pareiškėjos ir S. J. vardu parengtas 2005-02-04 pažymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-06-17 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2703 patvirtintame pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti, gauti nuosavybėn neatlygintinai žemę, pirkti ar nuomoti iš valstybės Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąraše, pareiškėja buvo įtraukta į I eiliškumo grupę. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011-07-29 raštu Nr. 48SD-4529 pareiškėją pakvietė dalyvauti pretendentų, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, susirinkime. Vykusio I eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje 2011-08-17 susirinkime (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto autorius A. Kubilius pareiškėjos įgaliotam asmeniui Z. K. paaiškino, kad žemės grąžinti turėtoje vietoje natūra nėra galimybės, nes visa buvusių žemės savininkų J. B. J. ir jos vaikų H. bei S. (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. iki nacionalizacijos valdyta 12,0427 ha žemė yra priskirta valstybės išperkamai, t. y. dalis – užimta privačia žeme ir kita – (duomenys neskelbtini) tvenkiniu, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-06 nutarimu Nr. 135 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo ir jų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ priskirtas valstybinės reikšmės vandens telkiniui. Taip pat pareiškėjos įgaliotam asmeniui Z. K. 2011-08-17 susirinkime buvo paaiškinta, kad nuosavybės teises gali būti atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą laisvos valstybinės žemės fonde toje pačioje ar kitoje kadastro vietovėje. Pažymėjo, kad pareiškėjos įgaliotas asmuo Z. K. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2011-08-17 pateikė prašymą kuriame nurodė, kad nesutinka, jog už valstybės išperkamą žemę būtų rengiamos išvados. Pareiškėja Nacionalinei žemės tarnybai 2011-11-25 pateiktame pareiškime, o taip pat skunde pareiškė, kad sutinka, kad už dalį 6,67 ha turėtos žemės būtų kompensuota perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą kitoje vietoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 4 d. bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 28 ir 30 p. nuostatomis, piliečiams perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai žemės sklypai projektuojami laisvos žemės fondo žemėje laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 str. nustatytos žemę įsigyjančių piliečių eilės ir perduodami pagal sudarytus žemėtvarkos projektus. Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Metodikos nuostatomis. Akcentavo, kad pareiškėja iki šiol nėra nurodžiusi kadastro vietovės, kurioje pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, todėl turėtų kreiptis į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Į teismo posėdį tretysis suinteresuotas asmuo neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (b. l. 134, 135).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo veiksmų atkuriant nuosavybės teises pareiškėjai.
Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra minėtų atsakovo veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai tvirtina, kad pareiškėja 1991-09-25 pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko F. R. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. turėtą 12,00 ha žemės. Pretendentais prašyme nurodė H. J. ir S. J. (S. J.), kurie pageidauja už žemę kompensacijos pinigais. 1994-04-28 pareiškimu taip pat prašė už žemę gauti kompensaciją pinigais. Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3226 buvo patvirtintas Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas Nr. 4 ir jame suformuotų žemės sklypų ribos bei plotai. Šiuo žemėtvarkos projektu buvo suformuoti žemės sklypai kitiems asmenims toje vietoje, kur pareiškėja tik 2001-09-03 pateikė prašymą, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises grąžinant turėtą žemę natūra. Pareiškėja 2003-11-26 pareiškime pageidavo, kad visa H. J. ir S. J. priklausanti žemė būtų grąžinta natūra. Be kita ko, nurodė, kad 1994-04-28 pateikto pareiškimo prašo nenagrinėti. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004-06-07 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. J. ir jos vaikai H. bei S. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r. nuosavybės teisėmis valdė 12,0427 ha žemės. Pagal nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir teismo sprendimą, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2005-02-04 parengė pažymas dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkamai S. J. ir H. J. vardu, kuriose nurodė, kad kiekvienas turite teisę atkurti nuosavybės teises į 6,02 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r.
Byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėja dėl nuosavybės teisių atkūrimo akvivalentine natūra anksčiau kreipusis nebuvo. Tokį prašymą pirmą kartą atsakovui pateikė tik 2011-11-25 raštu, kuriame ji prašo priimti sprendimą dėl nuosavybės atkūrimo atkuriant jai nuosavybę 5,3727 ha grąžinant turėtoje vietoje – (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Vilniaus r., o likusį plotą – 6,67 ha žemės ekvivalentine natūra, t. y. kitoje vietoje (b. l. 147). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakymas į paminėtą pareiškėjos raštą dar nėra pateiktas. Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad toks pareiškėjos prašymas nėra tikslus, nes jame nenurodyta kokioje konkrečiai kadastro vietovėje pareiškėja pageidauja, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės (žr. teismo posėdžio protokolą). Taip pat teisėjų kolegija pastebi, kad bylos duomenimis pareiškėja buvo kviečiama į Gineitiškių kadastro vietovės susirinkimus, bet ji atsisakė atvykti, nurodydama, kad nenori, kad būtų rengiamos bet kokios išvados (b. l. 120, 121, 122).
Kaip minėta, byloje nustatyta, kad pareiškėja tik 2001-09-03 pateikė prašymą, kad pageidauja atkurti nuosavybės teises grąžinant turėtą žemę natūra, o 2003-11-26 pareiškime pageidavo, kad visa H. J. ir S. J. priklausanti žemė būtų grąžinta natūra. Atsakovas 2005-02-04 parengė pažymas dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkamai S. J. ir H. J. vardu, kuriose nurodė, kad kiekvienas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 6,02 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pagal trečiojo asmens H. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 14 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėja – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos), I. A. dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos pažymos, Vilniaus apskrities viršininko įsakymo, sprendimo ir įsakymo dalies panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo bei trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, H. J. ieškinį dėl Vilniaus apskrities viršininko sprendimo ir įsakymo dalies panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo, 2011-09-27 nutartyje konstatavo, kad teismai nenustatė esminių nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų pažeidimų, dėl kurių priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo I. A. turėtų būti pripažinti neteisėtais (b. l. 2-13).
Inter alia, teisėjų kolegija pabrėžia, kad įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-04-14 sprendimu konstatuota, kad po Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo (patvirtintas 2000-09-22), I. A., L. J., R. B. ir J. B. nuosavybės teisių į žemę atkūrimo sprendimai priimti atitinkamai 2000-10-11, 2001-02-28, 2001-03-29,2001-05-07, žemė teisėtai buvo priskirta laisvos valstybinės žemės fondui, o vadovaujantis Įgyvendinimo tvarkos 28 p., perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės sklypą, žemės sklypas projektuojamas laisvo valstybinės žemės fondo žemėje. Tiek I. A.. L. J., R. B., J. B. ir kitiems asmenims pageidavusiems gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje galėjo būti projektuojami žemės ir miško sklypai buvusio žemės savininko J. J. valdytoje žemėje. Juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. J. ir jos vaikai H. ir S. iki nacionalizacijos Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k. (ne Santakos kaime) nuosavybės teisėmis valdė 12,0427 ha žemės pripažintas tik 2004-06-07 (b. l. 61-95).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir kiti su jų įgyvendinimu susiję teisės aktai.
Pagal Įstatymo 4 str. 2 d., žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai žemei ir žemę, kurios šio straipsnio 10 d. nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Šio įstatymo 12 str. 1 d. 6 p. nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji pagal įstatymus įsigyta privačion nuosavybėn.
Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 35 p. nustatyta, kad žemės sklypai pretendentams projektuojami laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto eiliškumo. Kiekvienos eilės pretendentai kviečiami aptarti žemės sklypų išdėstymo klausimus pretendentų susirinkime. Atsižvelgiant į pretendentų skaičių gali būti organizuojami keli tos pačios eilės pretendentų susirinkimai (kviečiant pretendentus pagal eilę). Kvietimai pretendentams įteikiami asmeniškai (pasirašytinai) arba išsiunčiami registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki nustatytos susirinkimo dienos. Pretendentai susirinkime registruojami pasirašytinai. Metodikos 36 p. nustatyta, kad susirinkimo eiga protokoluojama. Susirinkimui sekretoriauja ir protokolą surašo žemėtvarkos skyriaus darbuotojas. Pretendentų pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos dėl projekto autoriaus pateiktų pasiūlymų įrašomos susirinkimo protokole. Metodikos 38 p. reglamentuojama, kad užbaigus žemės sklypų projektavimą Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1-10 punktuose nurodytiems pretendentams, organizuojamas papildomas pretendentų susirinkimas. Į jį pakartotinai, kviečiami tie pretendentai, kurie anksčiau kviesti neatvyko į pretendentų susirinkimus arba kurie nesutiko su suprojektuotais žemės sklypais.
ABTĮ 57 str. numatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.
Atsižvelgdama tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų rašytinių įrodymų visuma, teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, nes ji pati 2011-08-17 atsisakė, kad būtų rengiama bet kokia išvada, o naują prašymą pateikė tik dėl 6,67 ha nuosavybės teisių atkūrimo kitoje vietovėje, kuris dar nėra išnagrinėtas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo veiksmai yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjos H. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.