- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-18
- Bylos Nr.
- eI2-11259-1064/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07821-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei A. U.,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. V. (D. V.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2023 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 23S109698 (toliau – ir Sprendimas1); 2) panaikinti Departamento 2023 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 23S111211 dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. liepos 18 d. iki 2028 m. liepos 17 d. (toliau – ir Sprendimas2); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Paaiškina, kad Departamentas Sprendimu1 panaikino jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą 2022 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, nes jis (duomenys neskelbtini) m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje pagal kontraktą, t. y., davė priesaiką savo pasirinkimu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) tarnavo (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini) Baltarusijos kariuomenėje: nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pagal kontraktą dirbo (duomenys neskelbtini). Teigia, kad priesaiką davė (duomenys neskelbtini) būdamas šauktiniu ir neturėjo pasirinkimo. Pabrėžia, kad atsakovo Sprendime1 jo kaip šauktinio tarnybos laikotarpis nėra laikomas leidimo laikinai gyventi panaikinimo priežastimi, todėl jo manymu, leidimo laikinai gyventi panaikinimas dėl jo tarnybos (duomenys neskelbtini) m. pagal kontraktą yra neproporcingas.
Teigia, kad (duomenys neskelbtini) buvo pašauktas į privalomą į tarnybą, kai jam buvo tik 18 metų, jis buvęs bedarbis, o (duomenys neskelbtini) gavęs tik „B“ ir „C“ (lengvųjų ir krovininių iki 3500 kg) kategorijų vairuotojo pažymėjimą, todėl neturėjo jokios realios darbo specialybės. Nurodo, kad jam dirbant (tarnaujant) (duomenys neskelbtini) kariuomenėje, jam buvo sudaryta galimybė (pasirašius 2 metų kontraktą) nemokamai įgyti tinkamą pragyvenimui specialybę: „E“ (B, C, D kategorijų automobilių su priekabomis) vairuotojo kategoriją – kurią galima gauti tik sulaukus 21 metų amžiaus ir turint 2 metų krovininių automobilių vairavimo stažą. Pažymi, kad išėjęs iš tarnybos rado darbą ir iki šiol dirba (duomenys neskelbtini).
Paaiškina, kad jo sutuoktinės J. V. brolis A. R. buvo žinomo Baltarusijos opozicionieriaus S. T., kurį Baltarusijos režimas areštavo ir iki šiol laiko įkalintu, bendražygiu ir jo 2020 m. Baltarusijos prezidento rinkimų komandos dalyviu. 2021 metų rugsėjo mėnesį su A. R. buvo susidorota. Pažymi, kad Lietuvos valstybės saugumo departamentui A. R. turėtų būti žinomas kaip S. T. ir jo rinkimų kompanijos 2021 metais miręs bendražygis. Taip pat teigia, kad dalyvavo Telegram kanalo „Platforma Golos“ 2020 metų rinkimų biuletenių surinkime, siekiant išaiškinti tikruosius Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus.
Skunde pabrėžia, kad 2020 metais ne kartą dalyvavo opozicijos mitinguose, tačiau neturi įrodymų, nes tuo metu nesitikėjo, kad teisme teks įrodinėti pilietinę poziciją ir įsitikinimus. Teigia, kad pagal Lietuvos teismų praktiką, kiekvieno užsieniečio situacija yra unikali, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui <...> tam tikras situacijos prognozavimas yra neišvengiamas, tačiau procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau asmens atliktais veiksmais, jų pobūdžiu. Pabrėžia, kad kiekvienu atveju konkretus sprendimas privalo būti individualizuotas būtent to asmens atžvilgiu. Pažymi, kad Departamentas ginčijamus sprendimus grindžia tik klausimyno atsakymuose paties jo nurodytu tarnavimo Baltarusijos kariuomenėje faktu ir tik bendro pobūdžio informacija dėl Baltarusijos specialiųjų tarnybų priešiškos Lietuvos saugumui veiklos, kad jos dažnai siekia paveikti tarnavusius Baltarusijos piliečius.
Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas priimdamas Sprendimą1, nesuteikė galimybės pateikti papildomus dokumentus, paaiškinimus. Jo nuomone, byloje neturi būti pažeistas įrodinėjimo naštos paskirstymo šalims proporcingumo principas, paaiškina, kad administracinėje individualaus akto procedūroje (ir byloje) neturi būti, kad ne valstybė įrodinėja asmens jai pavojingumą, bet asmuo yra įpareigotas įrodyti kad jis nėra ir ateityje nebus pavojingas Lietuvos valstybės saugumui. Pabrėžia, kad neturėtų būti ydingos situacijos, kai pareiškėjo pateiktus jo pilietinės ir socialinės pozicijos įrodymus atsakovas ginčytų tik bendro pobūdžio samprotavimais (nesiekdamas surinkti papildomai įrodymų): pvz., neva pareiškėjo veiksmai galėjo būti apsimestinai, kad minėti įrodymai nepakankami atskleisti pareiškėjo pilietinę ir socialinę (nepalaikyto Baltarusijos režimo) poziciją ir pan.
Pareiškėjo įsitikinimu, Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas nėra aktualus nagrinėjamai bylai. Pažymi, kad nei teisės aktai nei teismų praktika nenustato asmens amžino (neriboto laike) savaime laikytino pavojingumo Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui dėl praeityje jo tarnybos (Baltarusijos) kariuomenėje, – kiekvieno asmens situacija yra individuali ir turi būti nagrinėjama pagal individualiai renkamus įrodymus.
Skunde atkreipia dėmesį, kad pateikęs prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, 2022 m. gruodžio 20 d. užpildė klausimyną, o pagal Aprašo 76 punkto nuostatas, leidimas laikinai gyventi negalėjo būti išduotas iki VSD patikrinimo. Akcentuoja, kad Departamentas 2022 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą išduoti jam leidimą laikinai gyventi, o jo tarnybos kariuomenėje faktas Departamentui jau buvo žinomas. Pabrėžia, kad po leidimo išdavimo jokie jo duomenys ir atsakymai į klausimyną nepasikeitė. Pareiškėjo įsitikinimu, arba VSD pakeitė savo nuomonę, arba Departamentas išduodant jam leidimą nesilaikė Aprašo 76 p. reikalavimų, tačiau abiem atvejais tai yra gero administravimo ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo subjekto atsakomybės už priimtus sprendimus, objektyvumo pareiškėjo atžvilgiu principų pažeidimas.
Nurodo, kad ginčijami sprendimai neindividualizuoti, neatsižvelgta į praėjusį po tarnybos 19 metų laikotarpį, priimti nesuteikus galimybės pateikti papildomus paaiškinimus, neatsižvelgiant ir nepasisakant dėl jo asmenybės. Pažymi, kad nesilaikant Aprašo 76 punkto reikalavimų buvo pažeisti gero administravimo ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtinti objektyvumo, įstatymo viršenybės ir viešojo administravimo subjekto atsakomybės už priimtus sprendimus, proporcingumo pamatiniai principai. Akcentuoja, kad skundžiami atsakovo sprendimai yra neteisėti ir naikintini dėl iš esmės pažeistų VAĮ ir gero administravimo principų.
Atsiliepimas
Departamentas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad su patikslintu skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad 2022 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Pareiškėjas 2023 m. kovo 20 d. pateikė prašymą pakeisti darbdavį, o klausimyne nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. Nurodo, kad 2023 m. liepos 3 d. gavo VSD išvadą Nr. 18-7265 (toliau – ir VSD išvada), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, nes tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje (duomenys neskelbtini) privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su pareiškėju, kad leidimo laikinai gyventi panaikinimas dėl jo (duomenys neskelbtini) tarnybos pagal kontraktą laikotarpiu yra neproporcingas, nes toks sprendimas reikalingas siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.
Pažymi, kad ginčijami sprendimai buvo priimti remiantis VSD pateikta išvada, O Departamentas VSD išvadų nekvestionuoja ir neturi pagrindo jomis nesivadovauti.
Atsakovas laiko, kad pareiškėjo teiginiai dėl jo dalyvavimo opozicijos mitinguose yra deklaratyvūs, nes į bylą nepateikti jokie įrodymai. Atsiliepime pažymi, kad neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti ginčijamuose sprendimuose nurodytas aplinkybes, nes Įstatymo 4 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta imperatyvi taisyklė atsisakyti pakeisti arba panaikinti leidimą laikinai gyventi paaiškėjus, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui.
Atsakovo vertinimu, išvada dėl pareiškėjo pavojingumo yra pagrįsta ne prielaidomis, o asmeniškai su juo susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis; ginčijamuose sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Pažymi, kad ginčijami sprendimai priimti įvertinus pareiškėjo socialinius ir kitus ryšius Lietuvos Respublikoje: pareiškėjas (duomenys neskelbtini) dirbo Lietuvoje, o šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje neturi, todėl pareiškėjo ryšiai su Lietuva vertinti kaip iš esmės darbinio, ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad palaiko Departamentą ir prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip neapgrįstą.
VSD vertinimu, Departamento ginčijami sprendimai priimti pagal jo kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti tiek objektyviais duomenimis, tiek teisės aktų nuostatomis, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją, yra proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus ir susiklosčiusią geopolitinę situaciją.
VSD nurodo, kad pateikė Departamentui vertinimą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis (duomenys neskelbtini) tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys.
VSD vertinimu, pareiškėjui gyvenant Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo. Pažymi, kad kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalių piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šių šalių valstybės institucijose. Teigia, kad nustatė konkrečius tokią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Baltarusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis šių valstybių valdantiesiems režimams.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad tiek jis atlikęs vertinimą, tiek Departamentas savo sprendimuose pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, o nustatytų faktinių aplinkybių visuma (su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamų ryšių turėjimas) leidžia teigti, kad pareiškėjo patikslintame skunde nurodytos pilietinės pažiūros ir dalyvavimas protestuose nesudaro pagrindo paneigti vertinimo dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.
Teigia, kad nesutinka su pareiškėju, jog Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarimas byloje Nr. 19-A/2021 nėra aktualus nagrinėjam ginčui. Pabrėžia, kad šiame nutarime, Konstitucinis Teismas konstatavo, jog asmens ryšiai su užsienio valstybių institucijomis, tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti laikomi aplinkybe, suponuojančia tokio asmens pažeidžiamumą, taigi kartu galinčia kelti grėsmę valstybės ar visuomenės saugumo interesams.
VSD nesutinka su pareiškėju, kad prieš pareiškėjui išduodant leidimą laikinai gyventi, VSD jį taip pat turėjo patikrinti. VSD pažymi, kad LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Atsiliepime remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, kurioje ne kartą pasisakyta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės. Taip pat nurodo, kad, anksčiau išduotas leidimas laikinai gyventi negali sukurti pagrįsto teisėto lūkesčio, kad toks leidimas užsieniečiui bus išduotas naujas, (pratęstas) automatiškai ir (ar) nebus panaikintas susiklosčius tam tikroms aplinkybėms.
VSD įsitikinimu, pareiškėjas neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, o turi tik darbą, tačiau pareiškėjo asmeniniai interesai dirbti negali būti pripažinti prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas.
VSD vertinimu, priimant Departamento sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ginčijamais sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Pažymi, kad pareiškėją pripažinus kaip keliantį grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Nurodo, kad atsakovo sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Posėdžio metu pareiškėjas, jo atstovas ir Departamento atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas kilo dėl Departamento 2023 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 23S109698 ir Departamento 2023 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 23S111211 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) tarnavo (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini) Baltarusijos kariuomenėje: nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo šauktinis (davė priesaiką) (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo pagal kontraktą (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikos įmonėse; (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje Rusijos Federacijoje; nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pareiškėjas dirbo Lietuvoje uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, galiojusi nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2023 m. vasario 23 d. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 20 d. pateikė prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Pareiškėjas kartu su prašymu 2022 m. gruodžio 20 d. užpildė Departamento pateiktą klausimyną.
Departamentas 2022 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto nustatytu pagrindu. Leidimas laikinai gyventi Nr. 760215829, galiojantis iki 2024 m. lapkričio 27 d., pareiškėjui buvo įteiktas 2023 m. sausio 18 d. 2023 m. kovo 15 d. pareiškėjas Departamentui pateikė prašymą Nr. 2303-LLGD-1225 pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį. Pareiškėjas 2023 m. kovo 20 d. užpildė Departamento pateiktą klausimyną, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje.
2023 m. liepos 3 d. Departamentas gavo VSD išvadą Nr. 18-7265, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje (duomenys neskelbtini), privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje jis gali būti išnaudotas Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
Departamentas, įvertinęs VSD išvadą ir kitus duomenis, priėmė 2023 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 23S109698 panaikinti leidimą laikinai gyventi Nr. 760215829, galiojantį iki 2024 m. lapkričio 17 d.; 2023 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 23S110554, kurio nusprendė atsisakyti leisti pareiškėjui pakeisti darbdavį; 2023 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 23S111211, kuriuo uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, nuo 2023 m. liepos 18 d. iki 2028 m. liepos 17 d.
Pareiškėjas nesutikdamas su Departamento sprendimais, 2023 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į teismą, prašydamas Departamento sprendimus dėl leidimo panaikinimo ir uždraudimo atvykti, panaikinti.
Dėl pareiškėjo keliamos grėsmės
Ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Taigi, Įstatyme įtvirtinta, kad išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia Valstybės saugumo departamentas. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei.
Pagal Įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas Įstatymo nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
Nagrinėjamu atveju Įstatyme nurodytas pagrindas – grėsmė valstybės saugumui buvo konstatuota atsižvelgiant į VSD išvadą, kad pareiškėjo tarnavimas Baltarusijos kariuomenėje (duomenys neskelbtini) metais suponuoja jo galimą pažeidžiamumą ir iš to galinčią kilti grėsmę.
Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju leidimas buvo panaikintas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kai užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
Šiame punkte nurodyta formuluotė „kelia grėsmę“ skiriasi nuo Įstatymo kituose straipsniuose (pvz., 19 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas; kt.) vartojamos sąvokos „gali grėsti“.
Taigi, atsakovas, priimdamas sprendimą panaikinti leidimą nuolatos gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, privalo jį motyvuoti nurodydamas ne vien hipotetinę grėsmės tikimybę (iki sprendimo priėmimo atsiradusiais faktais neparemtą ateities prognozę), o aprašydamas konkrečią sprendimo priėmimo metu egzistuojančią užsieniečio nacionaliniam saugumui keliamą grėsmę (t. y. faktais paremtą sprendimo priėmimo metu egzistuojančią situaciją, kuri leidžia teigti, kad grėsmė jau egzistuoja).
Priešingu atveju, laikantis pozicijos, kad egzistuojančiai grėsmei konstatuoti konkretūs asmens praeityje padaryti veiksmai nėra reikšmingi, taptų neįmanoma atskirti įstatymo leidėjo vartojamų skirtingų su grėsme susijusių sąvokų: „kelia grėsmę“ ir „gali grėsti“.
Kitaip tariant, nors sąvoka „grėsmė“ pati savaime yra susijusi su prognozuojamu galimos žalos atsiradimu ateityje, žodžių junginys „gali grėsti“ aiškintinas kaip apibrėžiantis, kas gali atsitikti prognozuojamoje ateityje, kai nėra būtina, kad asmuo praeityje būtų padaręs grėsmę keliančius veiksmus. Tuo tarpu žodžių junginys „kelia grėsmę“ suponuoja situaciją, kurioje asmens atlikti veiksmai jau yra pakankami konstatuoti, kad tam tikra žala buvo padaryta ir ateityje ji gali pasikartoti.
Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta ir atsakovas neįrodinėjo, kad egzistuoja konkretūs faktai dėl faktinės pareiškėjo keliamos grėsmės, kad, pavyzdžiui, pareiškėjas yra atlikęs ar atlieka kokius nors veiksmus, vykdydamas Rusijos žvalgybos užduotis. Priešingai, tiek VSD Rašte, tiek Sprendime yra nurodoma tik hipotetinė ateityje galinčios kilti grėsmės tikimybė („jis gali būti išnaudotas“).
Tokia hipotetinė tikimybė, susijusi vien su ateityje galimų įvykti scenarijų prognozavimu, kuris nėra paremtas praeityje pareiškėjo atliktais neteisėtais veiksmais, teisėjų kolegijos vertinimu, galėtų atitikti sąvokos „gali grėsti“, be ne sąvokos „kelia grėsmę“ turinį, todėl laikytina neatitinkančia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyto pagrindo, kuriuo atsakovas grindė savo Sprendimą, ir vien tai yra pagrindas Sprendimą panaikinti.
Nepaisant to, teisėjų kolegija, siekdama aiškumo ir išsamumo, pasisakys ir dėl kitų Sprendimo aspektų, kuriuos kolegija laiko ydingais.
Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. eAS-846-756/2020 yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr. pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).
EŽTT praktikoje taip pat ne kartą pasisakyta, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.
LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-506-624/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-756/2017). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali.
EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą apie tai, kad situacija liečia nacionalinį saugumą, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje galėjo kelti grėsmę.
Tokiose bylose būtina įvertint individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas, tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).
Nors Migracijos departamentui nėra suteikta teisė kvestionuoti VSD išvadų, ir jis nėra Įstatymo įpareigotas prieš priimdamas tokio pobūdžio sprendimą gauti papildomus pareiškėjo paaiškinimus, tačiau teismui atliekant Migracijos priimto sprendimo teisminę kontrolę teismas vertina tiek Migracijos departamento sprendimo, tiek VSD išvados, kuriuos pagrindu buvo priimtas sprendimas, teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju teisėju kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui, yra svarbios pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad karinę tarnybą Baltarusijoje jis baigė prieš daugiau nei 19 metų savo noru, o (duomenys neskelbtini) metų kontraktą buvo pasirašęs tik siekdamas įgyti (duomenys neskelbtini); kad vėliau (duomenys neskelbtini); kad reiškia nepritarimą Baltarusijos valdžiai.
Šios aplinkybės Departamento sprendime nėra nurodytos ir aptartos, jos nebuvo nagrinėtos ir VSD sprendžiant dėl pareiškėjo keliamos grėsmės.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo atstovė, dėl pareiškėjo keliamos grėsmės į VSD buvo kreiptasi du kartus: prieš priimant 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat prieš priimant ginčijamus sprendimus. Atstovė nurodė, kad pareiškėjo Departamentui pateiktos anketos abiem atvejais buvo identiškos.
Taigi, esant tapatiems anketų duomenims (įskaitant faktą dėl pareiškėjo tarnybos kariuomenėje), VSD pozicija dėl pareiškėjo keliamos grėsmės, kuri, pažymėtina, buvo vertinta tik pagal pareiškėjo užpildytos anketos duomenis, išsiskyrė: pirmuoju atveju jis nebuvo laikomas keliančiu grėsmę, o sprendžiant antrą kartą, pareiškėjas jau buvo pripažintas keliančiu grėsmę. Nei iš VSD rašto, nei iš atsiliepimo nematyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, vertindamas pareiškėjo grėsmę, būtų atlikęs savarankišką tyrimą ir rinkęs kitus duomenis apie pareiškėją, todėl kardinaliai skirtingas tapačių paties pareiškėjo anketoje nurodytų aplinkybių (tarnavimo kariuomenėje fakto) vertinimas, nepateikiant priežasčių dėl tokio pasikeitimo, negali būti laikomas atitinkantis gero administravimo principą. Individualių motyvų VSD rašte nebuvimas ir tokio rašto pagrindu priimtas Departamento sprendimas be kita ko sukuria situaciją, kai nei pareiškėjui nei teismui nėra žinomi konkretūs VSD atlikto vertinimo (jo esminio pasikeitimo trumpame laike) motyvai, todėl yra apribojama pareiškėjo teisė juos kvestionuoti, o teismas negali įvertinti tokios išvados kaip pagrįstos.
Teismo vertinimu, vien faktas, kad pareiškėjas prieš daug metų tarnavo Baltarusijos kariuomenėje, nesant jokių kitų papildomų indikacijų dėl asmens keliamos grėsmės, neįvertinus kitų su asmeniu susijusių aplinkybių nagrinėjamu atveju nėra pakankamas vienareikšmiškai konstatuoti pareiškėjo keliamos grėsmės egzistavimą, todėl Departamento 2023 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. 23S109698 naikintinas.
Pažymėtina, kad ši teismo išvada nereiškia, jog ateityje negali būti priimtas tokias pačias teisines pasekmes pareiškėjui sukeliantis sprendimas.
Kadangi Departamento 2023 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 23S111211 dėl uždraudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įtraukimo į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą apie uždraudimą jam atvykti ir apsigyventi yra priimtas 2023 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. 23S109698, kuris yra panaikintas, taip pat VSD raštu, kuris, teismo vertinimu, nėra pakankamas pareiškėjo keliamai grėsmei valstybės saugumui konstatuoti, pagrindu, šis sprendimas taip pat naikintinas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. V. (D. V.) skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 23S109698 ir 2023 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 23S111211.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.