Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2018-02-21 · Civilinė byla Nr. e2VP-2210-328/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-21
Bylos Nr.
e2VP-2210-328/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00156-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Žukauskienė
Pareiškėjas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Suinteresuotas asmuo
D. S., M. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-2210-328/2018(Proceso Nr. 2-06-3-00156-2018-4)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 3.5.1.; 3.5.1.18. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. S., M. S., antstolei S. S. dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti D. S. ir M. S. dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatant, kad D. S. nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinio M. S. gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, ar pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos. Nurodė, jog antstolė S. S. vykdo išieškojimą iš skolininkės D. S. pareiškėjos naudai. Pareiškėja gavo antstolės siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininkės turto, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo, nurodė, jog skolininkė per nustatytą terminą nepateikė antstoliui notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar padalinimo.

Byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolės S. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos (toliau –VMI prie LR FM) 2017 m. lapkričio 10 d. nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje, kiek tai susiję su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-101982 dėl 80 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės D. S. išieškotojos VMI prie LR FM naudai (v. b. l. 1-2). Atlikdama vykdymo veiksmus antstolė nustatė, jog skolininkė nedirba (duomenų apie draudėją, draudimo periodus ir draudžiamąsias pajamas nėra) (v. b. l. 6), skolininkės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto (v. b. l. 7), kelių transporto priemonių (v. b. l. 9), ar kito registruotino turto (v. b. l. 10, 11, 13, 14). 2017 m. lapkričio 15 d. nurodytu priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolė (jos padėjėja) nurodė iš skolininkės vardu atidarytos piniginių lėšų sąskaitos priverstinai nurašyti pinigines lėšas (v. b. l. 54-55). Nustatyta, jog skolininkė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su M. S. (v. b. l. 5, 17, 24). Vedybų sutarčių registro duomenimis, skolininkė nėra sudariusi ir/ar įregistravusi vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutarčių (v. b. l. 16, 64). Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis skolininkės sutuoktinis dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (v. b. l. 18). 2017 m. lapkričio 15 d. turto arešto aktu Nr. S1b-53163 ir turto arešto aktu Nr. S1b-53165 antstolė (jos padėjėja) areštavo skolininkei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą skolininkės sutuoktiniui (v. b. l. 43-45, 46-47) ir pinigines lėšas, esančias ir/ar patenkančias į skolininkės sutuoktinio vardu atidarytą sąskaitą, esančią kredito įstaigoje (v. b. l. 48-50, 52-53). 2017 m. lapkričio 15 d. patvarkymu dėl sutikimo dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, antstolė (antstolės padėjėja) pasiūlė skolininkui pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar pasidalijimo bendru skolininko ir bendraturčių susitarimu (v. b. l. 39), parengė 2017 m. lapkričio 15 d. sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka Nr. S1b-53166 (v. b. l. 40-41), kuriuos skolininkei išsiuntė registruotąja pašto siunta (v. b. l. 42). 2017 m. gruodžio 6 d. antstolė (antstolės padėjėja) priėmė siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo Nr. S1b-56877, kuriuo pasiūlė išieškotojai per 1 mėnesį nuo pasiūlymo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, nurodė, jog skolininkei buvo išsiųsta sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu forma, skolininkė per nustatytą terminą antstolei nepateikė notarine tvarka patvirtinto susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo (v. b. l. 65).

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, iš kurio būtų galima padengti kreditorių reikalavimus, nėra. Atsižvelgiant į nurodytą, yra pagrindas nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog skolininkė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu nepateikė, todėl antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, turtas (piniginės lėšos) bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo sutuoktinių ar vieno jų iš darbinės ar intelektinės veiklos, yra laikoma bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Piniginės lėšos, gautos iš M. S. darbinės veiklos, yra įgyjamos santuokos metu, todėl pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjos prašymas šioje dalyje tenkintinas, nustatytina, kad skolininkei D. S. priklauso ½ dalis sutuoktinio M. S. gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų (CPK 667 straipsnis).

Pareiškėja, be kita ko, prašo nustatyti skolininkės turto dalį į skolininkės sutuoktinio pajamas iš intelektinės veiklos, ar pensijas, pašalpas bei kitokias išmokas. Šioje dalyje pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas. Pažymėtina, CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodo, kad jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, t.y. teismas gali nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje tik antstolio aprašytame ir areštuotame turte. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog viena iš esminių sąlygų skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis, dalies nustatymo ir CPK 667 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Vykdomosios bylos duomenų patvirtina, jog antstolė (jos padėjėja) yra areštavusi tik skolininkės sutuoktinio gaunamo darbo užmokesčio dalį bei pinigines lėšas banko sąskaitoje, į kurias pareiškėja nustatyti skolininkės turto dalies neprašo, todėl skolininkės turto dalis kitame turte (pajamose, gautose iš intelektinės veiklos, ar pašalpose, pensijoje etc.) negali būti nustatoma.

Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies (CPK 666 straipsnis, 667 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis M. S. gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) antstolei S. S..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Dalė Žukauskienė