Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-10-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1034-771/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-10-14
Bylos Nr.
1-1034-771/2014
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00355-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas
Nukentėjusysis
O. R.
Kaltinamasis
O. B.
Advokatai
Silva Balčiūnienė, Saulius Alysas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1034-771/14Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00355-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.;1.1.8.6.2.; (S) 1.1.9.1.;1.2.4.5.;1.2.26.2.1.;2.1.15.3.3.;2.3.6.4.4.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant J. J., dalyvaujant prokurorei G. M., nukentėjusiajai O. R., jos atstovei - advokatei Silvai Balčiūnienei, kaltinamajai O. B., jos gynėjui - advokatui Sauliui Alysui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, profesinio išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini) dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini) operatore-pardavėja, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., 284 str. 1 d..

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. B. 2014 m. gegužės 4 d., apie 21.50 val., Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Aibė“, viešoje vietoje, dėl menkavertės dingsties tyčia kumščiu smogdama nukentėjusiajai O. R. vieną kartą į nosį, tuo padarydama nukentėjusiajai nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką;

be to, ji, 2014 m. gegužės 4 d. apie 21 val. 50 min., Šiaulių r., (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „Aibė“ tyčia kumščiu smogė nukentėjusiajai O. R. vieną kartą į nosį, tuo padarydama nukentėjusiajai nosies kaulų lūžį, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji O. B. teisme kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014-05-04 apie 21.05 val. jos sugyventinis G. D. išėjo į parduotuvę „Aibė“. Nesulaukusi jo sugrįžtančio, paskambino pastarajam į mobiliojo ryšio telefoną. Sugyventinis neatsiliepė, todėl nuėjo į parduotuvę jo ieškoti. Parduotuvėje pamatė, kad sugyventinis meiliai bendrauja su pardavėja. Sakydama, kad taip elgtis nedera, priėjo prie O. R. ir smogė pastarajai delnu į veidą. O. R. užsidengė nosį. Pripažįsta, kad savo veiksmais galėjo nukentėjusiajai sulaužyti nosį. Pripažįsta, kad tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą ir pažeidė viešąją tvarką. Dėl minėto įvykio nukentėjusiosios atsiprašė. Sutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu iš dalies, nes mano, kad jis per didelis. Neturėtų galimybių sumokėti tokios sumos, nes viena išlaiko dukrą, gauna nedidelį atlyginimą. Sumokėjo ligonių kasoms padarytą žalą ir pervedė O. R. 1 000 Lt. Po įvykio ji nuėjo į parduotuvę ir atsiprašė nukentėjusiosios.

Nukentėjusioji O. R. parodė, kad 2014-05-04 apie 21.30 val. į parduotuvę atėjo iš matymo pažįstamas vyras, kuris pirko alkoholinius gėrimus. Tam vyriškiui kažkas nuolat skambino. Staiga į parduotuvę įėjo kaltinamoji. Ji tuo metu stovėjo prie vitrinų. Kaltinamoji ją išvadino visokiais necenzūriniais žodžiais, priekaištavo, kad ji vilioja kaltinamosios vyrą. Po to kaltinamoji užėjo už vitrinos ir ranka smogė kumščiu vieną kartą į veidą. Po smūgio jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Kitą dieną ji kreipėsi į medikus, kur jai buvo nustatytas nosies kaulo lūžis. Baudžiamojoje byloje reiškia civilinį ieškinį dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinį grindžia tuo, jog po įvykio jos veidas visą mėnesį buvo ištinęs, vėliau pradėjo mėlynuoti. Dėl sulaužytos nosies atsirado problemos su kvėpavimu. Nosis skaudėjo apie 2-3 savaites, negalėjo miegoti. Gėrė vaistus nuo skausmo bei raminamuosius vaistus. Teko pakeisti darbovietę, nes iš jos šaipėsi visas kaimas, kaltinamosios namo gyventojai. Turtinę žalą sudaro išlaidos, kurias sudaro išlaidos už vaistus. Neturtinę žalos sumą įvertino, atsižvelgdama į tai ką patyrė įvykio metu ir po jo. Po įvykio atsirado nepatogumai dėl išvaizdos, patyrė stresą, atsinaujino epilepsija, padidėjo kraujospūdis. Dėl patirto nosies lūžio, turės darytis nosies pertvaros operaciją ir po to plastinę. Kaltinamoji po įvykio buvo parduotuvėje su ja susitikusi ir jos atsiprašė. Po to ji pakeitė darbovienę.

Liudytoja R. J. parodė, kad dirba parduotuvėje „Aibė“, (duomenys neskelbtini) su O. R.. 2014-05-04 apie 21.30 val. į parduotuvę atėjo apsipirkti neblaivus vyras. Matė, kaip tas vyras ilgai kalbėjosi telefonu. Suprato, kad vyras kažko laukė. Vėliau į parduotuvę įbėgo kaltinamoji. Minėtas vyras tuo metu stovėjo prie šaldytuvo, O. R. stovėjo už vitrinos prie alkoholio lentynų. Kaltinamoji paklausė O. R., kodėl pastaroji vilioja kaltinamosios vyrą. Kaltinamoji metė parduotuvėje buvusį samtelį į nukentėjusiąją. Po to pribėgo prie nukentėjusiosios ir vieną kartą ranka smogė pastarajai į nosį. Po smūgio nukentėjusiajai iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Po įvykio nukentėjusioji nuėjo į sandėlį, verkė, buvo išsigandusi. Nukentėjusioji nesuprato už ką jai buvo smogta. Kaltinamoji po mėnesio buvo atėjusi atsiprašyti nukentėjusiosios. Nukentėjusioji jai minėjo, kad bijo kaltinamosios, todėl nori išeiti iš darbo.

Liudytojas G. D. parodė, kad įvykio dieną kartu su kaltinamąja išgėrė 0,5 l degtinės. Apie 21.00 val. nuėjo apsipirkti į parduotuvę „Aibė“. Apsipirkęs, pasiūlė pardavėjoms išgerti šampano. Pastarosios sutiko. Ten pat nusipirko šampaną bei išpilstė į puodelius. Begeriant šampaną, jam paskambino kaltinamoji. Atsiliepęs nesakė, kad geria šampaną parduotuvėje su pardavėjomis. Pažadėjo greitai grįžti į namus. Parduotuvėje prabuvo apie 10-20 min. Per tą laiką O. B. jam skambino 4-5 kartus, tačiau jis ragelio nebekėlė. Netrukus į parduotuvę atėjo pati kaltinamoji ir pradėjo kelti triukšmą. Jis tuo metu stovėjo netoli šaldytuvo, prie prekystalio. Nukentėjusioji su kita pardavėja stovėjo už prekystalio. Salėje daugiau žmonių nebuvo. Kaltinamoji pradėjo priekaištauti, kad jis geria ir neina į namus. Po to pradėjo šaukti ant pardavėjų. Jis išėjo iš parduotuvės. Galvojo, kad kaltinamoji eis jam iš paskos. Kai grįžo, nukentėjusioji jau buvo nuėjusi. Jis kaltinamąją nusivedė į namus. Kaltinamoji pyko ant pardavėjų, kad pastarosios gėrė su juo šampaną. Namuose kaltinamoji jam papasakojo, kad susistumdė su nukentėjusiąja, bet apie smūgį nieko nepasakojo. Tą patį vakarą kaltinamoji ėjo atsiprašyti nukentėjusiosios, tačiau nepavyko. Nukentėjusiosios atsiprašė kitą dieną.

Liudytojas V. R. parodė, kad 2014-05-04 atvažiavo pasiimti nukentėjusiosios po darbo. Nukentėjusiajai įsėdus į automobilį, pamatė, kad pastaroji apsiverkusi ir kruvina. Nukentėjusioji papasakojo, kad moteris jai sudavė į nosį. Norėjo eiti aiškintis, tačiau nukentėjusioji paaiškino, kad ta moteris pabėgo. Tą vakarą nukentėjusioji jautėsi blogai, ilgai nemiegojo, buvo nervuota, buvo sukilęs kraujo spaudimas. Nukentėjusiosios veidas buvo ištynęs. Pas gydytojus nuvažiavo kitą dieną. Nematė, kad nukentėjusiajai po įvykio būtų įvykęs epilepsijos priepuolis. Po įvykio išėjo iš darbo, nes bijojo grįžti naktimis.

Galima laiduotoja J. Š. paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini)“ vedėja. Kaltinamoji yra jos sesuo. Jos tarpusavyje sutaria, dažnai susitinka, ji gali daryti teigiamą įtaką, kad kaltinamoji daugiau nebenusižengtų įstatymams.

Šalies argumentai

2014-05-05 protokole-pareiškime O. R. nurodė, kad 2014-05-05 apie 21 val. 50 min. adresu: (duomenys neskelbtini)., parduotuvėje „Aibė“, jai dirbant prie kasos, ją sumušė iš matymo pažįstama moteris, kumščiu smogdama vieną kartą į nosį, dėl ko jai lūžo nosis. (1 t., b. 1. 2 ).

2014-05-05 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)., gyvenamajame name įsikūrusioje parduotuvėje „Aibė“. Nukentėjusioji O. R. nurodė vietą prie šaldytuvo, kur ji buvo sumušta. Apžiūros metu pėdsakų tinkamų tyrimui nerasta. Apžiūros metu sudarytas planas-schema bei fotografuota. ( 1 t., b. 1. 8-10 ).

2014-05-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog O. R. buvo pateiktos atpažinimui 4 moterų fotonuotraukos, iš kurių N r. 2 buvo O. B. fotonuotrauka. O. R. atpažino moterį, esančią fotonuotraukoje Nr. 2, kuri parduotuvėje jai sudavė vieną kartą kumščiu į nosį. Ji šią atpažino iš veido bruožų bei apgamo prie lūpos. Jai ši moteris iš matymo buvo pažįstama, bet ji nežinojo jos vardo ir pavardės. ( 1 t., b. 1. 20).

2014-05-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, jog R. J. buvo pateiktos atpažinimui 4 moterų fotonuotraukos, iš kurių Nr. 4 buvo O. B. fotonuotrauka. R. J. atpažino moterį, esančią fotonuotraukoje Nr. 4, kuri parduotuvėje O. R. sudavė vieną kartą kumščiu į nosį. Ji šią atpažino iš veido bruožų bei apgamo prie lūpos ir putlių lūpų. ( 1 t., b. 1. 23 ).

2014-05-06 specialisto išvadoje konstatuota, kad O. R. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje. Rasti sužalojimai padaryti dviejų parų laikotarpyje iki apžiūros. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginio trauminio poveikio pasėkoje kietu buku daiktu paveikus veidą. Rasti sužalojimai nėra būdingi griuvimo traumai. O. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. ( 1 t., b. 1. 39 ).

2014-07-01 dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog O. B. pateikė mokėjimo nurodymą, kuris prijungtas prie baudžiamosios bylos. ( 1 t., b. 1. 51 ).

2014-07-01 mokėjimo nurodyme nurodyta, jog O. B. įmokėjo Valstybinei ligonių kasai 252,40 litus. ( 1 t., b. 1. 52 ).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltę patvirtina teisiamojo posėdžio metu duoti: nukentėjusiosios O. R. parodymai; liudytojų R. J., V. R. parodymai, patvirtina rašytiniai įrodymai: 2014-05-05 protokolas – pareiškimas (b. l. 2); 2014-05-05 įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys (b. l. 8-10); 2014-05-09 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai (b. l. 20, 23), 2014-05-06 specialisto išvada Nr. G 612/14(04) dėl O. R. sužalojimo masto (b. l. 1 39).

„BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan. Padarytos veikos kvalifikaciją apsprendžia ir dėl veikos kilę BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Padariniai, pasireiškiantys viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu, – būtinasis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis. Juk iš principo konfliktas, nors ir kilęs viešojoje vietoje, gali nepažeisti viešosios tvarkos bei rimties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2014). Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Papildomai pagal BK 140 straipsnį veika nekvalifikuojama. Tuo tarpu, padarius nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą, veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis. Šio nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta pagrindinis BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Tik viešoje vietoje padarytos veikos, esant kitiems BK 284 straipsnyje numatytiems požymiams, gali būti kvalifikuojamos pagal BK 284 straipsnį. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ilsėtis ar užsiimti teisėta veikla (kasacinė nutartis 2K-406/2014).

Padarytos nusikalstamos veikos objektai yra viešoji tvarka, žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė viešoje vietoje – parduotuvėje įžūliu elgesiu – smūgių sudavimu nukentėjusiajai dėl menkavertės dingsties, padarant nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstruojant nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Nusikalstamos veikos sudėtis materiali. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu buvo gautas kaltinamosios bei galimos laiduotojos rašytinis prašymas nutraukti baudžiamąją bylą, tuo atleidžiant kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 d. numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: „Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.“

Galima laiduotoja J. Š. yra kaltinamosios sesuo, palaiko glaudžius santykius su kaltinamąja, anksčiau neteista, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, verta teismo pasitikėjimo, todėl gali būti kaltinamosios O. B. laiduotoja.

O. B. kaltinama dviejų nesunkių nusikaltimų padarymu. Tarp nusikaltimų yra idealioji sutaptis, todėl pagal nusistovėjusią Aukščiausiojo teismo praktiką skaitomą, kad ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamoji nebuvo teista, administracine tvarka nebausta (b. l. 74, 77), atsiprašė nukentėjusiosios, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką; atlygino Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą žalą dėl nukentėjusiosios gydymo (b. l. 98), atlygino dalį (1000 litų) nukentėjusiajai padarytos žalos, yra dirbanti, turi pastovias pajamas, todėl yra pagrindo manyti, kad ji visiškai atlygins padarytą žalą. Po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamoji jokių kitų nusikalstamų veikų ar administracinių teisės pažeidimų nepadarė. Esant tokioms bylos aplinkybėms, yra pagrindo manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl ji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 str.).

Siekiant pataisyti kaltinamąją, kad ji daugiau nenusižengtų įstatymams (LR BK 41 str., 67 str. 1 d.), jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 10 (dešimt) mėnesius (LR BK 67 str. 2 d. 5 p., 70 str.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajai taikytina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. numatyta: „Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.“

Nukentėjusioji O. R. baudžiamojoje byloje kaltinamajai O. B. pareiškė ieškinį dėl 147,08 lt turtinės žalos atlyginimo. Patirta žala atsirado neteisėtų kaltinamosios veiksmų pasekoje, nes gydant sužalojimus teko pirkti gydytojų išrašomus vaistus. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas dokumentais, todėl tenkintinas visiškai. 7

Šiaulių teritorinė ligonių kasa dėl O. R. patyrė 252,40 Lt turtinę žalą. Ši netiesioginė žala atsirado neteisėtų kaltinamosios O. B. veiksmų pasekoje, kurių metų nukentėjusiajai buvo sulaužyta nosis. Kaltinamoji atlygino Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, todėl civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008, civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Pagal vieningą teismų praktiką absoliučių vertybių, tokių kaip sveikata, gyvybė, seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra kilusios pasekmės. Pasekmės vertinamos ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Veikiant tyčia, siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., padaroma kur kas didesnė neturtinė žala negu neatsargios kaltės atveju. Nagrinėjamu atveju pažeista asmens sveikta – viena fundamentaliausių neturtinių vertybių ir vienas reikšmingiausių bei labiausiai saugomų gėrių. Pakenkimas sveikatai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006). Nukentėjusioji O. R. byloje pareiškė 19000 Lt civilinį ieškinį, neturtinės žalos atlyginimui. Savo ieškinį grindė tuo, jog po įvykio lūžo nosis. Nosis liko deformuota (iškreipta nosies pertvara), sutriko uoslės ir kvėpavimo funkcijos, buvo sutinęs veidas. Dėl patirtų sužalojimų gėrė vaistus nuo skausmo, raminamuosius. Įvykio metu patyrė didelį stresą, fizinį skausmą. Po įvykio kamuoja dažni galvos skausmai, sutriko miegas, priversta vartoti raminančius vaistus. Jaučia didelį nepatogumą dėl likusios nosies deformacijos, bijo bendrauti su savo vyru. Turėjo išeiti iš darbo, kadangi darbe įvyko užpuolimas, todėl prarado didėjantį atlyginimą, bei nuolatinį darbą. Iš objektyvių bylos duomenų (specialisto išvados Nr. G 612/14(04) matyti, kad O. R. yra padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. Sužalojimai padaryti tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, kietu buku daiktu paveikus veidą. O. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 39). Šie sužalojimai atsirado neteisėtų kaltinamosios O. B. veiksmų pasekoje. Pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, kilusias pasekmes, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, nukentėjusiosios O. R. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Priteistini 9 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Į š priteistinos sumos išskaičiuojamas 1000 Lt, kurį kaltinamoji sumokėjo nukentėjusiajai bylos nagrinėjimo metu.

Nukentėjusioji O. R. civiliniame ieškinyje taip pat nurodė, kad ateityje numato būtinybę kreiptis į gydymo įstaigą dėl plastinės operacijos atlikimo, kuri gali kainuoti apie 7500 Lt.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str. 3 d. numatyta: „Jeigu po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo nukentėjusio asmens sveikata pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo, išskyrus atvejus, kai žala buvo atlyginta konkrečia vienkartine pinigų suma.“

Nukentėjusiąją O. R. byloje atstovavo advokatė S. Balčiūnienė, iš advokato pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad civilinio ieškinio surašymas ir atstovavimo išlaidos sudarė 1500 Lt ( 2014-08-07 pinigų priėmimo kvitas Nr. 753129). Taip pat 200 Lt nukentėjusioji sumokėjo I. Ž. už suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu (2014-06-02 pinigų paėmimo kvitas Nr. 1553821). Kadangi reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už teisines paslaugas, yra pagrįstas dokumentais, todėl laikytina, kad jis yra įrodytas ir tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.,-

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą nutraukti vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 40 str., tuo atleidžiant O. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 1 d., padarymą.

O. B. perduoti J. Š., gim. gim.1975-07-01, atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, O. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 60 (šešiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 10 (dešimt) mėnesių, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš O. B. priteisti nukentėjusiajai O. R. 147,08 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt septynis litus 8 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios O. R. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš O. B. nukentėjusiajai O. R. 8 000 Lt (aštuonis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Iš O. B. priteisti nukentėjusiajai O. R. 1700 Lt (vieną tūkstantį septynis litus) proceso išlaidų, susijusių su advokato pagalbos suteikimu.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas