- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-28
- Bylos Nr.
- 1-1241-1082/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03984-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Nukentėjusysis
- V. V.
- Kaltinamasis
- S. G.
- Advokatai
- Daiva Gadliauskienė, Raimundas Kurklietis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, deklaravęs gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. 2016-11-24 apie 17.00 val. prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su kaimyne V. V. metu, tyčia sugriebęs nukentėjusiajai už plaukų juo pešė, po to sugriebęs už dešinės rankos ją suko ir sudavė jai kumščiu vieną kartą į veidą, tuo padarydamas V. V. veido ir dešinio riešo minkštųjų audinių sumušimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukeldamas jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis S. G. dėl pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną apie 20.30 val., kai buvo sutemę, būdamas namuose jis priėjo prie lango ir pamatė, kad kažkas blyksi. Jo kaimynė nukentėjusioji V. V., stovėdama prie palangės fotografuoja, kas vyksta jo kambaryje, įrašinėja, ką šneka. Todėl prasidėjo konfliktas. Jis bandė atimti iš jos telefoną, tačiau telefonas jai iškrito. Jis bandė telefoną paimti nuo žemės ir jo megztinio užtrauktukas užsikabino nukentėjusiajai už plaukų. Kol ištraukė tuos kuokštus, tai su alkūne gal netyčia sudavė į veidą. Nesudavė jai su kumščiu, jeigu tik su alkūne. Už rankos jis jai neėmė, su kumščiu nesudavė, bėgant kraujo nematė. Telefono jis nelietė, nespėjo prisiliesti, rankinės nematė. Gal vartojo necenzūrinius žodžius, priekaištavo, barėsi. Neprisimena, ar ėmė jai už rankos, ji buvo atsirėmusi į žemę. Jos visą laiką buvo ranka subintuota, nes molį minko. Jis pats buvo blaivus. Įvykio niekas nematė, tik už tvoros buvo kaimynas, kuris jam sakė kažką „baik“, girdėjo tik kaimyno balsą, šio nematė. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes neturi pinigų. Ankščiau tarp jų konfliktų nebuvo. Gyveno normaliai, bet kaimynė pradeda konfliktuoti, ieškoti nesąmonių. Įvykio dieną tarp jo ir V. V. buvo tik vienas konfliktas.
Nukentėjusioji V. V. parodė, kad 2016 m. lapkričio 24 d. grįžo iš darbo apie 17 valandą, sustojo prie garažo, kol atsidarė vartelius ją visą laiką pasitinka kaimynas S. G. su necenzūriniais žodžiais. Jai patarė policijoje, kad telefonu filmuoti jį, tada jis nusiramina. Jis pro savo virtuvės langą pradėjo šaukti: „vėžininkė“, „kurva“. Tai girdi kiekvieną dieną. Ji telefoną laikė ir ėjo, pasakė jam - labas vakaras. Pasisveikino su kaimynu V., įėjo į vidų, darė duris ir tada S. traukė duris, jai griebė už rankos ir atėmė telefoną. Jis atidarė duris, griebė jai už rankos, už riešo, už telefono ir ištempė ją į kiemą. Kaimynas pasiėmė jos telefoną, todėl ji jį nusivijo prie V. tvoros. Telefonas iškrito jam iš rankų. Ji pasilenkė paimti telefono, o jis, kai ji buvo pasilenkus, griebė jai už plaukų. Pasakė „parodyk, kurva, kaip tavo kušplaukiai ataugo“. S. išrovė jai plaukus. Kai stojosi, ji prašė, kad V. kviestų policiją. Kai ji paėmė telefoną, S. G. paėmė jai dešinę ranką, kurioje laikė telefoną, ir pradėjo laužti, traukti telefoną. Kai nepavyko ištraukti, tada smogė jai į veidą. Nuo smūgio griūdama ji nusibrozdino žandą į plyteles, buvo prakirsta lūpa. Jis eidamas sakė, kad palauks jos ant rytojaus ir ji nemirs sava mirtimi, jis ją pasigaus. S. G. nebuvo blaivus, tai sprendė iš kvapo ir jo elgesio. Tada atvažiavo policija, bet policijos pareigūnų jis neįsileido. Jos anūkas matė, kad ji kruvina, apsiverkus, buvo susivėlusi. Policija pasiūlė nuvežti ją ligoninę. Ji sakė, kad vaikai nuveš, nevažiavo su policija. Kai bandė atimti telefoną, kaimynas suko jai ranką už riešo. Dėl to sutino ranka, net kaulą išvarė. Kreipėsi pas gydytojus į priimamąjį, kur ranką suvyniojo elastiniu bintu ir išvažiavo namo. Ji grįžo iš priimamojo 21 valandą, vėl pradėjo G. plūsti ir vėl išsikvietė policiją. Policija sakė, kad filmuotų ir kviestų juos. Iki įvykio ji neturėjo problemų su ta ranka. Po įvykių tik prasidėjo. Buvo tik chemija leista į tą ranką, gal buvo uždegimų. Nusiskundimų nebuvo. Man kitoje vietoje skaudėjo. Papildomai ranka nebuvo sužalota vėliau. Šiais metais birželį ranka buvo langetėje įdėta.
Liudytojas V. G. parodė, kad 2016 m. lapkričio 24 dieną ėjo uždaryti šiltnamio, pasisveikino su V., grįždamas išgirdo triukšmą, kad ji šaukė „skauda, paleisk“. Matė, kad ji žemyn nulenkta galva ir ją už plaukų tampo S. G.. Tai buvo jų kieme. Pribėgęs prie tvoros matė, kad jie kažką aiškinosi, tampėsi, buvo stumdymasis, S. G. koliojosi visaip, sakė S.: „raminkis“, norėjo perlipti tvorą, bet V. liepė jam skambinti policijai. Kalba jų buvo apie telefoną grumtynių metu, kažką girdėjo eidamas. Jam atrodo, kad S. G. galėjo būti neblaivus, tai suprato iš jo kalbos. Pargriuvusios V. nematė, tik palenktą matė, ji sakė, kad skauda. Ėjo tada į savo namus, tačiau pamatė, kad jie jau baigė, ėjo jau į savo butus ir nebeskambino policijai. Nukentėjusioji vėliau buvo atėjusi pas juos, sakė, kad plaukus nurovė, ranką išsuko, kad veidą nubrozdino. Liudytojas V. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet teigė, kad matė, kaip Statys mosikavosi kumščiais, trenkė V. į veidą (b. l. 55, 57-58).
Liudytojas G. V. parodė, kad 2016 m. lapkričio 24 d. po 17 valandos, būdamas namie matė, kaip įėjo žmona su ištinusiomis lūpomis, sužalotu veidu ir pasakė, kad kaimynas ją išsitraukė į lauką ir sumušė, kad griebė ją už plaukų, pešė plaukus, norėjo telefoną atimti, kadangi ji bandė filmuoti tą įvykį, voliojo ją po kiemą. Triukšmo jis negirdėjo. Sakė, kad išsuko ranką, kuri buvo patinusi. Važiavo žmona į ligoninės priėmimo skyrių. Tas kaimynas konfliktiškas žmogus, jau 9 metus. Jis nenuspėjamas, gali nė iš nieko iškolioti, užpulti, yra tekę ir jam ne vieną kartą. Ranka žmonai skauda iki šiol. Iki įvykio ta ranka buvo sveika. Ji ankščiau traumuota nebuvo. Po įvykio buvo atliekamos procedūros, įtvarai buvo dedami.
Liudytoja G. K. parodė, kad nematė įvykio, tik rytojaus dieną kaimynę (V. V.) sutiko, jai buvo sutinę lūpos, buvo nubrozdinta, dejavo, kad ranką labai skauda. Ji papasakojo, kad kaimynas (S. G.) ištraukė ją pro duris, tampė už plaukų, kumščiu sudavė į veidą. Ranka V. V. buvo sužalota, kai ją išsuko traukiant. V. V. lūpos buvo ištinę, skruostas nubrozdintas prie akies, ranka buvo parišta, ji sakėsi, kad įvykio metu griuvo, po to ji važiavo į ligoninę. Ji yra girdėjusi necenzūrinius žodžius iš G.. Buvo ir daugiau girdėta konfliktų. Užsibintavusios ranką iki įvykio V. ji nematė. V. V. ilgai gydėsi, net ir šiais metais dar gydėsi ranką.
Liudytojas E. Ž. metu parodė, kad įvykio nematė. V. V. yra jo kolegė. Ji darbe nepasirodė penktadienį, neatvykimo priežasties jis nežinojo. Ji pasirodė pirmadienį. Atėjusi į darbą tądien ji buvo sužalota, buvo dešinė ranka apibintuota, negalėjo rašyti, buvo pabrozdinimų veido srityje, ar lūpos patinę, ji nelabai kalbėjo, nesakė, kas atsitiko. Prieš tai ji buvo darbe sveika, jos ranka nebuvo apvyniota. Vėliau ji pasakė, kad buvo konfliktas su kaimynu, kad ją stumdė, už rankos tampė, sudavė, ar pastūmė, tiksliai nepamena. Kolegė gydėsi, skųsdavosi darbe, kad skauda, sunku dirbti su klaviatūra. Buvo šį pavasarį jos ranka įtvare. Po įvykio jos ranka neprisimena, kad vėl būtų sužalota.
Liudytojas V. Č. parodė, kad V. V. yra jo pavaldinė. Įvykio nematė. Prieš įvykį jokių problemų su ranka ji neturėjo. Ji pranešė, kad neatvyks į darbą, sakė, kad dėl sveikatos. Atvykus į darbą jos dešinė ranka buvo subintuota, nuo alkūnės iki riešo. Daugiau sužalojimų nematė. Vėliau ji sakė, kad buvo užpulta kaimyno savame kieme, kad ranka buvo užlaužta, todėl ji apvyniota. Po to įvykio labai sutriko jos sveikata, ji sunkiai rašo. Būna dienų, kad ji tušinuko negali nulaikyti. Gydymas rankos tęsiasi dar, buvo nedarbingumas. Jai skauda ranką, buvo skirta reabilitacija.
Liudytojas R. S. parodė, kad 2016 m., penktadienį neatėjo bendradarbė V. į darbą. Jis jai tada paskambino. Jie yra šeimos draugai. Ji telefonu pradėjo verkdama pasakoti kas įvyko, kad ją kaimynas užsipuolė, parvertė ant žemės, išvadino „vėžininke“, griebė jai už plaukų, kuokštą plaukų išrovė. Pirmadienį matėsi, kad jos lūpa patinusi, dešinė ranka sužalota. Ji buvo su elastiniu bintu. Iki įvykio nukentėjusioji buvo sveika. Po to įvykio jai blogai su ranka. Jam nėra žinoma, kad ji vėliau būtų turėjusi traumų.
Liudytojas S. G. parodė, kad atvyko prieš 2 metus lapkričio 24 dieną pas uošvius, nes ten buvo palikti vaikai, atvažiavo pasiimti vaikų po darbo. Atvyko ir tada pradėjo jam pasakoti, kas įvyko. Uošvienė buvo susijaudinusi, jai ašaros byrėjo. Nukentėjusioji ir senelis buvo namuose, pasakojo, kad užpuolė kaimynas (S. G.) uošvienę beeinant į vidų, pro duris, mušė, kad buvo smūgis, ranka buvo ištinusi, lūpos, veidas pabrozdintas. Viskas vyko prie įėjimo į namus kieme. Kabindavosi kaimynas ir ant jų, laido replikas, negalėdavo ramiai praeiti. Uošvienė (V. V.) sakė, kad buvo smūgis į veidą, už rankos tempė, kad buvo ji pargriuvusi, neleido įeiti jai į namus. Dešinė ranka sutinusi buvo, lūpos, veidas pabrozdintas. Iki to įvykio neprisimena, kad ji būtų susižalojusi. Jis nuvežė į ligoninę nukentėjusiąją ir išvažiavo. Po to įvykio jos rankos sužalojimų kitų nebuvo. V. V. bijo to kaimyno, visi jo bijo, saugiai nesijaučia, vaikai sako, kad piktas dėdė, iš S. G. be priežasties yra replikos.
Liudytoja M. G. parodė, kad jos vaikas buvo paliktas pas tėvus pasaugoti. Įvykio dieną po 17 val. ji nuvyko pas tėvus, atėjo vaikas ir pasakė, kad močiutė (V. V.) yra sumušta. Mama verkė, kai nuvyko, bandė vaiką raminti, nes ir jis buvo išsigandęs. Mama pasakojo, kad grįžo namo iš darbo ir kaimynas (S. G.) ją užpuolė einančią link namų. Pradėjo tampyti, trankyti. Mamai buvo lūpa praskelta, plaukų kuokštai krito, ranka išsukta. Jie nuvežė ją į ligoninės priimamąjį ir paliko. Mama pasakojo, kad grįžo namo iš darbo ir kaimynas (S. G.) ją užpuolė einančią link namų. Pradėjo tampyti, trankyti. Buvo lūpa perskelta, ranka dešinė sužalota, patinusi buvo. Iki to įvykio mamos ranka nebuvo sužalota. Traumų ji neturėjo, po įvykio ji buvo subintuota. Neseniai prieš 3-4 mėnesius, ranka buvo įdėta į įtvarą dėl skausmo. Mamai nėra saugumo jausmo savo kieme. Nežino, dėl ko kaimynas jaučia pyktį.
Iš 2018-06-04 akistatos tarp liudytojo V. G. ir įtariamojo S. G. protokolo matyti, kad abu proceso dalyviai laikosi savo apklausų metu duotų parodymų (t. 1, b. l. 94-96).
Iš 2018-01-22 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 14-15).
Ataskaitų žiūryklės išraše matyti, kad 2016-11-24 16.53 val. registruotas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus kaimynas užpuolė iš darbo grįžtančią pranešėjo žmoną, suplėšė jos drabužius (t. 1, b.l. 39).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja V. V. pateikė 30 sekundžių trukmės vaizdo ir garso įrašą, kuriame girdėti vyriškas balsas, sakantis „nu ką tu filmuok nachui, rytoj išvažiuosi blet aš pagausiu“. Moteriškas balsas atsako „iškvietė policiją“ (t. 1, b. l. 29-35).
Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. V. padarytas veido ir dešinio riešo minkštųjų audinių sumušimas kieto buko daikto poveikyje, galimai 2016-11-24. V. V. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 21).
Iš ekspertizės akto matyti, kad 2016-11-24 V. V. buvo padaryta veido ir dešinio riešo minkštųjų audinių sumušimas. Nauji medicininiai V. V. duomenys rodo, kad ilgalaikis gydymasis buvo taikomas dėl dešinės alkūnės lateralinio epikondilito, tai yra dėl ligos, o ne dėl 2016-11-24 sužalojimo, todėl gydymo trukmė vertinant sveikatos sutrikdymo mastą įtakos neturi. V. V. paliekamas anksčiau nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b.l. 62-63).
Ekspertas G. S. teismo posėdžio metu patvirtino tiek specialisto išvadą, tiek ekspertizės akto išvadas ir paaiškino, kad nukentėjusiajai nustatyta liga dešinėje alkūnėje nėra traumos pasekmė, todėl, kad sužalota buvo dešinysis riešas, o dešinės alkūnės epikondilitas (uždegimas sąnaryje) yra uždegiminės kilmės ir priežastinio ryšio su buvusia dešine riešo trauma neturi. Sutrikdymo mastas lieka ankstesnis ir jis nesikeičia. Nėra priežastiniame ryšyje sąnario su dešinio riešo trauma neturi. Tokių medicininių duomenų nėra, kad traumos metu buvo paveikta alkūnė. Skausmas atsirado ne nuo sukimo, jis atsirado vėliau. Alkūnės sąnario uždegimas kyla dėl kokių tai vidaus infekcijų ar autoimuninių požymių, bet ryšio su riešo sukimu neina įžvelgti. Ten yra tirta eilės specialistų, nėra trauminės kilmės šito uždegimo. Ta liga yra prasidėjusi po 2016 m. lapkričio 24 dienos. Ta liga nediagnozuota tą dieną, kai ji kreipėsi į priėmimo skyrių. Gydytojai specialistai nustatė, kad tai yra uždegiminės kilmės. Medicininiuose dokumentuose nėra objektyvių požymių, kurie leistų sakyti, kad alkūnės uždegimas yra tos dienos traumos kilmės. Tai dienai nenustatytas trauminis sąnarių pakenkimas. Vien tik skausmas apžiūros metu neleidžia diferencijuoti, ar tai trauminės kilmės skausmas, ar tai kitokios kilmės skausmas. Pakenkimas yra pakenkimas, bet uždegimas yra uždegimas. Alkūnės uždegimas gali būti, jeigu ta alkūnė yra stipriai paveikta, ištempti raiščiai, ar pats sąnarys išniręs. Tokių duomenų apie patempimus, išnirimus sąnario nėra. Ryšio tarp traumos ir alkūnės ligos ekspertas neranda. Sergant onkologinėmis ligomis didesnė tikimybė uždegiminiam procesui sąnaryje. Plaukai dėl chemoterapijos slenka kuokštais. Žinių, kad plaukai rauti – nėra. Tyrimo metu galvą jis apžiūrėjo ir matomų plotų plaukų išrovimo nebuvo.
Kaip matyti, kaltinamasis S. G. teisme pripažino kaltinime nurodytą dieną, nurodytoje vietoje tarp jo ir kaimynės V. V. kilus konfliktui, tačiau neigė jo metu tyčia vartojęs jos atžvilgiu fizinį smurtą. Kaltinamojo teigimu, jis galėjo netyčia alkūne suduoti V. V. į veidą, tačiau jokių kaltinime nurodytų smurtinių veiksmų jis pastarosios atžvilgiu neatliko. Tokie kaltinamojo parodymai, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vertintini kritiškai, kaip pasirinkta jo gynybos pozicija, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, kurie priešingai – ją paneigia.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs ir kito. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis apskritai neigė konflikto su V. V. įvykio dieną buvimo faktą. Tuo tarpu teisme S. G. jau pripažino buvus įvykio dieną konfliktą su kaimyne V. V., tačiau pateikė savo įvykio versiją, pagal kurią jis tik bandė iš minėtos kaimynės paimti telefoną, šiam nukritus ant žemės ir jai pasilenkus pasiimti, jo megztinio užtrauktukas užsikabino nukentėjusiajai už plaukų, kol jis ištraukė tuos kuokštus, tai su alkūne gal netyčia sudavė į veidą, o už rankos jis jai neėmė, su kumščiu nesudavė. Šios pateiktos kaltinamojo versijos nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos įrodymai. Ši aplinkybė bei kaltinamojo parodymų nenuoseklumas, taipogi byloje esančiais įrodymais paneigtos kitos kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad įvykio dieną tarp jo ir V. V. buvo tik vienas konfliktas (bylos duomenys liudija buvus du konfliktus, dėl vieno – jis nubaustas administracine tvarka), ir kad įvykio metu jis buvo blaivus, o V. V. ranka dar iki įvykio visą laiką buvo ranka subintuota, teismui sudaro pakankamą pagrindą S. G. parodymus laikyti nepatikimais.
Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymų analizė rodo, kad nukentėjusioji V. V. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad įvykio metu kaltinamasis S. G. jos atžvilgiu atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus – tyčia sugriebęs jai už plaukų juo pešė, po to sugriebęs už dešinės rankos ją suko ir sudavė jai kumščiu vieną kartą į veidą. Netikėti ja teismas neturi pagrindo, nes jos parodymai atitinka byloje esančią specialisto išvadą, ekspertizės akto bei ataskaitų žiūryklės išrašo duomenis, dalį įvykio tiesiogiai mačiusio liudytojo V. G. parodymus, jie iš dalies atsispindi ir išvestiniuose įrodymuose – liudytojų G. V., G. K., E. Ž., V. Č., R. S., S. G., M. G. parodymuose bei kituose byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose.
Dalį kaltinime aprašyto įvykio betarpiškai matęs liudytoju byloje apklaustas V. G. parodė matęs, kaip kaltinime nurodytu laiku ir vietoje S. G. tampė V. V. už plaukų, nulenkęs jos galvą žemyn, stumdėsi, mosikavosi kumščiais, trenkė V. į veidą, girdėjo, kaip jis visaip koliojosi, o V. V. šaukė, kad skauda ir prašė paleisti. Šie liudytojo V. G. parodymai atitinka nukentėjusiosios parodymus bei atitinkamai paneigia kaltinamojo duotus parodymus apie tyčinį fizinio smurto nevartojimą V. V. atžvilgiu. Motyvų, kodėl V. G. turėtų meluoti, apkalbėti kaltinamąjį S. G., teismas nenustatė, tokių motyvų teismui nenurodė ir pats kaltinamasis. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti pastarojo liudytojo parodymais.
Pastebėtina ir tai, kad liudytojas V. G. parodė, kad iš S. G. kalbos jis supratęs, jog šis yra neblaivus, apie ką parodė ir nukentėjusioji, kas vėl gi neatitinka kaltinamojo parodymų dėl jo deklaruojamo blaivumo įvykio metu.
Nors kiti liudytojais byloje apklausti asmenys paties įvykio nematė ir apie jį sužinojo tik iš pačios nukentėjusiosios V. V. pasakojimų jiems, pastarųjų liudytojų parodymų analizė rodo, kad skirtingu laiku skirtingiems asmenims V. V. nurodytos įvykio aplinkybės esminėse detalėse sutampa ir vienos kitoms neprieštarauja, kas, visos bylos apimtyje, teismui patvirtina nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą ir patikimumą.
Byloje esanti specialisto išvada patvirtina, kad V. V. padarytas veido ir dešinio riešo minkštųjų audinių sumušimas kieto buko daikto poveikyje, galimai 2016-11-24, ir jai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Byloje esant duomenims apie ilgą nukentėjusiosios gydymosi dėl tos pačios rankos laikotarpį, teisminio nagrinėjimo metu paskyrus ir atlikus ekspertizę buvo pateikta išvada, kad nauji medicininiai V. V. duomenys rodo, kad ilgalaikis gydymasis buvo taikomas dėl dešinės alkūnės lateralinio epikondilito, tai yra dėl ligos, o ne dėl 2016-11-24 sužalojimo, todėl gydymo trukmė vertinant sveikatos sutrikdymo mastą įtakos neturi; V. V. paliekamas anksčiau nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teisme paaiškinimus davęs ekspertas G. S. patvirtino tiek specialisto, tiek ekspertizės akto išvadas, davė išsamius bei argumentuotus paaiškinimus dėl atliktų tyrimų bei surašytų dokumentų. Sutinkamai su jo paaiškinimais bei minėtos specialisto išvados ir ekspertizės akto duomenimis, nukentėjusiajai V. V. yra konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį patvirtina medicininiai jos sveikatos bei kiti byloje esantys duomenys. Nesutikti su kompetentingo eksperto pateiktomis išvadomis ir jo paaiškinimais teismas neturi pagrindo, nes specialisto išvada ir atliktos ekspertizės aktas neprieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms.
Nors specialisto išvadoje nebuvo nustatyti nukentėjusiajai išpeštų plaukų plotai, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais dėl plaukų jai pešimo, ką patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – plaukų pešimo momentą mačiusio liudytojo V. G. bei kitų liudytojų parodymai.
Pastebėtina ir tai, kad visi liudytojais šioje byloje apklausti asmenys parodė, kad iki kaltinime nurodyto įvykio nukentėjusioji V. V. nevaikščiojo su sutvarstyta ranka, kaip teisme nurodė kaltinamasis, kas tik dar kartą patvirtina pastarojo parodymų nepatikimumą.
Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad specialisto išvadoje bei ekspertizės akte nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai padaryti ne kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.
Taigi, teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis S. G. 2016-11-24 apie 17.00 val. prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebęs nukentėjusiajai V. V. už plaukų juos pešė, po to sugriebęs už dešinės rankos ją suko ir sudavė jai kumščiu vieną kartą į veidą, tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldamas fizinį skausmą.
Nėra abejonių, kad S. G. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, ką, kaip minėta, patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios parodymai, bet tai atsispindi ir kituose objektyviuose bylos duomenyse – specialisto išvadoje, ekspertizės akte, liudytojų parodymuose, kurie esminėse detalėse sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo. Kaltinamasis atlikdamas kaltinime nurodytus veiksmus suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamojo S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nukentėjusiosios V. V. ir liudytojo V. G. parodymai liudija, kad kaltinamasis S. G. kaltinime aprašyto įvykio metu galimai buvo neblaivus, byloje nepakanka įrodymų šią aplinkybę pripažinti jo atsakomybę sunkinančia, nes tam būtinas tiek abejonių nekeliantis neblaivumo konstatavimo faktas, tiek to neblaivumo įtakos kaltinamojo nusikalstamiems veiksmams nustatymas.
Kaip matyti, kaltinamasis S. G. yra senyvo amžiaus, pensininkas, nedirbantis, neteistas, administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas. Jis padarė vieną baigtą, tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, ir BK 48 str. 6 d. 1 p. ir 7 d. pagrindais nustatant tam tikrus įpareigojimus.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje nukentėjusioji V. V. yra pareiškusi civilinį ieškinį 487,90 eurų turtinei ir 2000 eurų – neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 154-164). Taip pat ji prašo priteisti jos patirtas 1000 eurų atstovavimo išlaidas.
Nukentėjusioji nurodė, kad ieškinį dėl padarytos turtinės žalos sudaro negautos pajamos jos nedarbingumo laikotarpiu – 175,11 Eur, 23,30 Eur išlaidos už specialisto išvadą, 7,36 Eur išlaidos vaistams, 52,15 Eur už mokamas fizioterapijos paslaugas bei nuostoliai už įvykio metu sugadintą rankinę – 200 Eur ir sudaužytą mobiliojo telefono dėklą – 30 Eur.
Turtinei žalai pagrįsti nukentėjusioji pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jos turėtas išlaidas vaistams bei gydymo paslaugoms (t. 1, b.l. 161), tačiau teismas pastebi, kad vaistų pirkimo kvitas yra 2016-12-01 datos, o jame nurodytas pirktas vaistas (duomenys neskelbtini) pagal vaistų informacinės sistemos duomenis (https://www.vaistai.lt/receptinis-vaistas/sistemi%C5%A1kai-veikiantys-hormon%C5%B3-preparatai-i%C5%A1skyrus-lytinius-hormonus/sistemi%C5%A1kai-veikiantys-kortikosteroidai/kenalog-40mg-ml-1ml-injekcin%C4%97-suspensija-n5.html) yra receptinis vaistas, vartojamas įvairioms uždegimu pasireiškiančioms ir (arba) alerginėms ligoms gydyti. Teismas pastebi, kad duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad šis vaistas buvo išrašytas konkrečiai nukentėjusiajai V. V. ir būtent kaltinime nurodyto jai nustatyto sveikatos sutrikdymo gydymui, byloje nėra. Taip pat byloje nėra ir jokių objektyvių duomenų, neginčytinai patvirtinančių, kad prie civilinio ieškinio pateikti 2018-02-27 kvitai už fizioterapijos bei kompresinės terapijos paslaugas apmokėti būtent už nukentėjusiajai V. V. suteiktas paslaugas ir, kad šios procedūros buvo būtinos ir atliktos dėl kaltinamojo jos atžvilgiu atliktų smurtinių veiksmų. Šias aplinkybes vertinant byloje esančių duomenų apie ekspertizės aktu nukentėjusiajai V. V. diagnozuotą ligą – dešinės alkūnės lateralinį epikondilitą, be kita ko atsižvelgiant ir į nurodytų vaistų įsigijimo bei gydymo paslaugų suteikimo laiką, taip pat – byloje esančius bendrus duomenis apie nukentėjusiosios sveikatos būklę, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl šių išlaidų priežastinio ryšio su kaltinamojo veiksmais. Atsižvelgiant į tai, išlaidos vaistams bei gydymo paslaugoms iš kaltinamojo nepriteistinos.
Vienas turtinių nukentėjusiosios reikalavimų yra dėl nedarbingumo negautos pajamos. Bylos duomenys liudija, kad nukentėjusioji yra dirbanti, tačiau bylos duomenys taip pat patvirtina ir tai, kad nukentėjusioji be kaltinime nurodyto kaltinamojo veiksmais sukelto sveikatos sutrikdymo turi ir kitų rimtų sveikatos problemų. Iš pažymos apie V. V. išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus matyti, kad laikotarpiu nuo 2016-11-28 iki 2017-06-02 dėl ligos jai buvo išduoti septyni nedarbingumo pažymėjimai (t. 1, b.l. 162). Tačiau nei iš šios pažymos, nei iš kitų bylos duomenų nėra aišku, dėl kokios ligos (-ų) V. V. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai ir, ar šie nedarbingumo laikotarpiai susiję su kaltinamojo S. G. smurtiniais veiksmais bei jų padariniais. Nesant tokių duomenų, nėra pagrindo išvadai, kad civiliniame ieškinyje nurodyta negautų pajamų suma yra kaltinamojo nusikalstamų veiksmų sąlygota nukentėjusiosios patirta turtinė žala, kurią jis privalo atlyginti. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios negautos pajamos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Civiliniu ieškiniu prašoma atlyginti nuostolius už įvykio metu sugadintą rankinę – 200 Eur ir sudaužytą mobiliojo telefono dėklą – 30 Eur.
Byloje esantys duomenys liudija, kad kaltinime nurodyto įvykio metu dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiosios telefonas buvo nukritęs ant žemės, todėl tikėtina, kad galėjo būti sudaužytas telefono dėklas. Civiliniame ieškinyje nurodyta dėklo vertė yra protingo dydžio, todėl ji priteistina ir kaltinamojo.
Taip pat byloje yra duomenys ir apie įvykio metu sugadintą rankinę – V. V. 2018-01-15 pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra nurodyta, kad nukentėjusioji po grumtynių kieme su S. G. pastebėjo, kad nutrauktos jos rankinės rankenos (t. 1, b.l. 7-9). Nors minėta rankinė tyrimo metu nebuvo pateikta apžiūrai ir nebuvo apžiūrėta, netikėti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis dėl rankinės sugadinimo teismas neturi pagrindo. Tačiau teismas pastebi, kad byloje nėra jokių civiliniame ieškinyje nurodytą rankinės vertę patvirtinančių įrodymų. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad nurodytoji rankinės vertė yra aiškiai per didelė ir neatitinka minėtų principų kriterijų, todėl ji mažinama iki 50 Eurų.
Rašytiniais įrodymais pagrįstos, todėl priteistinos nukentėjusiosios patirtos išlaidos už specialisto išlaidą.
Remiantis aukščiau išdėstytomis nuostatomis civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkinamas tik iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai 103,30 Eur (23,30 Eur už specialisto išvadą, 30 Eur už telefono dėklą, 50 Eur už rankinę), kitoje dalyje atmetant.
Dėl neturtinės žalos padarymo nukentėjusioji parodė, kad dėl padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, atsirado baimės jausmas, pradėjo kankinti nemiga ir patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Teismo vertinimu, šis nukentėjusiosios reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d.). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Šiuo atveju teismas neabejoja, kad nukentėjusioji V. V. dėl kaltinamojo S. G. smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, patyrė ir patiria dvasinius išgyvenimus, stresą, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti į kaltinamojo S. G. atliktus smurtinius veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamojo turtinę bei šeimyninę padėtis, sveikatos būklę, jo galimybę atlyginti žalą (S. G. yra garbaus amžiaus senatvės pensininkas, nedirbantis). Įvertinus visas aplinkybes, taip pat ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-316-222/2016, 2K-453/2014, 2016-03-07 Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-317/2016 ir kt.), teismas mano, kad prašoma priteisti 2000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, taipogi teismų praktikos, todėl ji mažinama ir nukentėjusiosios naudai priteistina 700 eurų neturtinės žalos atlyginimui.
Nukentėjusioji prašo priteisti jai 1000 Eur už ją atstovavusios gynėjos paslaugas. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti < ... > nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, taip pat gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti.
Nors šiuo atveju bylos duomenys liudija, kad pagal susitarimą nukentėjusiąją V. V. advokatė atstovavo ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, atstovė parengė pareiškimą ikiteisminio tyrimo institucijai, dalyvavo nukentėjusiosios apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, parengė civilinį ieškinį, dalyvavo keliuose teismo posėdžiuose, svarbu atsižvelgti ir į nedidelę bylos apimtį, sudėtingumą, į kaltinamojo turtinę padėtį (jo pajamos nėra didelės, jis yra senatvės pensininkas, jam reikės atlyginti civilinį ieškinį). Todėl teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios patirtos išlaidos advokatei mažintinos iki teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus atitinkančios sumos – 700 eurų, jas priteisiant iš kaltinamojo.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo S. G. valstybės naudai išieškotinos 58,90 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-303 straipsniais,
nusprendžia:
S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiosios V. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš kaltinamojo S. G. 103,30 (vieną šimtą tris eurus 30 euro centų) Eur turtinės ir 700 (septynis šimtus eurų) Eur neturtinės žalos atlyginimui, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš S. G. proceso išlaidas: nukentėjusiajai V. V. – 700 (septynis šimtus) Eur už atstovo paslaugas; valstybei – 58,90 Eur pašto išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.