Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Linos Nainienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo

A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos. Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2024 m. spalio 17 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. iki 2024 lapkričio 14 d. Priteista iš A. V. 69,06 Eur žalos atlyginimo ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiajam P. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Priteista solidariai iš A. V. ir T. I. 46,04 Eur žalos atlyginimo ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiajam A. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Priteista iš A. V. 63,06 Eur žalos atlyginimo ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui už nukentėjusiajam P. S. išmokėtą ligos išmoką.

Dėl nuteistojo T. I. apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. V. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2023 m. balandžio 24 d., apie 17.30 val., daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), be priežasties sudavė vieną kartą kumščiu P. S. į nosį ir vieną kartą į kairės pusės skruostą ir šiais savo veiksmais nukentėjusiajam P. S. padarė nosies kaulų lūžius, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

2. Be to, A. V. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrai su T. I., mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą bei nežymiai jį sužalojo, o būtent: A. V. ir T. I. 2023 m. liepos 22 d., apie 19 val., A. P. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu, veikdami bendrai, svetainėje kiekvienas sudavė ne mažiau kaip po 3 kartus kumščiais A. P. į įvairias viršutines kūno vietas, po to jis nugriuvo ant grindų, tuomet gulinčiam ant grindų A. P. A. V. ir T. I. spyrė ne mažiau kaip po du kartus į įvairias viršutines kūno vietas. Po to, išėjus į laiptinę, stovint ant laiptų, A. V. ir T. I. sudavė po ne mažiau kaip vieną kartą rankomis ir spyrė ne mažiau kaip po vieną kartą kojomis A. P. į įvairias kūno vietas, po to A. P. nugriuvo nuo laiptų, tuomet gulinčiam laiptų aikštelėje pirmame aukšte A. P. A. V. ir T. I. sudavė ne mažiau kaip po du kartus rankomis ir spyrė ne mažiau kaip po penkis kartus kojomis į įvairias kūno vietas. Tokiu būdu A. V. ir T. I. A. P. sukėlė fizinį skausmą ir padarė kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, jam inkriminuotų nusikalstamų kvalifikavimo ar civiliniams ieškovams priteistų piniginių sumų nusikaltimu padarytai žalai atlyginti dydžio. Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme, prašoma A. V. paskirti švelnesnę bausmę.

6. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

7. Skundžiamu nuosprendžiu A. V. buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio dalyje, padarymą. Šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Be to, A. V. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio dalyje, padarymą. Šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų.

8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes A. V. už jo padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du nusikaltimus, t. y. vieną apysunkį ir vieną nesunkų. Įvertino tai, kad A. V. anksčiau teistas ne mažiau kaip 5 kartus už įvairių rūšių nusikaltimus, iš jų ne mažiau kaip 3 kartus už nusikalstamas veikas, įvykdytas sulaukus pilnametystės, be to, 2020 metais ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nutrauktas BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nesant nukentėjusiojo skundo. Taip pat atsižvelgta į tai, kad jis baustas administracine tvarka už įvairių rūšių nusižengimus. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad minėtos aplinkybės rodo asmens polinkį nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Įvertinti ir nuteistojo A. V. asmenybę charakterizuojantys duomenys. Atsižvelgta į tai, kad jis yra jaunas, nedirba, tvirtų ir teigiamų socialinių ryšių ir šeimos neturi, dažnai girtauja, veda socialiai nepriimtiną gyvenimo būdą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus A. V. nuo visuomenės ir, siekiant taip paveikti jį, kaip nebenusikalstų, nusprendė, kad A. V. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgus į tai, kad A. V. yra labai jaunas, iki paskutinio teisiamojo posėdžio kaltės nepripažino, paskutiniame teismo posėdyje kaltę pripažino tik iš dalies, nukentėjusiųjų neatsiprašė, savo poelgių kritiškai nevertina, bausmės dydžius už abi veikas nustatė artimus sankcijose nustatytiems vidurkiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam A. V. paskirtos bausmės nėra per griežtos. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino nuteistąjį charakterizuojančias ir bylai reikšmingas aplinkybes ir nuteistajam A. V. skyrė teisingas, proporcingas, adekvačias bausmes, neprieštaraujančias teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir BK 54 straipsnis).

9. Apelianto akcentuojamos aplinkybės, jog jis yra jaunas, nėra teistas daug kartų, neturėjo jokios galimybės atsiprašyti nukentėjusiųjų dėl savo elgesio, turi tvirtus socialinius ryšius, t. y. turi mamą, be to, nuoširdžiai gailisi ir teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai davė parodymus, neleidžia daryti priešingos išvados.

10. Pirmiausia pažymėtina, kad, pagal teismų praktiką, nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Nagrinėjamu atveju spręstina, kad A. V. nuoširdus gailėjimasis yra formalaus pobūdžio. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, A. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu iki paskutiniojo posėdžio savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų neigė, o kaltę pripažino tik iš dalies, po to, kai buvo apklausti visi liudytojai. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad daliniai prisipažinimai dėl nusikalstamų veikų nelaikytini nuoširdžiais ir atsakomybę lengvinančiais.

11. Negalima sutikti su skundo argumentais, jog nuteistasis neturėjo galimybės atsiprašyti nukentėjusiųjų. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis A. V. niekada nebandė atsiprašyti nukentėjusiųjų. Kaip teisingai pažymėjo prokurorė, A. V. nukentėjusiajam A. P. duodant parodymus teisiamojo posėdžio metu pašaipiai komentavo nukentėjusiojo duodamus parodymus, tokiu būdu bandydamas nukentėjusįjį paveikti, kad šis duotų nuteistiesiems palankesnius parodymus. Iš 2024 m. gegužės 9 d. teismo posėdžio garso įrašo girdėti, kad teisėja įspėja kaltinamuosius, jei jie nesilaikys teismo posėdžio tvarkos, nukentėjusiojo apklausa bus tęsiama kaltinamuosius pašalinus iš teismo posėdžių salės. Nuteistojo A. V. argumentus, jog jis neturėjo galimybės atsiprašyti nukentėjusiųjų, apygardos teismas vertina kaip deklaratyvius, siekiant švelnesnės bausmės.

12. Nuteistasis A. V. nurodo, kad yra jaunas, turi tvirtus socialinius ryšius, t. y. turi mamą, nėra teistas daug kartų. Tačiau apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nors nuteistasis A. V. yra jaunas, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, jis teistas jau ne mažiau kaip 5 kartus už įvairių rūšių nusikaltimus. Tai rodo, kad A. V. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, jo padarytos veikos nėra atsitiktinės, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Be to, vien apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog nuteistasis turi mamą, teisėjų kolegijos vertinimu, nerodo, kad jis turi tvirtus socialinius ryšius.

13. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti sunkinančią aplinkybę, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-334-699/2017). Priešingai nei teigia nuteistasis, teisėjų kolegijos vertinimu, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta pagrįstai. Tai, kad nuteistasis A. V. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivus, patvirtina liudytojų parodymai. Nukentėjusysis P. S. parodė, kad priešais jo laiptinę stovėjo keturi asmenys: trys vyrukai, tarp jų kaimynas A. L. ir A. V., bei viena panelė, ir jie vartojo alkoholį. Liudytoja G. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad abu vaikinai buvo neblaivūs (t. 1, b. l. 97–99 ). Liudytojas A. L. parodė, kad jis su A. V. ir dar vienu draugu, kurio vardo nepamena, sėdėjo prie laiptinės ir gėrė svaigiuosius gėrimus, niekam netrukdė. Nukentėjusysis A. P. parodė, kad jo namuose buvo du išgėrę piliečiai – kaltinamieji. Buvo nepatenkintas, kad merginos pas jį pasikvietė du nepažįstamus žmones, ir parodė savo nepasitenkinimą. Tada visi kartu dar išgėrė po porą taurelių brendžio. Liudytoja G. K. parodė, kad ji susirašė su A. V. ir jis su draugu T. atvyko ten išgerti. Kurį laiką gražiai gėrė, vėliau balkone dėl A. V. agresijos prasidėjo kivirčas, pykčiai. Liudytoja E. S. parodė, kad kartu su drauge G. K. buvo nuvažiavusios pas jos draugą. Ten buvo apie parą, gėrė. Vėliau atvažiavo kaltinamieji A. ir T., atsivežė degtinės. Jiems atvykus jie gėrė degtinę. Nors apeliaciniu skundu prašoma nesivadovauti liudytojų parodymais, tačiau jais nesivadovauti nėra jokio pagrindo. Iš liudytojų parodymų matyti, kad A. V. tiek nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu, tiek nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu buvo neblaivus. Neabejotina, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Todėl atmetami apeliacinio skundo argumentai, jog nepagrįstai nustatyta nuteistojo A. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

14. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistajam A. V. paskirta galutinė 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti ją, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.