- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-770-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42101-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- D. O.
- Atsakovas
- UAB TELE 2, UAB „OMNITEL“, BIGBANK AS
- Kategorijos
- 3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų D. O. ir D. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovų D. O. ir D. O. ieškinį atsakovams UAB TELE 2, UAB „OMNITEL“, BIGBANK AS, veikiančiam per struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, UAB „SB lizingas“, UAB „Mokilizingas“, UAB „Mobili prekyba“, UAB „Senukų prekybos centras“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, UAB „MOBILI LINIJA“, UAB „MEDIASHOP“, V. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta byla pagal pagal ieškovų D. O. ir D. O. ieškinį atsakovams UAB TELE 2, UAB „OMNITEL“, BIGBANK AS, veikiančiam per struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, UAB „SB lizingas“, UAB „Mokilizingas“, UAB „Mobili prekyba“, UAB „Senukų prekybos centras“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“, UAB „MOBILI LINIJA“, UAB „MEDIASHOP“, V. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-01 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė sustabdyti 4 102,46 Eur, 5 proc. metinių palūkanų bei 89,99 Eur vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko D. O. kreditoriui BIGBANK AS, veikiančiam per struktūrinį padalinį BIGBANK AS filialą, vykdomą antstolio A. N. vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/02041 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2A-2782-577/2015, iki šios bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
2015-12-23 teisme gautas ieškovų prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovai prašė iki bylos nagrinėjimo pabaigos sustabdyti antstolio A. N. vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/02041 2015 gruodžio 1 d. ir vėliau antstolio bei antstolio padėjėjo priimtų patvarkymų galiojimą bei vykdymą, taip pat leisti ieškovui D. O. laisvai disponuoti ieškovo banko sąskaitose esančiomis ir būsimomis lėšomis, gautinu darbo užmokesčiu bei kitu ieškovui priklausančiu turtu. Ieškovai nurodė, kad 2015-12-01 antstolio A. N. padėjėjas priėmė patvarkymus, kuriais areštavo ieškovo banko sąskaitose esančias pingines lėšas. Nurodė, kad tokie antstolio padėjėjo veiksmai yra neteisėti, antstolis tokius patvarkymus panaikinti atsisakė, antstoliui areštavus ieškovo pinigines lėšas jo šeimos turtinė padėtis buvo apsunkinta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 28 d. nutartimi prašymą atmetė. Teismas konstatavo, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra grėsmė, jog nesiėmus tokių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, o galimai neteisėti antstolio veiksmai savaime nesudaro pagrindo taikyti ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atkreipė dėmesį į tai, jog Antstolio veiksmų teisėtumas nagrinėjamas remiantis LR CPK 510 bei 512 str., nustatyta tvarka teikiant skundą dėl antstolio veiksmų, tai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantai (ieškovai) D. O. ir D. O. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-28 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iki šios bylos nagrinėjimo pabaigos sustabdyti antstolio A. N. vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/02041 2015 gruodžio 1 d. ir vėliau antstolio bei antstolio padėjėjo priimtų patvarkymų galiojimą bei vykdymą taip pat leisti ieškovui D. O. laisvai disponuoti ieškovo banko sąskaitose esančiomis ir būsimomis lėšomis, gautinu darbo užmokesčiu bei kitu ieškovui priklausančiu turtu.
Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
1.Ieškovai, pateikdami prašymą, nesiekė, kad antstolio priimti patvarkymai apskritai būtų panaikinti ir dėl to prašyme neįrodinėjo dėl jų neteisėtumo, tačiau teismo prašė tik laikinai – iki bylos nagrinėjimo pabaigos – sustabdyti jų galiojimą ir vykdymą.
2. Nesustabdžius antstolio priimtų patvarkymų ir galimai nepagrįstai ribojant ieškovo teisę laisvai disponuoti jam priklausančiomis lėšomis, didelės turtinės žalos patirs tiek ieškovas, tiek jo šeima. Antstoliui areštavus ieškovo D. O. banko sąskaitos esančias lėšas, ieškovo bei jo šeimos turtinė padėtis buvo iš esmės apsunkinta. Į šiuo ieškovų teiginius pirmosios instancijos teismas iš esmės neatsižvelgė.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo pritaikytas išieškojimo sustabdymas neužtikrino, kad bus išvengta žalos ieškovams padarymo. Nors išieškojimas sustabdytas, tačiau ieškovas bylos nagrinėjimo metu vis tiek neturės galimybės laisvai disponuoti darbo užmokesčiu, kas neabejotinai sukels ieškovui turtinę žalą. Pirmos instancijos teismo pritaikytas išieškojimo sustabdymas, teismui nepritaikius ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taps iš dalies beprasmis, kadangi antstolis ir toliau CPK 51 str. nustatyta tvarka atskaitinės sumas iš ieškovo gaunamo darbo užmokesčio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
Viena laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, jog nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Nagrinėjamu atveju tenkinus ieškovų prašymą šioje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki šios bylos išnagrinėjimo sustabdytas 4 102,46 Eur, 5 proc. metinių palūkanų bei 89,99 Eur vykdymo išlaidų išieškojimas iš skolininko D. O. kreditoriaus BIGBANK AS, filialo naudai antstolio A. N. vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/02041 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-04 išduotą vykdomąjį raštą. Ieškovai nurodo, kad pritaikius šią laikinąją apsaugos priemonę, nebuvo pasiekti šios laikinosios apsaugos priemonės tikslai, nes antstolis dar neturėdamas informacijos apie teismo išieškojimo sustabdymą priėmė patvarkymus, kuriais areštavo ieškovo sąskaitoje esamas ir būsimas lėšas. Todėl apeliantai prašo sustabdyti antstolio A. N. vykdomojoje byloje Nr. 0157/15/02041 2015-12-01 ir vėliau antstolio bei antstolio padėjėjo priimtų patvarkymų galiojimą ir vykdymą.
Kaip jau minėta, taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės jau buvo pritaikytos, tokiu būdu yra užtikrintas galimai būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas šioje byloje. Pritaikius laikinąją apsaugos priemonę – sustabdžius vykdomąją bylą - išieškojimas iš skolininko turto nėra galimas, todėl nesusidarys tokia situacija, kad ieškinio patenkinimo atveju šioje byloje sprendimas nebus įvykdomas ar jis bus apsunkintas.
CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškėjui), įvykdymui. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Kadangi nagrinėjamu atveju antstolis vykdo įsiteisėjusį sprendimą, todėl sprendžiant klausimą šioje byloje, ar tikslinga taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę – patvarkymų, priimtų iki vykdomosios bylos sustabdymo, atsižvelgtina ir į išieškotojo interesus. Nepagrįstai sustabdžius jau priimtų patvarkymų galiojimą vykdomojoje byloje, būtų paneigtas sprendimo privalomumo principas bei užvilkintas skolos pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išieškojimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – vykdomosios bylos sustabdymas užtikrina galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymą, nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržo suinteresuotų asmenų teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti, o apeliantų prašoma papildoma laikinoji apsaugos priemonė šioje byloje būtų perteklinė bei pažeidžianti išieškotojo interesus.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai nutarčiai panaikinti, apeliantai nenurodė ir teismas nenustatė, todėl ji paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.