Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2018-03-07 · Civilinė byla Nr. 2YT-1585-630/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-07
Bylos Nr.
2YT-1585-630/2018
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00074-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Antanaitienė
Pareiškėjas
J. V. B., D. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1585-630/2018Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00074-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 7 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Lina Antanaitienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. V. B. ir D. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotaisiais asmenimis byloje esant T. B., M. P., I. Š. ir E. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai J. V. B. ir D. A. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), mirusios E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą po jos mirties paveldėjimo tikslu priėmė ir atvirai bei nepertraukiamai valdo ir tvarko mirusiosios sutuoktinis J. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir mirusiosios dukra D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), būdama 79 metų amžiaus, mirė E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). E. B. turėjo tris vaikus: S. P. (mirusi (duomenys neskelbtini)), V. B. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir D. A.. Testamento mirusioji nepaliko. Po E. B. mirties (duomenys neskelbtini), liko paveldimo turto: baldai, namų apyvokos inventorius, 0,80 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas E. B. vardu, su pastatų, įregistruotų J. V. B. vardu, dalimis: gyvenamojo namo, 1A1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinių pastatų 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvusioje bendrojoje jungtinėje sutuoktinių E. B. ir J. V. B. nuosavybėje. Pirmosios eilės įstatyminiams įpėdiniams S. P. ir V. B. mirus iki jų mamos E. B. mirties, įpėdinystė pagal įstatymą perėjo jų vaikams (antrosios eilės įpėdiniams) M. P., E. Š., I. Š. ir T. B.. Vykdydami E. B. išreikštą valią, kad paliktas turtas jai mirus atitektų mirusiosios sutuoktiniui J. V. B. ir mirusiąją slaugiusiai dukrai D. A., pagal išankstinį šeimos susitarimą, jie palikimo per įstatyme nustatytą laiką sąmoningai nepriėmė, į notarą ir į teismą nesikreipė, į palikimą nepretenduoja. Paveldėjimo teisę taip pat turi pergyvenęs sutuoktinis J. V. B.. Pagal šeimos susitarimą V. J. B. ir D. A. palikimą priėmė faktiškai, tai yra liko gyventi ir iki šiol nepertraukiamai gyvena jos namuose (duomenys neskelbtini), disponuoja mirusiajai priklausiusia žeme, valdo, tvarko ir naudojasi namų apyvokos inventoriumi ir mirusiosios asmeniniais daiktais, archyvais bei dokumentais. Paveldėjimo įforminimui reikalingi įrodymai, kad D. A. ir J. V. B. įstatymo nustatyta tvarka tikrai priėmė bei faktiškai valdo ir tvarko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), mirusios E. B. palikimą. Tokiu įrodymu gali būti tik teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. V. J. B. ir D. A. tinkamai ir laiku priėmė mirusios E. B. palikimą ir jį valdo bei tvarko kaip nuosavą turtą, kadangi jie savo valią jie išreiškė aktyviais veiksmais, liudijančiais jų sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir priimti visas iš palikimo kylančias pareigas. Minėtiems jų veiksmams niekas neprieštaravo ir jokių pretenzijų bei ginčų dėl to nereiškia.

Suinteresuotieji asmenys T. B., M. P., I. Š. ir E. Š. pateikė byloje atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad sutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjų reikalavimais ir prašo teismo nustatyti pareiškėjams reikalingą juridinį faktą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjai įgis tam tikrą subjektinę teisę.

Kadangi fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjai negali įgyvendinti savo teisių paveldėti pagal įstatymą, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Iš pareiškėjų J. V. B. ir D. A. pareiškimo, jame nurodytų paaiškinimų, suinteresuotųjų asmenų atsiliepimų ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjo J. V. B. sutuoktinė ir pareiškėjos D. A. motina E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (įrašas apie tai įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 7–8, 10, 12). E. B. turėjo tris vaikus: S. P. (mirusi (duomenys neskelbtini)), V. B. (miręs (duomenys neskelbtini)) ir D. A. (b. l. 8, 14–17). M. P., E. Š., I. Š. ir T. B. yra E. B. anūkai (b. l. 18–27). Iš Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro išrašo matyti, kad paskutinė E. B. gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad po E. B. mirties liko paveldimas turtas: 0,8000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas E. B. vardu, ir pastatų: gyvenamojo namo, 1A1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinių pastatų: 2I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotų J. V. B. vardu, dalys (b. l. 30–36). Pareiškėjai patvirtino, kad po E. B. mirties liko jos namų apyvokos inventorius, mirusiosios asmeniniais daiktai, archyvai bei dokumentai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienas iš atsiradusio palikimo priėmimo būdų yra pradėjimas faktiškai jį valdyti, tai yra rūpintis kaip savo turtu. Aukščiau nurodytos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą pripažinti, kad pareiškėjai J. V. B. ir D. A. po E. B. mirties aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią siekdami įgyti teises į atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo, tai yra faktiškai pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį per įstatymo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pripažintina, kad iš karto po E. B. mirties jos sutuoktinis J. V. B. ir jos dukra D. A. pradėjo naudotis visu paliktu turtu, įgyvendino turtinę teisę – valdė ir tvarkė minėtą turtą savo nuožiūra, taip pat perėmė ir visą E. B. kilnojamąjį turtą: namų apyvokos inventorių, mirusiosios asmeninius daiktus, archyvus bei dokumentus.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjų J. V. B. ir D. A. pareiškimą, suinteresuotųjų asmenų atsiliepimus, bylos medžiagą bei motyvuodamas tuo, kad pareiškėjai aktyviais ir viešais veiksmais per įstatymo nustatytą terminą faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti palikimą savo interesais, kuris atsirado po E. B. mirties, tuo, kad fakto nustatymas sukuria teisines pasekmes, tuo, kad kita tvarka pareiškėjams negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po E. B. mirties, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant pareiškėjų pareiškimui, konstatuoja, kad pareiškėjai J. V. B. ir D. A. po E. B. mirties faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad J. V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė valdyti ir tvarkyti savo interesais palikimą, kuris atsirado po E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) (įrašas apie tai įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.

Teisėja Lina Antanaitienė