Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-09-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-17994-347/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-09-22
Bylos Nr.
e2YT-17994-347/2022
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01438-2022-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Ozolinia
Pareiškėjas
A. S.
Suinteresuotas asmuo
R. S., E. S.
Advokatai
Vytautas Polikaitis
Kategorijos
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-17994-347/2022Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01438-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 22 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia, sekretoriaujant Agnei Krivičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui A. S., pareiškėjo atstovui advokatui Vytautui Polikaičiui, suinteresuotiems asmenims R. S. ir E. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, A. S., po savo tėvo E. S. mirties – 2018 m. balandžio 13 d. – priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti.

Suinteresuoti asmenys prieštaravimų neišsakė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjo A. S. tėvas E. S. mirė 2018 m. balandžio 13d. (medicininis mirties liudijimas Nr.18-6784077, išduotas 2018 m. balandžio 14 d.). Pareiškėjas įstatymu nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau faktiškai pradėjo paveldėtą turtą valdyti – mokėjo mokesčius, rūpinosi priežiūra, atliko einamąjį remontą. Paveldimą turtą sudaro ½ nekilnojamo turto (1/2 priklauso mirusiojo sutuoktinei – suinteresuotam asmeniui R. S.) butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste. Tai patvirtina pateiktas VĮ Registrų centras 2022 m. liepos 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas.

Kadangi dėl palikimo priėmimo įstatymu nustatytu terminu pareiškėjai nesikreipė, 2022 m. birželio 8 d. notarė Ona Olesikienė išdavė Nutarimą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą (atsisakymas pateiktas). Taip pat 2022 m. birželio 8 d. suinteresuoti asmenys pas notarę surašė dokumentą, patvirtinantį, kad jie atsisako E. S. palikimo (atsisakymas pateiktas).

Suinteresuotas asmuo R. S. paaiškino, jog jie su buvusiu sutuoktiniu E. S. jaunesniajam sūnui – E. S. padovanojo namą su žemės sklypu, o vyresniajam sūnui pažadėjo palikti butą (duomenys neskelbtini), Kėdainių mieste. Todėl po E. S. mirties jokių ginčų dėl palikėjo turto nekilo. Sūnus A. S. gyvena šiame bute, moka mokesčius, tvarko turtą kaip savo, padeda jai.

Suinteresuotas asmuo E. S. patvirtino, jog tokia buvo mirusio tėvo valia.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių – iš esmės todėl, kad pareiškėjas po tėvo mirties tik faktiškai priėmė jo palikimą - pareiškėjo teisės į paveldimą turtą šiuo metu yra suvaržytos, apribotos.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 5.50 straipsnį palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu, be to, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015).

Pareiškėjas nurodė, jog jis po tėvo mirties nepertraukiamai rūpinosi jo paliktu turtu, valdė jį kaip savo, mokėjo mokesčius. To, kaip buvo minėta, neneigė ir suinteresuoti asmenys.

Įvertinus bylos įrodymų visetą ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais įgyvendino savo paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis priėmė palikimą po savo tėvo E. S. mirties, pradėjęs palikimą faktiškai valdyti.

Pareiškėjas kitokia nei teismo tvarka negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi jis galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą palikimą sudarantį turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo tėvo E. S. asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties - 2018 m. balandžio 13 d. - priėmė palikimą pagal tėvo valią, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti turtą kaip savo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Aurelija Ozolinia