Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ND DEVELOPMENT GROUP“ atstovui advokatui Tadui Blažiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ND DEVELOPMENT GROUP“ ieškinį atsakovei T. V. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

uždaroji akcinė bendrovė „ND DEVELOPMENT GROUP“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. t. I, l. 1–6) T. V. (toliau – atsakovė, darbuotoja), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Nr. DGKS-4346 darbo byloje Nr. APS-131-13110/2023 (toliau – sprendimas), kuriuo darbuotojos prašymas buvo patenkintas – nuspręsta pripažinti, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nutraukta 2023 m. gegužės 30 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 59 straipsnio 1 dalį, ir prašydama pripažinti atsakovę atleista iš darbo 2023 m. birželio 27 d. įsakymo pagrindu nuo 2023 m. birželio 28 d. bei priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad 2006 m. gruodžio 1 d. su atsakove sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovė buvo įdarbinta įmonėje buhalterės pareigoms, darbo santykių metu bendravimas elektroniniu paštu buvo įprastas įmonės bendravimo su atsakove būdas; 2023 m. gegužės 22 d. įmonės vadovė priėmė įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad darbo sutartį su atsakove ketina nutraukti 2023 m. gegužės 31 d. DK 59 straipsnio pagrindu, kartu nurodant, kad atsakovė iki 2023 m. gegužės 30 d. imtinai atliktų tokius veiksmus: 1) apskaičiuotų jai mokėtiną darbo užmokestį ir parengtų mokėjimo pavedimą, reikalingą lėšų darbuotojai išmokėjimui; 2) pabaigus dokumentų perdavimą, paskutinę atsakovės darbo dieną (2023 m. gegužės 31 d.) informuotų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau – VSDFV) apie darbo sutarties pasibaigimą; 3) jos žinioje esančius įmonės apskaitos dokumentus perduotų įsakyme nurodytam asmeniui iki 2023 m. gegužės 30 d.; šis įsakymas atsakovei buvo įteiktas 2023 m. gegužės 23 d. elektroniniu paštu ir per DHL kurjerių paštą. Pažymėjo, kad minėtu įsakymu įmonė siekė, jog darbo sutartis su atsakove pasibaigtų DK 59 straipsnio pagrindu, tačiau tik po to, kai atsakovė perduos visus buhalterinės apskaitos dokumentus kitam įmonės pasirinktam asmeniui, įsakymu įmonė nesuteikė teisės atsakovei išsimokėti darbo užmokestį, aiškiai nurodydama, kad ji turi teisę tik parengti mokėjimo pavedimą, o ne jį atlikti. Nurodė, kad 2023 m. gegužės 23 d. elektroniniu paštu atsakovei buvo išsiųstas papildomas rašytinis nurodymas – be įmonės išankstinio rašytinio sutikimo neatlikinėti jokių piniginių operacijų nei grynaisiais, nei negrynaisiais pinigais, taip pat atsakovei buvo aiškiai nurodyta, kad įmonės įgaliojimai ar sutikimai jai atlikti mokėjimo operacijas yra atšaukti ir negaliojantys. Paaiškino, kad naujas įmonės apskaitą tvarkantis asmuo 2023 m. gegužės 29 d. informavo ieškovę, kad atsakovė neperdavė absoliučiai jokių pirminės buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį iki 2023 m. balandžio 30 d. imtinai (perdavė tik apskaitos registrus ir bandomąjį balansą 2023 m. balandžio 30 d.), o už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 29 d. vis dar nebuvo pateikti apskaitos registrai, kas lėmė negalimumą patikrinti buhalterinės apskaitos dokumentų patikimumą, tuomet ieškovės atstovas advokatas 2023 m. gegužės 30 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę apie 2023 m. gegužės 22 d. įsakymo (išskyrus šio įsakymo 2 (c) punkto ir 4 punkto) atšaukimą. Pabrėžė, kad atsakovė iki 2023 m. gegužės 31 d. (t. y. paskutinės darbo dienos, nurodytos 2023 m. gegužės 22 d. įsakyme) buvo informuota, jog darbo sutartis su ja nenutraukiama, kartu nurodant, kad pareiga perduoti apskaitos dokumentus turi būti vykdoma, ir kurios atsakovė nevykdė. Pažymėjo, kad atsakovė, pažeisdama 2023 m. gegužės 22 d. įsakymo nuostatas, suformavo 3 mokėjimo pavedimus ir 2023 m. gegužės 29 d. atliko mokėjimus sau, VSDFV ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), tokiu būdu atsiskaitymą su pačia savimi atsakovė atliko ne paskutinę darbo dieną, kaip tai turėjo būti vykdoma (jeigu darbo sutartis būtų nutraukta), o likus dviem dienoms iki darbo sutarties nutraukimo, be to, neturėdama tokios teisės, taip ji atliko neteisėtus veiksmus. Paaiškino, kad ieškovės vadovė 2023 m. birželio 27 d. priėmė įsakymą dėl darbo sutarties su atsakove nutraukimo, kuriame konstatavo, kad: 1) atsakovė pažeidė DK 58 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, nes tyčia ir sąmoningai 2023 m. gegužės 29 d., žinodama įgaliojimų atšaukimo faktą, veikdama intereso konflikto situacijoje, nepagrįstai ir neteisėtai išmokėjo sau 23 461,51 Eur sumą ir 15 317,84 Eur į valstybės ir VSDF biudžetą, ir tokiais savo sąmoningais veiksmais nepagrįstai praturtėjo bei padarė darbdavei didelę materialinę žalą, 2) atsakovė pažeidė DK 58 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatas, t. y. darbuotoja savo veiksmais darbo metu padarė nusikaltimo požymių turinčią veiką – pasisavino ir iššvaistė įmonės turtą – pinigines lėšas, 3) atsakovė pažeidė DK 58 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatas, tiek aukščiau nurodytais veiksmais, tiek dokumentų neperdavimu 2023 m. gegužės 22 d. įsakyme nurodytiems asmenims; taip darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta 2023 m. birželio 27 d. įsakyme nurodytais pagrindais nuo 2023 m. birželio 28 d. Ieškovė pažymėjo, kad dėl neperduotų dokumentų įmonė negalėjo pateikti metinės pelno mokesčio deklaracijos (terminas 2023 m. birželio 15 d.), mėnesinės darbuotojų pajamų deklaracijos, pateikiamos VSDFV (terminas 2023 m. birželio 15 d.), mėnesinės gyventojų pajamų mokesčių deklaracijos (terminas 2023 m. birželio 15 d.).

Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas paaiškino, kad atsakovė atleista iš darbo išimtinai už piniginių lėšų pervedimą sau, VSDFV, VMI ir už buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimą, o ieškinyje paminėtas buvusiai įmonės darbuotojai lėšų pervedimas nebuvo atsakovės atleidimo iš darbo priežastimi.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad įmonė neginčija, jog įmonėje visada atsakovė atlikdavo mokėjimus; atsakovė visada dirbdavo iš namų; nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki 2023 m. birželio 27 d. iš atsakovės buvo prašoma perduoti dokumentus, jokių kitų darbo funkcijų atlikti atsakovei nebuvo nurodyta, įmonė jau buvo sudariusi buhalterinių paslaugų sutartį su uždarąja akcine bendrove „Finreda“ (toliau – UAB „Finreda“).

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė su ieškiniu nesutinkanti, prašė jį atmesti ir priteisti jai bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. I, l. 144–154).

Atsakovė paaiškino, kad 2023 m. gegužės 23 d. per DHL kurjerių tarnybą iš Čekijos gavo 2023 m. gegužės 22 d. pranešimą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2023 m. gegužės 30 d. DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, kartu gavo ir 2023 m. gegužės 22 d. įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo su nurodymais, ką turi atlikti. Pažymėjo, kad būdama pensinio amžiaus, atleidimui nurodytu pagrindu neprieštaravo, todėl pradėjo nedelsiant vykdyti gautą įsakymą – 2023 m. gegužės 24 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovės nurodytą asmenį D. M., siekdama jam perduoti turimus dokumentus, jis nurodė, kad dėl dokumentų perdavimo pasiūlys laiką; 2023 m. gegužės 24 d. atsakovė taip pat pateikė ieškovės atstovui jai mokėtinos išeitinės išmokos dydį, į kurį atsakydamas, advokatas pasiteiravo, ar yra apskaičiuota iki 2023 m. gegužės 30 d. imtinai; 2023 m. gegužės 26–29 d. įvyko visų jos turimų buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimas UAB „Finreda“ direktoriui D. M. bei jų auditoriui V. L.. Pažymėjo, kad ji pageidavo pasirašyti buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo–priėmimo aktą, tačiau tą padaryti buvo atsisakyta. Pabrėžė, kad kadangi ji iki 2023 m. gegužės 29 d. įvykdė 2023 m. gegužės 22 d. įsakymo c punkte įtvirtintą reikalavimą perduoti buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl ji, kaip ir buvo nurodyta įsakymo a punkte, apskaičiavo pagal DK 59 straipsnį jai mokėtinos išeitinės išmokos ir atostoginių dydį ir pervedė apskaičiuotas pinigines lėšas į savo bei VMI ir VSDFV surenkamąsias sąskaitas, šiuos mokėjimus jai, kaip darbuotojai, buvo privaloma atlikti norint pateikti pranešimą VSDFV, taigi, ji, norėdama įvykdyti 2023 m. gegužės 22 d. įsakymo b punktą, privalėjo atsiskaityti su atleidžiama darbuotoja, taip ji, vykdydama įsakymo b punktą, 2023 m. gegužės 30 d. pateikė VSDFV pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Paaiškino, kad 2023 m. birželio 28 d. gavo pranešimą iš VSDFV, kad forma 2-SD apie jos atleidimą yra atšaukta, sužinojo, kad ją atšaukė UAB „Finreda“, su kuria generalinė direktorė O. F. sudarė sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo; 2023 m. birželio 29 d. gavo siuntą iš Čekijos per DHL kurjerių tarnybą, iš kurios sužinojo, kad pas ieškovę dar dirbo iki 2023 m. birželio 28 d., o jos atleidimo iš darbo pagrindas yra DK 58 straipsnis. Atsakovė nurodė, kad pagal įstatymą išeitinė išmoka nebūtinai turi būti išmokama paskutinę darbo dieną, todėl jos veiksmai negali būti laikomi neteisėtais. Nurodė, kad darbdavės įsakymą įgyvendino tinkamai, be to, DK 53 straipsnis nenumato sąlyginio darbo sutarties nutraukimo, todėl papildomų sąlygų įsakyme dėl atleidimo numatymas yra nepagrįstas ir apskritai negalėjo turėti įtakos jos atleidimui. Pabrėžė, kad suėjus 2023 m. gegužės 22 d. įsakyme numatytam terminui (2023 m. gegužės 30 d., o ne 31 d., kaip kad nurodė ieškovė) darbo santykiai su ja pasibaigė ir pasibaigus tokiems santykiams, ji negalėjo būti atleista dar kartą, tik jau kitu pagrindu. Atsakovė pažymėjo, kad ji negavo 2023 m. gegužės 30 d. pranešimo nei registruotu paštu, nei elektroniniu paštu, ieškovė nepateikė duomenų, kad jis buvo įteiktas pasirašytinai ir kad ji su juo sutiko, tuo labiau, DK nenumato darbdavio teisės atšaukti savo sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo, o jeigu darbdavys ir nusprendė atšaukti savo priimtą sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo DK 59 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, tai jis turi gauti ir rašytinį darbuotojo sutikimą, todėl ieškovės nurodytas jos 2023 m. gegužės 30 d. pranešimas dėl 2023 m. gegužės 22 d. įsakymo atšaukimo negalioja. Atsakovės įsitikinimu, jeigu ieškovė norėjo pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą, tai turėjo jai per įspėjimo terminą pateikti naują įspėjimą. Dėl ieškovės nurodyto darbo sutarties nutraukimo DK 58 straipsnio pagrindu atsakovė nurodė, kad ji nepasisavino jokių ieškovei priklausančių piniginių lėšų, nes 2023 m. gegužės 29 d. atliktas mokėjimas į jos banko sąskaitą buvo atliktas jai, kaip atleidžiamai darbuotojai, šiuo mokėjimu jai buvo išmokėta išeitinė išmoka, kurią įtvirtina DK 59 straipsnio 1 dalis, taip pat ji atliko mokėjimus VMI ir VSDFV, kurie yra ieškovės prievolė, buhalterinės apskaitos dokumentus įmonei ji perdavė. Pabrėžė, kad dirbdama pas ieškovę daugiau nei 16 metų, ji nei karto nebuvo ieškovės drausminta, visuomet darbo funkcijas vykdė laiku ir tinkamai, neturėjo iš ieškovės jokių pastabų ir priekaištų.

Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose (el. b. t. II, l. 41–42) nurodė, kad pagal VSDFV duomenis, nuo 2023 m. gegužės 25 d. iki 2023 m. birželio 27 d. įmonėje dirbo tik ji (atsakovė) ir įmonės direktorė O. F., kuri yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir aukščiau nurodytu laikotarpiu neturėjo teisės būti (nebuvo) Lietuvos Respublikoje dėl jai taikomų sankcijų, todėl tik ji (atsakovė) vienintelė buvo Lietuvos Respublikoje ir iki 2023 m. gegužės 30 d. darbo santykių pabaigos, kaip įmonės buhalterė, galėjo vykdyti jai priskirtas darbo funkcijas Lietuvos Respublikoje; kaip patvirtina SEB banko pranešimas, nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gegužės 29 d. iš įmonės sąskaitos mokėjimus įmonės interneto banke atliko tik ji (atsakovė), nes tai jai vienintelei buvo pavesta daryti, ji interneto banke vykdė mokėjimus atsiskaitant su pačia savimi ir už ankstesniais laikotarpiais susidariusį darbo užmokestį. Pabrėžė, kad 2023 m. gegužės 22 d. įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo ji nesuvokė ir negalėjo suvokti taip, jog neva jai buvo uždrausta atlikti bankinius mokėjimus, susijusius su atsiskaitymu su mokesčių administratoriais ir atleidžiamu darbuotoju (savimi), juolab, kad kitas įmonės darbuotojas (direktorė) dėl taikomų sankcijų nebuvo Lietuvos Respublikoje.

Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad su atleidimu pagal DK 59 straipsnio 1 dalį sutiko, padarė reikiamus pavedimus, visus finansinius dokumentus nuo 2006 m. perdavė laiku; susitikus su įmonės auditoriumi 2023 m. gegužės 29 d., jis jai už perduotus dokumentus padėkojo, jam jokių klausimų nekilo, viskas tiko, net pasiūlė jai pas jį įsidarbinti, negavo jokio skambučio ir laiško, kad kažkokių dokumentų trūksta, o už gegužės mėn. dokumentai baigiami tvarkyti tik birželio 15/25 d.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad ieškovės generalinės direktorės 2023 m. birželio 12 d. įsakymo dėl paaiškinimų pateikimo atsakovė negavo, kurjerių tarnybos įteikimo dokumente nėra jos parašo, priešingai nei kituose jos gautuose įteikimo pranešimuose, neaišku, kas tą siuntą priėmė, atsakovė jos negavo; atsakovė suskaičiavo jai, VSDFV, VMI priklausančias išmokėti sumas, skaičiavimus persiuntė įmonei, suderino, pastabų negavo, todėl dieną prieš atleidimą, kaip tai numato DK (ne vėliau nei paskutinę darbo dieną), padarė pavedimą sau ir VSDFV bei VMI, tokius mokėjimus ji atlikdavo visada ir tai darė pagal praktiką kaip visada, jai net nekilo klausimas, kad to padaryti ji negalėtų; DK 59 straipsnyje nėra numatyta galimybė atšaukti atleidimo įsakymą, o DK 3 straipsnio 8 dalis draudžia darbdaviui priimti sprendimą bloginančią darbuotojo padėtį, todėl DK 59 straipsnio atleidimo įsakymas negali būti darbdavio atšaukiamas; atsakovė perdavė dokumentus, derino dėl to susitikimus, jokių pastabų negavo; galiausiai įmonė dirbtinai už visa tai fiksavo atsakovei darbo pareigų pažeidimą.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir datos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006 m. gruodžio 1 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 03, kurios pagrindu atsakovė nuo 2006 m. gruodžio 1 d. pradėjo dirbti įmonėje vyriausiosios finansininkės pareigose (el. b. t. I, l. 7–9); ieškovės generalinė direktorė 2023 m. gegužės 22 d. priėmė įsakymą dėl darbo sutarties su T. V. nutraukimo, kuriame įsakė darbo sutartį su atsakove nutraukti nuo 2023 m. gegužės 30 d. DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu ir nurodė atsakovei iki 2023 m. gegužės 30 d.: a) apskaičiuoti dėl darbo sutarties nutraukimo su įmonės darbuotoja – atsakove šiai darbuotojai mokėtinas sumas (išmokėtinas 2023 m. gegužės 31 d. – paskutinę darbuotojos darbo dieną), atsižvelgiant į darbo sutarties nutraukimo teisinį pagrindą; parengti mokėjimo pavedimą, siekiant išmokėti įmonės darbuotojai atsakovei priskaičiuotas sumas; apie apskaičiuotas sumas įmonę informuoti elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini)@mail.ru ir lynxshelf08@seznam.cz; b) paskutinę atsakovės darbo dieną, tačiau atlikus dokumentų perdavimą, kaip tai nurodyta įsakymo 2 punkto c papunktyje, informuoti VSDFV apie darbo sutarties su atsakove pasibaigimą; c) įmonės apskaitos duomenis ir dokumentus, ir darbuotojos žinioje esantį turtą (įskaitant darbo priemones) perduoti p. D. M. (UAB „Finreda”, Šermukšnių g. 1-12, LT-01106, Vilnius, tel. +370 5 2791533, el. paštas info@finreda.net), 2023 m. gegužės 22 d. buvo parengtas pranešimas dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriuo atsakovė įspėta, kad darbo sutartis su ja nutraukiama 2023 m. gegužės 30 d. DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, išmokant jai 6 mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kurie atsakovei buvo įteikti 2023 m. gegužės 23 d. per DHL kurjerių tarnybą (el. b. t. I, l. 11–12, 156–157); 2023 m. gegužės 23 d. ieškovės atstovas advokatas elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pranešimą dėl įmonės banko sąskaitoje esančių lėšų nenaudojimo (el. b. t. I, l. 34–35); 2023 m. gegužės 24 d. atsakovė elektroniniu paštu išsiuntė ieškovės atstovui advokatui mokėtinų sumų skaičiavimus (el. b. t. I, l. 37); 2023 m. gegužės 29 d. iš įmonės sąskaitos buvo atlikti mokėjimai atsakovei 23 461,51 Eur sumai, VSDFV 8 248,36 Eur sumai, VMI 7 755,87 Eur sumai (el. b. t. I, l. 17–20); Sodrai pateiktas 2023 m. gegužės 30 d. pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą (el. b. t. I, l. 183); 2023 m. gegužės 30 d. ieškovės atstovas advokatas elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pranešimą dėl 2023 m. gegužės 22 d. įsakymo dalies atšaukimo, informuodamas atsakovę apie 2023 m. gegužės 22 d. įsakymo atšaukimą ir darbo sutarties nenutraukimą (el. b. t. I, l. 13–14); ieškovės generalinė direktorė 2023 m. birželio 12 d. priėmė įsakymą dėl paaiškinimų, ryšium su galimai padarytais darbo drausmės pažeidimais, pateikimo, išsimokėtų piniginių lėšų grąžinimo, kuris atsakovei buvo įteiktas 2023 m. birželio 14 d. per DHL kurjerių tarnybą – atsakovė teigia, kad nebuvo įteiktas, nes nėra jos parašo, (el. b. t. I, l. 22–25), tačiau esant DHL kurjerių tarnybos patvirtinimui apie siuntos įteikimą atsakovei, vien parašo nebuvimas nesudaro pagrindo abejoti aukščiau nurodytu patvirtinimu apie įteikimą, kuris nėra nuginčytas ar panaikintas įstatymo nustatyta tvarka; ieškovės generalinė direktorė 2023 m. birželio 27 d. priėmė įsakymą dėl darbo sutarties su T. V. nutraukimo nuo 2023 m. birželio 28 d. DK 58 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5–7 punktų pagrindu, kuris atsakovei buvo įteiktas 2023 m. birželio 29 d. per DHL kurjerių tarnybą (el. b. t. I, l. 28–30, 32–33); VSDFV duomenimis, atsakovė atleista iš darbo įmonėje 2023 m. birželio 28 d. pagal DK 58 straipsnio 1 dalį (el. b. t. I, l. 71); atsakovė kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su 2022 m. birželio 29 d. prašymu dėl atleidimo pagrindo (el. b. t. I, l. 67), Darbo ginčų komisija sprendimu darbuotojos prašymą patenkino ir pripažino, kad darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nutraukta 2023 m. gegužės 30 d. pagal DK 59 straipsnio 1 dalį (el. b. t. I, l. 38–45).

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Pagal DK 59 straipsnio 2 dalį, darbo sutartis šio straipsnio pagrindu negali būti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų.

Pagal DK 64 straipsnio 1 dalį, jeigu šis kodeksas ar kiti įstatymai nustato darbdavio pareigą įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, šis įspėjimas turi būti pateiktas raštu; pagal DK 64 straipsnio 2 dalį, įspėjime nutraukti darbo sutartį turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena.

Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, negali darbo sutarties nutraukimo pagrįsti kitokia priežastimi nei nurodyta jo įspėjime darbuotojui nutraukti darbo sutartį. Jeigu įspėjime nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis jo (įspėjimo) termino eigos metu išnyko ar panašiai (pavyzdžiui, darbdavys atsisakė ketinimo nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojui įteiktame įspėjime nurodytos priežasties), o atsirado kita priežastis, darbdavio nuomone, suteikianti jam teisę nutraukti darbo sutartį pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, tai darbdavys, norėdamas nutraukti darbo sutartį dėl kitos priežasties, privalo iš naujo įspėti darbuotoją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020).

Kaip jau nustatyta aukščiau, ieškovės generalinė direktorė 2023 m. gegužės 22 d. priėmė įsakymą dėl darbo sutarties su atsakove nutraukimo nuo 2023 m. gegužės 30 d. DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu ir nurodė atsakovei iki 2023 m. gegužės 30 d. atlikti tam tikrus konkrečius veiksmus, 2023 m. gegužės 22 d. buvo parengtas pranešimas dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriuo atsakovė įspėta, kad darbo sutartis su ja bus nutraukiama 2023 m. gegužės 30 d. DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu, išmokant jai 6 mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kurie atsakovei buvo įteikti 2023 m. gegužės 23 d. per DHL kurjerių tarnybą. Taigi, pagal aukščiau nurodytas DK nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, darbdavė turėjo teisę per 3 darbo dienų įspėjimo terminą – iki 2023 m. gegužės 26 d. imtinai – teikti naują įspėjimą atsakovei dėl atleidimo iš darbo kitu pagrindu, pirmajam pagrindui, jos vertinimu, išnykus, tačiau darbdavė to savalaikiai nepadarė, todėl vėliau tai daryti teisės nebeturėjo.

Teismas pažymi, kad už tinkamą ir tvarkingą įmonės dokumentacijos parengimą yra atsakingas darbdavys. Tuo tarpu ieškovės 2023 m. gegužės 22 d. priimtų įsakymo ir pranešimo turinys prieštarauja vienas kitam, nes įsakyme nurodytas įpareigojimas atsakovei perduoti visus dokumentus, atlikti skaičiavimus bei informuoti apie atleidimą VSDFV ne vėliau kaip iki paskutinės darbo dienos, kartu nurodoma, kad atsakovei išduoti įgaliojimai laikomi netekusiais galios nuo darbo sutarties pabaigos, kai pranešime atsakovė yra informuojama apie įgaliojimų atšaukimą veikti ieškovės vardu nuo pranešimo išsiuntimo momento, kartu nurodant ieškovei atlikti veiksmus, nurodytus įsakyme. Taigi konstatuojama, kad pranešimo tekstas prieštarauja įsakymo tekstui, kadangi panaikinus atsakovės įgaliojimus nuo pranešimo išsiuntimo momento, atsakovė objektyviai negalėtų atlikti įsakyme nurodytus veiksmus, kuriuos atlikti jai nurodoma tame pačiame pranešime. Teismas pabrėžia, kad ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, turi tinkamai, atidžiai, atsakingai rengti dokumentaciją, o to nepadariusi, turi prisiimti iš savo netinkamo veikimo kylančius padarinius, nes pagal DK 6 straipsnio 2 dalį, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. Byloje nustatyta, kad ieškovė priėmė du vienas kitam prieštaraujančius dokumentus – įsakymą ir pranešimą, todėl atsakovė pagrįstai vadovavosi įsakymo nuostatomis ir atliko įsakyme numatytus veiksmus iki sutarties nutraukimo. Ieškovė niekaip nepagrindė savo teiginių, kodėl jai priėmus prieštaraujančius vienas kitam dokumentus, atsakovė turėjo vadovautis vienu, o ne kitu.

Matyti, kad ieškovė priėmė įsakymą dėl darbo sutarties su T. V. nutraukimo, kuriame įsakė darbo sutartį su atsakove nutraukti nuo 2023 m. gegužės 30 d. DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu ir nurodė atsakovei iki 2023 m. gegužės 30 d.: a) apskaičiuoti dėl darbo sutarties nutraukimo su įmonės darbuotoja – atsakove šiai darbuotojai mokėtinas sumas, atsižvelgiant į darbo sutarties nutraukimo teisinį pagrindą; parengti mokėjimo pavedimą, siekiant išmokėti įmonės darbuotojai atsakovei priskaičiuotas sumas; apie apskaičiuotas sumas įmonę informuoti elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini)@mail.ru ir lynxshelf08@seznam.cz; b) paskutinę atsakovės darbo dieną, tačiau atlikus dokumentų perdavimą, kaip tai nurodyta įsakymo 2 punkto c papunktyje, informuoti VSDFV apie darbo sutarties su atsakove pasibaigimą; c) įmonės apskaitos duomenis ir dokumentus, ir darbuotojos žinioje esantį turtą (įskaitant darbo priemones) perduoti p. D. M..

Dėl pirmojo įsakymo punkto ieškovė nurodė, kad 2023 m. gegužės 23 d. ieškovės atstovas advokatas elektroniniu paštu išsiuntė atsakovei pranešimą dėl įmonės banko sąskaitoje esančių lėšų nenaudojimo, kuriame nurodė ir ieškovės vardu pareikalavo iš atsakovės susilaikyti nuo bet kokių lėšų mokėjimo iš ieškovės sąskaitų bankuose ar grynaisiais pinigais, be atskiro papildomo rašytinio ieškovės vadovybės nurodymo. Ieškovė nurodė, kad įsakymu įmonė nesuteikė teisės atsakovei išsimokėti darbo užmokestį, aiškiai nurodydama, kad ji turi teisę tik parengti mokėjimo pavedimą, o ne jį atlikti. Teismas pažymi, kad įsakyme yra nurodyta, kad ieškovės generalinė direktorė O. F. įsako nutraukti su įmonės darbuotoja atsakove darbo sutartį nuo 2023 m. gegužės 30 d. ir todėl nurodo atsakovei ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 30 d. apskaičiuoti dėl darbo sutarties nutraukimo su įmonės darbuotoja atsakove šiai mokėtinas sumas, įsakyme nurodyta, kad šios sumos yra išmokėtinos 2023 m. gegužės 31 d. – paskutinę darbuotojos darbo dieną, tuo tarpu kai tame pačiame įsakyme yra nurodyta, kad darbo sutartis su atsakove yra nutraukiama 2023 m. gegužės 30 d., tai reiškia, kad atsakovės paskutinė darbo diena nėra 2023 m. gegužės 31 d. ir šią dieną atsakovei negalėjo būti išmokamos mokėtinos sumos, nes darbdavys privalo atsiskaityti su darbuotoju ne vėliau kaip paskutinę jo darbo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Taigi, iš pateikto įsakymo turinio matyti, kad jame pateikiama informacija yra prieštaringa, neatitinkanti įstatymo reikalavimų, nuostatos dėl darbo sutarties nutraukimo ir atsiskaitymo yra prieštaringos ir prieštaraujančios viena kitai. Pažymėtina, kad ieškovės atstovo 2023 m. gegužės 23 d. elektroniniu paštu išsiųsto rašytinio pranešimo dėl be ieškovės vadovybės išankstinio rašytinio sutikimo atsakovei neatlikinėti jokių piniginių operacijų tik dar daugiau įnešė sumaišties ir neapibrėžtumo kaip elgtis atsakovei, tuo labiau, minėtame pranešime nenurodoma, kad ji negali, kaip buhalterė, atlikti galutinio atsiskaitymo sau, kaip kad ji iki tol visą laiką tai darė. Kaip jau buvo minėta, ieškovė, būdama juridiniu asmeniu, turi tinkamai, atidžiai, atsakingai rengti dokumentaciją, o to nepadariusi, turi prisiimti iš savo netinkamo veikimo kylančius padarinius, nes, pakartotina, pagal DK 6 straipsnio 2 dalį, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2023 m. gegužės 22 d. įsakyme dėl darbo sutarties su T. V. nutraukimo ir ieškovės atstovo 2023 m. gegužės 23 d. rašytiniame pranešime dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju pateikė atsakovei vienas kitam prieštaraujančias nuostatas, todėl atsakovė pagrįstai, vykdydama savo darbines funkcijas, suformavo 3 mokėjimo pavedimus ir 2023 m. gegužės 29 d. atliko mokėjimus sau, Sodrai ir VMI, tuo labiau, prieš tai tas sumas buvo persiuntusi įmonės atstovui ir jokio prieštaravimo, pastabų dėl jų negavo. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nurodė, kad tokius mokėjimus atsakovė atlikdavo visada ir tai darė pagal praktiką kaip visada, jai net nekilo klausimas, kad to padaryti ji negalėtų. Be to, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 22 d. iki 2023 m. birželio 27 d. pas ieškovę dirbo tik atsakovė ir ieškovės direktorė O. F.. Laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. gegužės 29 d. iš ieškovės sąskaitos akcinėje bendrovėje SEB banke mokėjimus įmonės interneto banke atliko atsakovė, atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad įmonėje nebuvo kito asmens, kuris atlikdavo mokėjimus, o kadangi su atleidžiamu darbuotoju reikia atsiskaityti paskutinę jo darbo dieną, darytina išvada, kad įspėjime nurodyto pavedimo atsakovė negalėjo suprasti kitaip, kad tai jai yra pavesta atlikti šiuos mokėjimus, kadangi visą laiką ji tai darė.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė, atlikdama 2023 m. gegužės 29 d. mokėjimus, veikė neteisėtai. Tuo labiau, ieškovė pačių sumų apskaičiavimo aritmetinio teisingumo neginčija. Vien tai, kad ieškovė savo vienas kitam prieštaraujančio turinio dokumentais įsivaizdavo, kad atsakovė juos turėtų suprasti vienokiu būdu, nei kad suprato atsakovė, ir atsakovė, būdama įmonės buhalterė, atliko sau galutinio atsiskaitymo pavedimą, taip pat su tuo susijusius mokesčių pavedimus VMI ir VSDF, jokiu būdu negali būti pripažįstama šiukščiu darbo pareigų pažeidimu.

Dėl antrojo įsakymo punkto, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė viską atliko taip, kaip nurodyta įsakyme, informavo VSDFV pranešimu apie atleidimą, kadangi jos įgaliojimai iki darbo santykių pasibaigimo buvo galiojantys. VSDFV priėmė sprendimą dėl apdraustojo(ųjų) duomenų tikslinimo pagal UAB „ND DEVELOPMENT GROUP“ (draudėjo kodas 746396) PT prašymą (US), kuriuo nusprendė pašalinti iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro atsakovę nuo 2023 m. gegužės 30 d., duomenų pateikimo priežastis – atleidimas pagal DK 59 straipsnio 1 dalį. Atsakovė gavo pranešimą iš VSDFV apie jos darbo ir socialinio draudimo pabaigą nuo 2023 m. gegužės 30 d. Apie atsakovės atleidimą DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo pranešta VSDFV, kaip buvo nurodyta įsakymo antrajame punkte, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė atliko veiksmus kitaip nei numatyta įsakyme. Tik praėjus beveik mėnesiui – 2023 m. birželio 28 d. ieškovė patikslino duomenis VSDFV bei pakeitė atsakovės atleidimo iš darbo pagrindą, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, nes atsakovė, per 3 darbo dienų nuo įspėjimo įteikimo laikotarpį (iki 2023 m. gegužės 26 d. imtinai) negavusi naujo įspėjimo apie jos atleidimą iš darbo kitu pagrindu, esant įformintam VSDFV jos atleidimui iš darbo 2023 m. gegužės 30 d., toliau nebedirbdama įmonėje, pagrįstai įgijo teisėtą lūkestį, kad jos darbo santykiai yra ir liks nutraukti įsakyme nurodytu pagrindu.

Įmonės įsakyme dėl darbo sutarties su T. V. nutraukimo buvo numatyta sąlyga, kad įmonės apskaitą tvarkanti T. V. ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 30 d. įmonės apskaitos duomenis ir dokumentus, ir darbuotojos žinioje esantį turtą (įskaitant darbo priemones) turi perduoti p. D. M.. Nutraukiant darbo sutartį darbdavio valia turi būti laikomasi DK 64 straipsnio, reglamentuojančio įspėjimą nutraukti darbo sutartį, reikalavimų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įspėjimo nutraukti darbo sutartį yra privaloma rašytinė forma. Įspėjimas nutraukti darbo sutartį turi atitikti DK 64 straipsnio 2 dalyje nurodytus turinio reikalavimus, t. y. jame turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastys ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo dieną. Įspėjime turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo su konkrečiu darbuotoju priežastis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2023 m. gegužės 22 d. įsakyme numatė atleidimo sąlygą – įmonės apskaitos duomenų ir dokumentų ir darbuotojos žinioje esančio turto perdavimą p. D. M.. Teismas pažymi, kad įstatymai nenumato galimybės darbdaviui taikyti sąlyginį atleidimą ir įspėjant darbuotoją apie atleidimą numatyti papildomas sąlygas įgyvendinti atleidimą. Svarbu, kad darbuotojas su darbo santykiais susijusius dokumentus perduotu darbdaviui, tačiau tai negali būti laikoma sąlyga darbo santykiams pasibaigti. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad įsakymo sąlyga, numatanti, kad tik atlikus dokumentų perdavimą, darbuotoja gali atlikti kitus veiksmus, susijusius su jos atleidimu, prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, todėl yra neteisėta. Teismas pažymi, kad toliau jis nevertina šios sąlygos, kaip sąlygos nutraukti darbo sutartį, tačiau kartu pastebėjo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė, tik gavusi 2023 m. gegužės 22 d. įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo, 2023 m. gegužės 24 d. elektroniniu paštu kreipėsi į ieškovės nurodytą asmenį D. M. nurodydama, kad gavo nurodymą atlikti perdavimą ir dokumentus gali pateikti dabar arba kitu patogiu laiku, į ką D. M. atsakė, kad dėl dokumentų perdavimo pasiūlys laiką; laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. gegužės 29 d. įvyko visų atsakovės turimų buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimas; įrodymų, kad atsakovė būtų ko nors neperdavusi, nėra; kadangi atsakovė iki 2023 m. gegužės 29 d. įvykdė 2023 m. gegužės 22 d. įsakymo c punkte įtvirtiną reikalavimą perduoti buhalterinės apskaitos dokumentus, todėl ji pervedė apskaičiuotinas pinigines lėšas į atsiskaitomąsias sąskaitas bei pateikė VSDFV pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apie atsakovės atleidimą iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo pranešta VSDFV ir atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad ji yra atleista iš darbo nuo 2023 m. gegužės 30 d. VSDFV nurodytu pagrindu (DK 59 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškovė, praėjus beveik mėnesiui, patikslino atsakovės atleidimo iš darbo duomenis VSDFV bei pakeitė atleidimo pagrindą į DK 58 straipsnio 1 dalį. 2023 m. birželio 28 d. atsakovė gavo VSDFV pranešimą apie tai, kad forma 2_SD apie jos atleidimą yra atšaukta. Atsakovė 2023 m. birželio 29 d. gavo siuntą iš Čekijos DHL kurjerių tarnybos, iš kurios sužinojo, kad pas ieškovę dar dirbo iki 2023 m. birželio 28 d., o atleidimo iš darbo pagrindas yra ne DK 59 straipsnis, o DK 58 straipsnis. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, negali darbo sutarties nutraukimo pagrįsti kitokia priežastimi nei nurodyta jo įspėjime darbuotojui nutraukti darbo sutartį. Jeigu įspėjime nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis jo (įspėjimo) termino eigos metu išnyko ar panašiai, o atsirado kita priežastis, suteikianti jam teisę nutraukti darbo sutartį pagal DK 59 straipsnio 1 dalį, tai darbdavys, privalo iš naujo įspėti darbuotoją. Ieškovė ieškinyje teigia, kad 2023 m. gegužės 30 d. 9.30 val. laiku elektroniniu paštu informavo atsakovę apie tai, kad atšaukia 2023 m. gegužės 22 d. įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo (išskyrus šio įsakymo 2 (c) punkto ir 4 punkto atšaukimą) ir reikalauja teismo pripažinti atsakovę atleista iš darbo 2023 m. birželio 27 d. įsakymo pagrindu, nuo 2023 m. birželio 28 d. Tačiau, kaip teismas jau pažymėjo aukščiau, pagal aukščiau nurodytas DK nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, darbdavė turėjo teisę per 3 darbo dienų įspėjimo terminą – iki 2023 m. gegužės 26 d. imtinai – teikti naują įspėjimą atsakovei dėl atleidimo iš darbo kitu pagrindu, pirmajam pagrindui, jos vertinimu, išnykus, tačiau darbdavė to savalaikiai nepadarė, todėl vėliau tai daryti teisės nebeturėjo. Nors ieškovė nurodė, kad darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta pagal 2023 m. birželio 27 d. įsakymą nuo 2023 m. birželio 28 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 5–7 punkte numatytais pagrindais, tačiau, pastebėtina, pareiga įrodyti darbo sutarties nutraukimo teisėtumą tenka darbdavei. Darbdavė teigdama, kad buvo padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas numatytas DK 58 straipsnio 2 dalies 5 punkte (tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos), 6 punkte (darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika) ir 7 punkte (kiti pažeidimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos) turėjo įrodyti šias aplinkybes. Kaip kad nustatyta teismo aukščiau padarytomis išvadomis, atsakovė nepasisavino jokių ieškovei priklausančių piniginių lėšų, buvo atlikti mokėjimai atsakovei, kaip iš darbo atleidžiamai darbuotojai, apskaičiuoti bei sumokėti mokesčiai, kurių sumokėjimą numato teisės aktai, VMI bei VSDFV. Negalima teigti, kad atsakovė iššvaistė ir pasisavino ieškovės turtą – pinigines lėšas, dėl ko atsakovė padarė nusikaltimą, nes jos atžvilgiu nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar priimtas teismo nuosprendis, o ieškovė pateikia tik deklaratyvaus pobūdžio argumentus, nepateikdama jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Taipogi ieškovė neįrodė, kad atsakovė neperdavė jai tam tikrų dokumentų, tuo labiau, dokumentų neperdavimas iki atleidimo iš darbo numatytu DK 59 straipsnio pagrindu nėra pagrindas keisti atleidimo pagrindą į šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad atsakovės atleidimas iš darbo 2023 m. birželio 27 d. ieškovės generalinės direktorės įsakymo pagrindu nuo 2023 m. birželio 28 d. DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu yra nepagrįstas ir neteisėtas; teismas pripažįsta, kad atsakovė atleista iš darbo įmonėje 2023 m. gegužės 30 d. DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo; ieškinys atmetamas; teismas pripažįsta, kad atsakovė atleista iš darbo įmonėje 2023 m. gegužės 30 d. DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.

Atsakovė prašė priteisti jai iš ieškovės jos patirtas 1 647 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia jai iš ieškovės 1 647 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismas šioje byloje patyrė 6,64 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 7 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetą iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ND DEVELOPMENT GROUP“ ieškinį atmesti.

Pripažinti, kad atsakovė T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš darbo pas ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „ND DEVELOPMENT GROUP“ (į. k. 300129140) atleista 2023 m. gegužės 30 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalį.

Priteisti atsakovei T. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ND DEVELOPMENT GROUP“ (į. k. 300129140) 1 647 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų keturiasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. DGKS-4346 darbo byloje Nr. APS-131-13110/2023 laikyti netekusiu galios.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ND DEVELOPMENT GROUP“ (į. k. 300129140) 7 Eur (septynių eurų) teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.