Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2024-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-471-468/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-07-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2024-10-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-10-29
Bylos Nr.
1A-471-468/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03150-2024-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audrius Cininas, Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė
Nuteistasis
O. I.
Civilinis ieškovas
UAB „IKI Lietuva“, UAB „MAXIMA LT“, UAB „Rimi Lietuva“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-471-468/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03150-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 2.4.6.4.1; 14.1.1; 14.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Šimonei,nuteistajam O. I. ir jo gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-09 nuosprendžio, kuriuo O. I. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį (2024-01-09 epizodas) ir jam paskirta 27 parų arešto bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024-01-22 epizodas) ir jam paskirta 27 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme ir paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. I. paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-10 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-10 teismo baudžiamąjį įsakymą.

Iš O. I. civilinės ieškovės UAB „IKI Lietuva“ naudai priteista 169,68 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Iš O. I. civilinės ieškovės UAB „MAXIMA LT“ naudai priteista 904,48 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Iš O. I. civilinės ieškovės UAB „Rimi Lietuva“ naudai priteista 341,52 Eur turtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. O. I. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2024-01-09, apie 17.45 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į UAB „IKI Lietuva“ priklausančią parduotuvę „Iki“, esančią Vilniuje, J. Franko g. 2A, kur iš parduotuvės prekių lentynų paėmė 5 vienetus 0,7 l talpos viskio „Ballentines Scotch“ butelių dėžutėje, vieneto vertė 17,99 Eur, bendros 89,95 Eur vertės, 4 vienetus 0,7 l talpos viskio „Ballentines Scotch“ butelių su taure, vieneto vertė 17,99 Eur, bendros 71,96 Eur vertės, 3 vienetus traškučių „TAFFEL SAN DIEGO“ pakelių, 180 g, vieneto vertė 2,59 Eur, bendros 7,77 Eur vertės, susidėjo prekes į parduotuvės pirkinių krepšelį ir išėjo iš parduotuvės už prekes nesumokėjęs. Tokiu būdu O. I. pagrobė svetimą, UAB „IKI Lietuva“ priklausantį, 169,68 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais O. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

2. Taip pat O. I. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2024-01-15, apie 17.20 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į UAB „MAXIMA LT“ priklausančią parduotuvę „Maxima“, esančią Vilniuje, Antakalnio g. 75A, kur iš parduotuvės prekių lentynų paėmė 0,75 l talpos šampano „Moet & Chandon B. Imperial“ butelį su dėžute, 47,99 Eur vertės, 0,75 l talpos šampano „Moet & Chandon B. Imperial“ butelį, 46,99 Eur vertės, 0,75 l šampano „Laurent Perrier“ butelį, 46,99 Eur vertės, 0,7 l talpos „Hennessy Vsop“ butelį, 64,99 Eur vertės, 0,7 l talpos konjako „Martel Vsop“ butelį su dėžute, 48,99 Eur vertės, 0,7 l talpos konjako „Courvoisier Vsop“ butelį, 45,99 Eur vertės, 0,7 l talpos konjako „Hennessy VS“ butelį su dėžute, 40,99 Eur vertės, 0,7 l talpos konjako „Remy Martin Vsop“ butelį su dėžute, 52,50 Eur vertės, tris vienetus tirpios kavos gėrimo „Jacobs Original 3 in 1“, vieneto vertė 4,69 Eur, bendros 14,07 Eur vertės, kuriuos susidėjo į parduotuvės pirkinių krepšelį, 3 Eur vertės, ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes. Toliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, t. y. 2024-01-15, apie 17.25 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į tą pačią parduotuvę, kur iš parduotuvės prekių lentynų paėmė 1 l talpos viskio „Jack Daniels“ butelį, 31,99 Eur vertės, 0,5 l talpos viskio „Akashi Meysei“ butelį, 40,99 Eur vertės, 0,7 l talpos viskio „Glenfiddich“ butelį, 50,99 Eur vertės, 0,7 l talpos viskio „Glenlivet“ butelį su dėžute, 39,99 Eur vertės, 0,7 l talpos viskio „Chivas Regal Extra“ butelį, 36,99 Eur vertės, 0,7 l talpos viskio „Chivas Regal 12YO“ butelį, 29,99 Eur vertės, du 0,7 l talpos viskio „Singlenton 12YO Single Malt“ butelius, vieneto vertė 31,99 Eur, bendros 63,98 Eur vertės, vieną ketaus puodą, 179,99 Eur vertės, tris vienetus tirpios kavos gėrimo „Jacobs Original 3 in 1“, vieneto vertė 4,69 Eur, bendros 14,07 Eur vertės, kuriuos susidėjo į parduotuvės pirkinių krepšelį, 3 Eur vertės, ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes. Tokiu būdu O. I. pagrobė svetimą, UAB „MAXIMA LT“ priklausantį, 904,48 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais O. I. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat O. I. pripažintas kaltu dėl to, kad jis 2024-01-22, apie 18.51 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į UAB „Rimi Lietuva“ priklausančią parduotuvę „Rimi“, esančią Vilniuje, Dangeručio g. 1, kur iš parduotuvės prekių lentynų paėmė 8 vienetus 0,5 l viskio „Nikka Barrel“ butelius su dėžute, vieneto vertė 42,69 Eur, bendros 341,52 Eur vertės, susidėjo prekes į savo turėtą maišelį ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes. Tokiu būdu O. I. pagrobė svetimą, UAB „Rimi Lietuva“ priklausantį, 341,52 Eur vertės turtą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. I. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-09 nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

3.1. Nuteistojo vertinimu, paskirta bausmė yra per griežta. Mano, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė, atsižvelgiant į tai, kad už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, jam buvo paskirta 30 parų arešto bausmė. Pažymi, jog padarytos nusikalstamos veikos yra panašios, o pagrobtų prekių suma skiriasi tik 20-30 eurų, todėl mano, kad paskirta bausmė yra nesąžininga, kadangi jei būtų pavogęs mažesnės vertės prekes, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, jam būtų paskirta 30 parų arešto bausmė. Nurodo, jog nusikalstamas veikas atliko tam, kad galėtų nusipirkti maisto prekių ir susimokėti už nuomą, kadangi šiuo metu laukdamas dokumentų, neturi galimybės legaliai įsidarbinti ar gauti išmokas, reikalingas pragyvenimui.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nuteistojo O. I. apeliacinis skundas tenkintinas

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo O. I. kaltė bei priteistos žalos dydis, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis O. I. apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirtomis bausmėmis ir galutine bausme, mano, kad ji yra per griežta ir paskirta netinkamai įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą bei nusikalstamo elgesio motyvus, todėl prašo už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskirti švelnesnę bausmę, kelia klausimą dėl pavogtų prekių vertės įtakos jo bausmei (šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija supranta, kaip argumentus susijusius su veikos kvalifikavimu ir bausme). Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu gynyba šiuos argumentus įvardijo kaip klausimą dėl 2024-01-15 veikos kvalifikavimo ne kaip vienos tęstinės, bet kaip dviejų atskirų veikų, dėl ko keistųsi ir šio epizodo veikos kvalifikavimas bei paskirta bausmė.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo O. I. apeliacinio skundo argumentus, dar kartą apklaususi O. I., daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, nepakankamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), todėl netinkamai kvalifikavo 2024-01-15 veikos/-ų O. I. veiksmus bei dėl to nuteistajam netinkamai paskyrė bausmę, todėl laikytina, kad šioje dalyje skundžiamas nuosprendis nėra pagrįstas, todėl yra keistinas.

Dėl 2024-01-15 veikos kvalifikavimo

8. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2024-01-15 O. I. apie 17.20 val., parduotuvėje „Maxima“, esančioje Vilniuje, Antakalnio g. 75A iš prekių lentynų paėmė 8 butelius alkoholinių gėrimų bendrai 395,43 Eur sumai, tris vienetus tirpios kavos gėrimo „Jacobs Original 3 in 1“, bendros 14,07 Eur vertės, kuriuos susidėjo į parduotuvės pirkinių krepšelį, 3 Eur vertės, ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes, t.y. pagrobė 412,50 Eur bendros vertės turtą, bei tą pačią dieną, t. y. 2024-01-15, apie 17.25 val., iš tos pačios parduotuvės prekių lentynų paėmė 8 butelius įvairių alkoholinių gėrimų bendrai 294,92 Eur sumai, vieną ketaus puodą, 179,99 Eur vertės, tris vienetus tirpios kavos gėrimo „Jacobs Original 3 in 1“, bendros 14,07 Eur vertės, kuriuos susidėjo į parduotuvės pirkinių krepšelį, 3 Eur vertės, ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes, t.y. pagrobė 491,98 Eur bendros vertės turtą. Taigi, viso 2024-01-15 O. I. iš parduotuvės „Maxima“ pagrobė prekių už 904,48 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog O. I. padarė vieną tęstinę veiką - pagrobė svetimą, UAB „MAXIMA LT“ priklausantį, 904,48 Eur vertės turtą ir jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Gynybos vertinimu buvo padarytos dvi nusikalstamos veikos, nes nuteistojo veiksmų/atskirų jo epizodų nesiejo vieninga tyčia, o tyčia grįžti į parduotuvę susiformavo jau baigus pirmą veiką, todėl, gynybos vertinimu, O. I. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kaip dvi atskiros veikos, bei paskirtos švelnesnės bausmės. Su šiais gynybos argumentais sutinka ir teisėjų kolegija.

10. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme O. I. nurodė, jog 2024-01-15 atėjęs į parduotuvę „Maxima“ jis pastebėjo, kad nėra apsaugos darbuotojo, todėl nuėjo į alkoholinių gėrimų skyrių, kur į krepšelį susidėjo įvairių brangių alkoholinių gėrimų, kavos ir nesumokėjęs išėjo pro kasas. Nuėjo į automobilį, kur padėjo visas prekes su krepšeliu ir tuomet jam kilo mintis, pasinaudojant padėtimi, kad parduotuvėje nėra apsaugos darbuotojo, vėl užeiti ir dar kartą paimti alkoholinių gėrimų. Todėl vėl užėjęs į parduotuvę, jis patikrino, kad tikrai nėra apsaugos, vėl paėmė alkoholinių gėrimų, keptuvę, kavos, viską sudėjo į parduotuvės krepšelį ir vėl nesumokėjęs išėjo pro kasas. Nuėjęs prie automobilio, vėl viską padėjo į automobilį ir išvažiavo. Paprastai imdavo 8-9 butelius alkoholinių gėrimų, nes tiek, priklausomai nuo butelio dydžio ir nuo to, ar jis dėžutėje ar ne, tilpdavo į parduotuvės krepšelį. Alkoholinius gėrimus pigiau parduodavo ir iš to gyveno. Iš esmės analogiškus parodymus O. I. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 178): pirmą kartą paėmęs alkoholinius gėrimus ir kavos ir sudėjęs į parduotuvės krepšelį, išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs, nusinešė juos į mašiną, kuri stovėjo parduotuvės aikštelėje ir kartu su krepšeliu ten paliko, tada maždaug po 5 minučių grįžo antrą kartą vėl į tą pačią parduotuvę, nes pirmą kartą pavyko įvykdyti vagystę ir manė, kad pavyks ir antrą kartą, todėl pasiėmė kitą krepšelį ir vėl alkoholinių gėrimų ir kavos, už kuriuos vėl nesumokėjęs išėjo iš parduotuvės, nusinešė į mašiną ir išvažiavo.

11. Byloje esantys 2024-01-15 parduotuvės vaizdo įrašai (1 t., b.l. 92-94) patvirtina, jog pirmą kartą O. I. į parduotuvę atėjo 17:16:08, išėjo pro kasas 17:23:56, į parduotuvę vėl įėjo 17:25:56, o išėjo pro kasas 17:28:36.

Žemesnės instancijos teismas

12. Byloje kilo klausimas ar buvo padaryta pavienė tęstinė (kaip ją kvalifikavo pirmosios instancijos teismas), ar padarytos dvi savarankiškos nusikalstamos veikos. Pavienė nusikalstama veika atitinka vienos nusikalstamos veikos (nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo) sudėties požymius ir kvalifikuojama pagal vieną BK straipsnį ar jo dalį. Pažymėtina, jog nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jei jis padarė tęstinę, trunkamąją ar sudėtinę nusikalstamą veiką. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios. Taigi, tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, kad ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl tyčios vieningumo sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus. Todėl nustačius, kad tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kilo jau po pirmosios padarymo, šios veikos, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikomos tęstine nusikalstama veika ir kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis.

13. Nustatant vieningą tyčią vertinamas ne tik kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Teismų praktikoje pažymima, kad vieningos tyčios nustatymas yra svarbus, sprendžiant vagystės tęstinumo klausimą, nes pagal ją, nustačius, kad nusikalstamas sumanymas buvo ne vienalytis, o sudėtinis, padarytos nusikalstamos veikos nors ir būdamos tarpusavyje susijusios, vienos tęstinės nusikalstamos veikos epizodais nepripažįstamos. Svetimo turto pagrobimas laikomas tęstiniu, kai tyčia, neteisėtai, neatlygintinai, nevienkartiniu veiksmu, o keliais pagal teisinį vertinimą analogiškais veiksmais iš vieno šaltinio, veikiant vieninga tyčia, yra pagrobiamas svetimas turtas. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų.

14. O. I. tiek apeliacinės instancijose teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą šios aplinkybės išsamiau nebuvo tiriamos) nurodė, jog grįžti į parduotuvę jis sugalvojo pasinaudojant situacija, kad nėra apsaugos darbuotojo ir pirmą kartą sėkmingai pavykus pagrobti alkoholinius gėrimus. Objektyvių duomenų, paneigiančių šias O. I. nurodomas aplinkybes, byloje nėra.

15. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos šių O. I. parodymų nesusiejo su nusikalstamo sumanymo turiniu, jo raidos išaiškinimu, todėl nevisiškas šių aplinkybių įvertinimas sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą dėl 2024-01-15 vagystės/vagysčių apie 17:20 val. ir apie 17:25 val. kvalifikavimo.

16. O. I. nurodė, jog paprastai jis iš parduotuvių vogdavo 7-8-9 butelius alkoholinių gėrimų. Pažymėtina, jog ir šioje byloje kitais atvejais (2024-01-09 bei 2024-01-22) vagysčių metu O. I. analogišku būdu iš parduotuvių taip pat pagrobė 8-9 butelius alkoholinių gėrimų. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamų veikų nuosavybei baudžiamosiose bylose aktualu ir tai, kad šios kategorijos byloms būdingi požymiai – tas pats pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp grobimų, ta pati ar greta esanti turto vieta ir pan. – nėra esminiai pripažįstant nusikalstamą veiką tęstiniu nusikaltimu. Nusikalstamų veikų pripažinimą tęstine veika paprastai lemia konstatavimas, kad kaltininko tyčia susiformavusi visai nusikalstamai veikai, o ne atskiriems nusikaltimams, esantiems iš esmės tos pačios veikos sudėtinėmis dalimis, ir siekiama vieno rezultato, tačiau iš O. I. parodymų matyti, jog antrą kartą eiti į parduotuvę jis sugalvojo sėkmingai pavogęs pirmą kartą, todėl pagal bylos aplinkybes nenustačius O. I. vieningos tyčios (sumanymo) pagrobti turtą, paneigiamas tokios veikos tęstinumas, taigi padarytos vagystės turi būti kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis.

17. BK 178 straipsnio dispozicijoje nurodyta turto vertė yra būtinas šio nusikaltimo/baudžiamojo nusižengimo objektyviosios pusės požymis, o jis privalo būti nustatytas ir įrodytas abejonių nekeliančiais įrodymais, kuriais, kolegijos vertinimu, yra pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų – vaizdo įrašų apžiūros protokolas (1 t., b.l. 65-66, 78-88, 92-96, 99), liudytojos K. B. apklausos protokolas bei paties kaltinamojo prisipažinimas.

18. BK 178 straipsnyje numatyta turto vagystė kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. BK 190 straipsnio 1 dalyje numatyta, turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Taigi, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu Nr. 707, kuriuo nustatyta, kad 1 bazinis bausmės ir nuobaudos dydis lygus 50 Eur, laikytina, jog nedidelės vertės turto požymį atitinka turtas, kurio vertė yra nuo 150 Eur, bet neviršija 500 Eur, tuo tarpu pagal BK 178 straipsnio 1 d. kvalifikuotinos tokios svetimo turto vagystės, kai pagrobto turto vertė viršija 10 MGL, bet nesiekia 400 MGL dydžio sumos (nuo 500 Eur iki 20 000 Eur).

19. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad buvo padaryta tęstinė veiką O. I. veiksmus kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes, teismo vertinimu, buvo padaryta bendra 904,48 Eur (kiek didesnė nei 18 MGL dydžio) žala. Dėl iš parduotuvės pagrobto bendros turto vertės (904,48 Eur) ginčo nėra, tačiau dėl aukščiau nurodytų apeliacinės instancijos teismo (šios nutarties 12-16 punktai) motyvų, nustačius, jog buvo padarytos dvi savarankiškos veikos: 2024-01-15, apie 17.20 val. buvo pagrobtas 412,50 Eur vertės turtas, o 2024-01-15, apie 17.25 val. – 491,98,50 Eur vertės turtas, veika, pirmosios instancijos teisme, kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotina ir pagal pavogto turto vertę kvalifikuotinos kaip baudžiamieji nusižengimai pagal BK 178 straipsnio 5 dalis.

20. Taigi, byloje laikytina nustatytu, jog:

-O. I. 2024-01-15, apie 17.20 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į UAB „MAXIMA LT“ priklausančią parduotuvę „Maxima“, esančią Vilniuje, Antakalnio g. 75A, kur iš parduotuvės prekių lentynų paėmė 0,75 l talpos šampano „Moet & Chandon B. Imperial“ butelį su dėžute, 47,99 Eur vertės, 0,75 l talpos šampano „Moet & Chandon B. Imperial“ butelį, 46,99 Eur vertės, 0,75 l šampano „Laurent Perrier“ butelį, 46,99 Eur vertės, 0,7 l talpos „Hennessy Vsop“ butelį, 64,99 Eur vertės, 0,7 l talpos konjako „Martel Vsop“ butelį su dėžute, 48,99 Eur vertės, 0,7 l talpos konjako „Courvoisier Vsop“ butelį, 45,99 Eur vertės, 0,7 l talpos konjako „Hennessy VS“ butelį su dėžute, 40,99 Eur vertės, 0,7 l talpos konjako „Remy Martin Vsop“ butelį su dėžute, 52,50 Eur vertės, tris vienetus tirpios kavos gėrimo „Jacobs Original 3 in 1“, vieneto vertė 4,69 Eur, bendros 14,07 Eur vertės, kuriuos susidėjo į parduotuvės pirkinių krepšelį, 3 Eur vertės, ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes. Tokiu būdu O. I. pagrobė svetimą, UAB „MAXIMA LT“ priklausantį, 412,50 Eur vertės turtą ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

21. Be to, O. I. 2024-01-15, apie 17.25 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į tą pačią parduotuvę, kur iš parduotuvės prekių lentynų paėmė 1 l talpos viskio „Jack Daniels“ butelį, 31,99 Eur vertės, 0,5 l talpos viskio „Akashi Meysei“ butelį, 40,99 Eur vertės, 0,7 l talpos viskio „Glenfiddich“ butelį, 50,99 Eur vertės, 0,7 l talpos viskio „Glenlivet“ butelį su dėžute, 39,99 Eur vertės, 0,7 l talpos viskio „Chivas Regal Extra“ butelį, 36,99 Eur vertės, 0,7 l talpos viskio „Chivas Regal 12YO“ butelį, 29,99 Eur vertės, du 0,7 l talpos viskio „Singlenton 12YO Single Malt“ butelius, vieneto vertė 31,99 Eur, bendros 63,98 Eur vertės, vieną ketaus puodą, 179,99 Eur vertės, tris vienetus tirpios kavos gėrimo „Jacobs Original 3 in 1“, vieneto vertė 4,69 Eur, bendros 14,07 Eur vertės, kuriuos susidėjo į parduotuvės pirkinių krepšelį, 3 Eur vertės, ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes. Tokiu būdu O. I. pagrobė svetimą, UAB „MAXIMA LT“ priklausantį, 491,98 Eur vertės turtą ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Dėl bausmės

22. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

23. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. I. nesutinka su jam teismo, už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausme ir galutine subendrinta bausme ir mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog asmuo, už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. O BK 178 straipsnio 1 dalies, kaip O. I. veiksmai buvo kvalifikuoti pirmosios instancijos teisme, sankcijoje numatyta, jog asmuo, už svetimo turto pagrobimą baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. O. I. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t.y. bausmė, kurios BK 178 straipsnio 5 dalis nenumato, todėl kvalifikuojant O. I. veiksmus dėl 2024-01-15 vagysčių iš „Maxima“ parduotuvės pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, skirtinos ir šio straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytos bausmės.

24. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistojo O. I. atžvilgiu skirtinas bausmes, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pagrobto turto vertę, nusikalstamų veikų kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos tyčia), taip pat įvertino jo atžvilgiu nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas), o nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje kontekste pripažino vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu). Vienok, kolegijai konstatavus, jog O. I. veiksmai dėl 2024-01-15 vagysčių iš „Maxima“ parduotuvės atitinka BK 178 straipsnio 5 dalį (baudžiamieji nusižengimai), nežiūrint daugybinių (29) O. I. teistumų, šios sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) pripažinimui, pagrindo nelieka.

25. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo O. I. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, įvertinus jas ankstesnių teistumų kontekste, bei nuteistojo asmens charakteristika leidžia manyti, kad toks O. I. nusikalstamas elgesys yra gana sistemingas ir, atsižvelgiant į jo jauną amžių, jau susiformavęs. Nuteistasis, nepaisant jo atžvilgiu priimamų sprendimų, kuriais paskiriamos teisinio poveikio priemonės, savo elgesio nekeičia ir pakartotinai daro analogiškas nusikalstamas veikas.

26. Taigi, vertinant nuteistojo O. I. asmenybę, pažymėtina, jog dėl visų padarytų nusikalstamų veikų, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau Sodros duomenimis, O. I. anksčiau niekada legaliai nedirbo (2 t., b. l. 77), o remiantis jo parodymais, nusikalstamas veikas darė, kadangi net ir dirbdamas nelegaliai jis neturi pinigų pragyvenimui. O. I. praeityje teistas 29 kartus, iš kurių didžiąja dalimi už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą (2 t., b. l. 23–42), daug kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už šiurkščių administracinių nusižengimų padarymą (2 t., b. l. 57–75), todėl šių aplinkybių pagrindu laikytina, jog O. I. nusikalstamas elgesys nebuvo atsitiktinis, dėl ko jo asmenybė pavojinga. Atsižvelgiant į tai, kaip, beje, pagrįstai nurodė apylinkės teismas, darytina išvada, kad nuteistojo O. I. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti tik ribojant jo laisvę ir paskiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - areštą. Padaryti 4 analogiški baudžiamieji nusižengimai, padarytų vagysčių būdas buvo toks pats, t. y. buvo grobiamos prekės iš parduotuvių, o nusikalstamas veikas iš esmės skiria tik pagrobtų daiktų kiekiai ir jų bendros vertės. Nuteistasis O. I. pasižymi neigiama charakteristika. Kaip jau minėta aukščiau, jis yra teistas 29 kartus, kurių didžiąja dalimi už turtinius nusikaltimus/baudžiamuosius nusižengimus, už kurių padarymą jam buvo skirtos tiek švelnesnės, tiek griežčiausia bausmės rūšys, tačiau jos nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamumo. O. I. šioje byloje, per sąlyginai trumpą, septynių dienų laikotarpį, padarė keturias naujas nusikalstamas veikas, jomis sukėlė žalą kitų asmenų turtui, tą darė suvokdamas, kokios yra galimos tokio elgesio pasekmės, todėl dėl kylančių padarinių yra kaltas tik jis pats. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Visos šios, aukščiau išdėstytos aplinkybės, įvertinus jas kartu su nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, leidžia konstatuoti, kad nustatant bausmių dydžius, taikytina bausmės vidurkio taisyklė, parenkant bausmių dydžius, artimus sankcijoje (už kiekvieną iš nusikalstamų veikų) numatytų bausmių vidurkiams. Kolegijos vertinimu, nustatant mažesnį bausmės dydį, teisingumo principas nebūtų įgyvendinamas, kadangi tokia sankcija būtų neproporcingai švelni, todėl laikytina, kad švelnesnių priemonių taikymas tiek pačiam O. I., tiek visai visuomenei, formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytas nusikalstamas veikas požiūrį. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad bausmės tikslai O. I. atžvilgiu bus pasiekti ir už 2014-01-15 abi veikas tik paskyrus jam įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – areštą, jos dydį nustatant artimą vidurkiui. Pagrindų mažinti apylinkės teismo už 2024-01-09 ir/ar 2024-01-22 pagal BK 178 straipsnio 5 dalyje paskirtas bausmes - areštą, jų dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės rūšies vidurkis, kolegija nenustatė. Pažymėtina, jog O. I., būdamas jauno, darbingo amžiaus, neužsiėmė darbine veikla ir pinigines lėšas įgyti siekė nusikalstamu būdu, o ikiteisminio tyrimo metu ir byla nagrinėjant teisme nesiėmė jokių veiksmų keisti savo elgesį ir padėsiančių ateityje atlyginti padarytą žalą.

27. Tiek paskirtos bausmės, už kiekvieną iš nusikalstamų veikų atskirai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintos tarpusavyje, o atlikus byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą ir nuteistajam pripažinus savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinta vienu trečdaliu. O. I. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-10 teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 1 d. (dvi veikos, padarytos 2024-01-15 bei 2024-01-17) ir BK 178 straipsnio 5 dalį (viena veika, padaryta 2024-01-16) (2 t., b.l. 144-148) ir kuriuo jam paskirta subendrinta 60 parų arešto bausme.

28. Teismui buvo pateikta 2024-10-22 pažyma dėl 245,83 Eur iš nuteistojo išieškojimo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje nuteistajam gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo O. I. (O. I.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-09 nuosprendį pakeisti.

O. I. (O. I.) veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį perkvalifikuoti į dvi nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024-01-15 apie 17:20 val. veika) ir BK 178 straipsnio 5 dalį (2024-01-15 apie 17:25 val. veika), bei

-pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024-01-15 apie 17:20 val. veika) ir paskirti jam 36 parų arešto bausmę;

-pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024-01-15 apie 17:25 val. veika) ir paskirti jam 36 parų arešto bausmę.

Šias bausmes bei bausmes paskirtas pagal BK 178 straipsnio 5 dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-09 nuosprendžiu už veikas padarytas 2024-01-09 bei 2024-01-22, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę nustatyti 42 parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir O. I. paskirti 28 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą subendrintą arešto bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-10 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą 80 parų areštą.

Pašalinti sunkinančią aplinkybę, kad veiką padarė recidyvistas.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-07-09 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo – netenkinti.

Teisėjai Audrius CininasGintaras DzedulionisDaiva Kazlauskienė