Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, atsakovui V. M. už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, pareikštą atsakovui V. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme 2018 m. gegužės 31 d. buvo priimtas ieškovės ieškinys dėl 2 752,03 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 150 Eur išlaidų už rašytinę pretenziją bei kitų turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštas atsakovui V. M. Ieškovė teismui paduotame ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į pareikštą ieškinį.

Atsakovui V. M. adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2018 m. birželio 6 d. Laikytina, kad nuo nurodyto laiko atsakovas buvo informuotas apie jam inicijuotą civilinę bylą, procesines teises ir pareigas bei jų neįvykdymo pasekmes, tai yra galimybę priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalis). Per nustatytą atsiliepimų pateikimo terminą, teismo nuomone, atsakovas turėjo pakankami laiko jiems pareikšti, taip pat pasinaudoti procesine teise prašyti pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą (CPK 77 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 142 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu byloje yra negautas atsiliepimas į ieškinį, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą pagal pateiktą ieškinį ir prie ieškinio pridėtus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, ir įsitikinęs, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti, nustato, kad: J. M. ir V. M. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Minėtam turtui įsigyti akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ 2005 m. spalio 25 d. kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė atsakovui 16 508 Eur kreditą. Šio kredito grąžinimo užtikrinimui 2005 m. spalio 25 d. ieškovė J. M. laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo kaip solidarioji skolininkė atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jei V. M. neįvykdys visos ar dalies prievolės pagal 2005 m. spalio 25 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta. Teismas patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodoma, kad prievolė kreditoriui yra abiejų jų solidarioji prievolė. Nuo 2012 m. sausio 15 d. iki 2018 m. balandžio 15 d. solidariąją prievolę vykdė viena ieškovė. Kreditorei sumokėjo 5 504,06 Eur bankiniais pavedimais iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo minėtos sumos atskaičius ½ šiame įsipareigojime ieškovei tenkančią įsipareigojimų dalį, gaunami 2 752,03 Eur, t. y. ieškovės atsakovui kaip solidariam skolininkui regreso tvarka reiškiamas atgręžtinis reikalavimas, kurį ieškovė prašo priteisti iš atsakovo. 2018 m. balandžio 25 d. ieškovė išsiuntė atsakovui pretenziją dėl nuostolių atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio 1 dalis nustato, jog solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Minėtame straipsnyje nurodyti pasyviojo solidarumo teisiniai padariniai bendraskolių tarpusavio santykiams, jo 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas, kad bendraskolių tarpusavio santykiai yra grindžiami dalinės, bet ne solidariosios prievolės principais. Vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Kartu toks bendraskolis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti regresinį, t. y. atgręžtinį reikalavimą kitiems bendraskoliams. Bendraskolis regreso teisę įgyja pagal įstatymą (CK 6.114 straipsnio 3 punktas), todėl nereikalingi papildomi bendraskolių susitarimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).

Ieškovė vienasmeniškai įvykdė dalį solidariosios prievolės kreditorei AB „Swedbank“ sumokėdama 5 504,06 Eur sumą, todėl CK 6.9 straipsnio 1 dalies bei 6.114 straipsnio 3 punkto pagrindais atitinkamai įgijo teisę reikšti atgręžtinius reikalavimus kitam solidariajam bendraskoliui, tai yra atsakovui. Kadangi atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės nurodytų aplinkybių ar jas paneigiančių įrodymų nepateikė, jam priklausančios mokėti dalies, kuri atitinkamai sudaro 2 752,03 Eur dydžio sumą, ieškovei nesumokėjo, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistina 2 752,03 Eur nuostolių.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis numato skolininko pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokiu atveju, esant ieškovės prašymui, iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – šiuo atveju nuo 2018 m. gegužės 31 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl savo, kaip tinkamai prievolę įvykdžiusios sutarties šalies, pažeistų interesų teisminės gynybos ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų – sumokėjo 65,29 Eur žyminio mokesčio ir 150 Eur išlaidų už rašytinę pretenziją, todėl tenkinant ieškinį šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža, nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d. Nr. 2014-12793). Teismas sprendžia, kad dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt du eurus tris centus (2 752,03 Eur) nuostolių, penkis procentus (5 proc.) metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šešiasdešimt penkis eurus dvidešimt devynis centus (65,29 Eur) žyminio mokesčio ir vieną šimtą penkiasdešimt eurų (150 Eur) išlaidų už rašytinę pretenziją, ieškovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nurodyti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo sprendimą priėmusiam teismui.

Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, jeigu atsakovas nepateiks pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo.

Sprendimas už akių atsakovo atžvilgiu neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per sprendimą už akių priėmusį Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.