Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams.

Pagal BK 64 str. 1 ir 3 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas R. S., tačiau jis nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. S. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 31 d. apie 1.10 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. S., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė bendros 230 litų vertės nukentėjusiosios K. G. turtą, jos vizitinę kortelę, asmens tapatybės kortelę, nuolaidų kortelę, UAB „SEB bankas“ ir UAB „Swedbankas“ išduotas mokėjimo korteles.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo J. S. padarytą nusikalstamą veiką, paskyrė bausmę ir ją subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Apeliantas skundu ginčija jam paskirtos bausmės teisingumą, todėl skundą nagrinėjantis teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. prasme, skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 27 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistu laikomas asmuo, kuris, būdamas teistu už tyčinio nusikaltimo padarymą ir neišnykus teistumui už jį ar jo nepanaikinus, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. BK 56 str. 1 d. reglamentuoja, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. BK 61 str. 4 d. nustato, kad skiriama ne didesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Šioje baudžiamojoje byloje skirdamas J. S. bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į visas nustatytas faktines bylos aplinkybės, jas įvertino ir teisingai taikė bausmės skyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas. Apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas vienas baigtas, tyčinis, savanaudiškas, apysunkis nusikaltimas), nusikalstamos veikos motyvus ir pasekmes (J. S. tenkino bet kokios jo padaryto nusikaltimo pasekmės, todėl nusikaltimas buvo padarytas neapibrėžta tyčia; pagrobto turto vertė nebuvo didelė), į vieną apelianto atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybes, tinkamai įvertino J. S. asmenybę (nuteistasis yra recidyvistas, nes naują tyčinį nusikaltimą padarė praėjus vos dešimčiai mėnesių po ankstesnio apkaltinamojo nuosprendžio už tyčinius nusikaltimus jam paskelbimo dienos, ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės vykdymo metu; nusikaltimo padarymo metu jis turėjo galiojančias administracines nuobaudas už iš esmės analogišką teisės pažeidimą – smulkųjį svetimo turto pagrobimą, ir už viešosios rimties trikdymą; priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nusikaltimo padarymo metu jis niekur oficialiai nedirbo; kitokių teigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra), o taip pat atsižvelgė ir į kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes – į tai, kad J. S. augina mažametį vaiką.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistasis J. S. po pirmojo teistumo išvadų nepadarė, jis nepasitaisė ir yra linkęs toliau daryti nusikalstamas veikas, nes noras daryti naują nusikalstamą veiką apeliantui susiformavo net neatlikus ankstesniu nuosprendžiu už nusikaltimus paskirtos bausmės, todėl apylinkės teismas visiškai teisingai už naujai padarytą nusikaltimą J. S. paskyrė BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, savo trukme mažesnę už numatytą šios bausmės vidurkį. Ši bausmė su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme taip pat subendrinta nepažeidžiant BK 64 str. reikalavimų. Taigi, tiek pirmosios instancijos teismo už naują nusikaltimą paskirta bausmė, tiek ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė, kolegijos manymu, yra teisingos, jos atitinka nuteistojo asmenybę, todėl nėra per griežtos ir aiškiai neteisingos. Švelnesnių bausmių J. S. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, nes švelnesnė bausmė ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nepaveiktų jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė naujų, nuteistojo J. S. teisinę padėtį lengvinančių aplinkybių, tokių aplinkybių, į kurias skirdamas bausmę nebūtų atsižvelgęs apylinkės teismas, savo skunde apeliantas taip pat nenurodė. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, švelninti J. S. paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.

Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad teismas gali atsižvelgti tik į objektyviai egzistuojančias aplinkybes, procesinis sprendimas negali būti grindžiamas nesančiais, tačiau ateityje galbūt dar įvyksiančiais faktais, todėl šiuo metu atsižvelgti į J. S. ketinimus ir norus pasitaisyti bei atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą taip pat pagrindo nėra. Jis turėjo galimybę pats tai įrodyti, tačiau ja nepasinaudojo – toliau darė naujus nusikaltimus.

Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skirdamas bausmes nuteistajam apylinkės teismas atsižvelgė į visas nustatytas faktines, jų tarpe ir apelianto skunde nurodytas, aplinkybes, jas įvertino ir teisingai taikė bausmių skyrimo, o taip pat ir subendrinimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas, todėl pakartotinai vertinti skunde nurodytas aplinkybes, pripažinti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos bei sušvelninti J. S. tiek už naują nusikaltimą paskirtą, tiek ir galutinę subendrintą bausmes nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas

NUTARĖ:

Nuteistojo J. S. apeliacinį skundą atmesti.