Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Audronė Alčauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centro Telšių filialui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankas, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnyje, reglamentuojančiame pasirengimą nagrinėti bylą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, įtvirtinta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt dienų iki teismo posėdžio, specialiame interneto tinklapyje skelbiamas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamoje byloje toks pranešimas buvo paskelbtas 2018 m. rugsėjo 3 d. specialiame tinklapyje www.teismai.lt. CPK 533 straipsnyje nustatyta, kad jeigu iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nė viena iš nurodytų sąlygų iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijama, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja V. Š. 1961 m. vasario 11 d. susituokė su Z. Š., kuris 2002 m. gegužės 20 d. mirė. 1992 m. liepos 14 d. įsteigta Pabiržulio žemės ūkio bendrovė, kuriai 1992 m. atiteko Pabiržulio gamybinis-technologinis komplektas, esantis (duomenys neskelbtini). 1992 m. liepos 29 d. Pabiržulio žemės ūkio bendrovė įregistruota įmonių registre. Pabiržulio žemės ūkio bendrovės 1998 m. spalio 16 d. pajininkų susirinkimo protokolu nutarta Pabiržulio žemės ūkio bendrovę likviduoti. 2000 m. liepos 18 d. Pabiržulio žemės ūkio bendrovės kreditorių susirinkime nutarta bendrovei taikyti neteisminę bankroto procedūrą. Pabiržulio žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija 1998 m. Pirkimo – perdavimo aktais perdavė bendrovės turtą bendrovės pajininkams pagal jų turimą pajų vertę. Pabiržulio gamybinio-technologinio komplekto, kurį sudarė dirbtuvės (dabar vadinamos garažu), lentpjūvė, gaterinė pajus pareiškėja V. Š. 2014 m. pirkimo-pardavimo sutartimis nupirko iš G. Z., J. Z., V. B., P. L., A. M., J. S. (mirusio A. S. pajus), D. M. (mirusios M. J. pajus), B. M., T. G., A. B., B. D., R. M., P. Z., V. K.. Sutartys dėl elektros energijos tiekimo į garažo pastatą sudarytos nuo 1998 m. steigėjo T. G. vardu. 2017 m. suformuota statinio Telšių r., Mažųjų Burbiškių k. 13, kadastrinių matavimų byla. VĮ Registrų centras 2017 m. birželio 22 d. sprendimu atsisakė įregistruoti V. Š. nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, esantį Telšių r., Mažųjų Burbiškių k. 13. Daiktinės teisės į šį statinį, teisių suvaržymai, juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys 1. Pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmenys nėra daikto savininkai.; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3. Asmenys, sąžiningai įgiję daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; kt.).

Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Pabiržulio žemės ūkio bendrovė naudojosi Pabiržulio gamybiniu-technologiniu komplektu, kurį sudarė dirbtuvės (dabar vadinamos garažu), lentpjūvė, gaterinė, juo disponavo perduodama pastatą bendrovės pajininkams. Pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į garažą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, tai yra, pareiškėja nėra garažo savininkė. Garažas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu, šias aplinkybes patvirtina VĮ Registrų centro 2017 m. birželio 22 d. raštas. Pareiškėja, sąžiningai įgijo pastatą-garažą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką, tai yra, nuo 2014 metų, kai įsigijo pastatą iš buvusių pajininkų, kurie pastatą valdė iki tol. Byloje nėra ginčo, kad visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai, nepertraukiamai, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, gerinama jo būklė. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (CK 4.71 straipsnio 2 dalis).

Pareiškėjos argumentus, kad minimo pastato valdymas buvo sąžiningas ir teisėtas, atviras ir nepertraukiamas bei tai, kad ji, valdydama garažą buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į garažą, patvirtina byloje pateikti duomenys ir tai, kad, paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado. Teismas daro išvadą, kad pareiškėja įrodė aplinkybes, jog, nors ir nebūdama pareiškime įvardinto pastato savininku, visą laikotarpį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai jį valdė, todėl pareiškimas tenkintinas, nustatant faktą, kad pareiškėja pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į pastatą – garažą, 1G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis, 4.71 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530-533 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdydama daugiau kaip 10 metų, įgijo nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį į garažą, 1G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre, registro įrašo Nr. 44/1683248.

Faktas nustatytas dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.