Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. patikslintą pareiškimą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo ir palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, R. B., G. B., R. S. ir J. L., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjo motina I. L. mirė (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotas mirties liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas S. B. ir suinteresuoti asmenys R. B., G. B. ir R. S. yra palikėjos I. L. vaikai. J. L. yra palikėjos I. L. sutuoktinis. Nei vienas iš galimų įstatyminių įpėdinių į notarą dėl palikimo priėmimo po I. L. mirties nesikreipė, testamento I. L. nėra sudariusi. Pareiškėjas S. B. daugiausia rūpinosi motina iki mirties, todėl visi žodžiu sutarė, kad jis paveldės jos turtą. Kadangi pareiškėjo motina nebuvo įteisinusi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, į notarų biurą dėl palikimo priėmimo pareiškėjas nesikreipė, tačiau įgyta subjektine paveldėjimo teise pasinaudojo, savo valią išreiškė palikimą priimdamas faktiškai – po savo motinos pirties atliko ginčo turto kadastrinius matavimus, pats su šeima naudojasi šiuo turtu ir jame esančiais visais namų ūkio ir apyvokos daiktais, moka mokesčius. Kadangi nėra juridinių dokumentų apie palikimo priėmimą, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas S. B. priėmė palikimą po motinos I. L. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis fakto nustatymas reikalingas sprendžiant klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras atsiliepimo į patikslintą pareiškimą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo ir palikimo priėmimo fakto nustatymo, nepateikė.

Posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Inga Maskoliūnaitė palaikė patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes, bei papildomai paaiškino, kad S. K. yra pareiškėjo močiutės sesuo, t.y. pareiškėjo motinos teta. S. K. buvo susituokusi su A. K., jie savų vaikų neturėjo, todėl artimi ryšiai susiklostė su S. K. sesers dukters I. L. šeima. Jų ryšiai buvo labai artimi. I. L. nukaršino abu K., juos palaidojo ir galutinai persikraustė į ginčo sodybą. Ta sodyba kaip nekilnojamojo turto objektas nebuvo užregistruota. Nuo 1990 metų šia sodyba naudojosi I. L. šeima. Dėl finansinių priežasčių ta sodyba nebuvo gražinama ir puoselėjama, bet buvo perstatyta krosnis, atliekami smulkūs einamieji remonto darbai. I. L. naudojosi sodyba, ten gyveno. Suinteresuotu asmeniu įtrauktas J. L., jis buvo I. L. sutuoktinis, bet šeimoje buvo susiklosčiusi tokia situacija, dėl keistoko J. L. gyvenimo būdo, kad nors J. L. tame name ir gyveno, bet jis nelaikė to turto savu, o sakydavo, kad tai yra Irenos. Jo pozicija tokia, kad jis niekur pirštų nekiša ir nieko nedaro. Ir dabar, po I. L. mirties, jis prašė pareiškėjo S. B. leisti tuose namuose pagyventi, bet jis tuose namuose gyvena tik laikinai, kol nereikia pečiaus kūrenti, nes kai reikia pečių pasikūrenti – J. L. išeina. I. L. namus prižiūrėjo tik padedama sūnaus S. B.. (duomenys neskelbtini)I. L. mirė, ją palaidojo pareiškėjas S. B.. Nuo to laiko sodybą prižiūri S. B..

Suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Iš suinteresuotų asmenų R. B., R. S., G. B. ir J. L. yra gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b.l. 110, 111, 112, 113).

Vadovaujantis CPK 532 straipsnio 1-2 dalimis, apie bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo 2016 m. birželio 23 d. paskelbta interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b.l. 90-91). Statinių valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir/ar nepertraukiamumas nėra ginčijami, iki šiol nėra gauta jokių suinteresuotų asmenų prieštaravimų pareiškimui.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas pareiškimas tenkinamas.

Kaip matyti iš pateiktų į bylą dokumentų, pareiškėjo S. B. motina I. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 33). S. B. ir I. L. giminystę patvirtina S. B. gimimo liudijimas (b.l. 49-51). (duomenys neskelbtini). I. B. ištekėjo už J. L. bei pakeitė pavardę į „L.“ (b.l. 34).

Dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo

CK 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį. Tokiu būdu įgyjantis nuosavybės teisę į turtą asmuo turi būti ne tik sąžiningas daikto įgijėjas, bet ir privalo tokiu išlikti visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti daiktą, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jei yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str.3 d., 4.70 str. 1 d.); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Taip pat kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) matyti, kad pastatai, į kuriuos pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, yra suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai, jiems suteikti unikalūs numeriai (b.l. 10-29). Tačiau nekilnojamojo daikto kadastro duomenys ir daiktinės teisės į šiuos statinius nėra įregistruotos (b.l. 68).

Iš teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių, tai yra iš pareiškėjo, jo atstovės ir liudytojų parodymų nustatyta, kad gyvenamuoju namu su priklausiniais, esančiu (duomenys neskelbtini) iki 1992 metų naudojosi S. K. ir A. K. šeima. A. K. mirė (duomenys neskelbtini). (b.l. 31), S. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 32). A. K. ir S. K. savo vaikų neturėjo. S. K. buvo I. L. teta. Jų ryšiai buvo labai artimi. I. L. nukaršino abu K., juos palaidojo ir persikraustė gyventi į sodybą, kurioje gyveno K. šeima. I. L. kartu su savo sutuoktiniu J. L. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) gyveno iki savo mirties - (duomenys neskelbtini), t.y. 23 metus.

Nei S. ir A. K. šeima, nei I. L. su sutuoktiniu nebuvo šio nekilnojamojo turto savininkai nei vienu iš CK 4.47 straipsnyje nurodytų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų.

Įstatymo nustatyta tvarka pranešus apie bylos iškėlimą teisme, teismo posėdžio dienai nėra ginčijamas pareiškėjo pareiškime nurodytų pastatų valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas.

Išanalizavus bei įvertinus bylos įrodymų visumą, konstatuotina, kad I. L. nebuvo nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) savininkė, bet buvo sąžiningai įgijusi minėtą nekilnojamąjį turtą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą turtą valdė nuo 1992 metų iki (duomenys neskelbtini) savo mirties dienos, tai yra daugiau kaip 10 metų. Šis nekilnojamasis turtas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad laikotarpiu, kurį pareiškėjo mama valdė minėtus statinius, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Pareiškėjo mama pradėdama valdyti statinius buvo pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau už ją teisių į užvaldomus daiktus, be to, ji buvo sąžininga daikto valdytoja visą įgyjamosios senaties laiką, t. y. daugiau nei 10 metų (CK 4.70 str. 1 d.). Visą šį laiką pareiškėjo mama minėtus objektus valdė atvirai ir nesislapstydama, tą patvirtino liudytojai. Todėl, esant įrodytoms visoms CK 4.68 str. - 4.71 str. nustatytoms sąlygoms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas faktas, kad I. L. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į šiuos nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (CK 4.68 str., 4.47 str. 11 p.).

I. L. sutuoktinis J. L. yra įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu. Jam yra žinoma apie pradėtą procesą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, tačiau jis nepareiškė savarankiškų reikalavimų šioje byloje su prašymu nustatyti, jog ir jis įgyjamosios senaties būdu yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Priešingai, J. L. prašyme teismui nurodė, jog jis sutinka su pareiškėjo S. B. pareiškimu. Todėl teismas, spręsdamas dėl I. L. nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį turtą, nepasisako dėl J. L. teisių į šiuos statinius.

Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo

Kadangi faktų nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėjas negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Bylos medžiaga, pareiškėjo, jo atstovės advokatės Ingos Maskoliūnaitės, liudytojų D. B., A. D., A. Š. ir A. J. parodymais nustatyta, jog pareiškėjas S. B. yra I. B. ir P. B. sūnus (b.l. 49-51). Mirus pareiškėjo tėvui P. B. (b.l. 69), pareiškėjo motina I. B. (duomenys neskelbtini) išteko už J. L. ir pakeitė pavardę į „L. “ (b.l. 34). I. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 33)., iki savo mirties ji gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). I. L. turėjo keturis vaikus: S. B., R. S., G. B. ir R. B.. Po I. L. mirties liko turtas, dėl kurio teismas šioje byloje yra nusprendęs, jog I. L. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į minėta nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Po savo motinos mirties pareiškėjas S. B. faktiškai pradėjo šį turtą tvarkyti, juo rūpintis ir naudotis, t.y. S. B. atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas po savo motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą nei jis, nei kiti galimi įstatyminiai įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė (b.l. 64), kadangi I. L. nebuvo įteisinusi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (CK 5.51 str. 1 d.). Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino jog jis su broliais ir seserimi buvo sutaręs, jog kadangi būtent jis daugiausia rūpinosi motina iki mirties, tai jis ir paveldės jos turtą. Suinteresuoti asmenys R. B., S. B. ir R. S. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog S. B. pareiškimui neprieštarauja ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B. priėmė palikimą po mamos I. L. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai jį valdyti.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi pareiškėjo, liudytojų parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo pareiškimas, laikytinas pagrįstu (CPK 177 str. 1, 2 d., CPK 185 str. 1 d.).

Konstatuotina, jog pareiškėjas S. B. priėmė palikimą po savo motinos mirties pradėdamas faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą jam nebuvo išduotas (CK 5.51 str. 1 d.). Pareiškėjas S. B. yra palikėjos I. L. pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Kadangi kiti įpėdiniai, suinteresuoti asmenys byloje, pareiškėjo broliai G. B. ir R. B., ir pareiškėjo sesuo R. S. palikimo nepriėmė, todėl pareiškėjas turi teisę paveldėti turtą, likusį po jo motinos mirties (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Kadangi pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek apklausti liudytojai, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Iš pareiškėjo S. B., kaip tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuoto asmens, į valstybės biudžetą priteistina 26,13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. B. patikslintą pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Fakto nustatymas reikalingas nekilnojamojo turto nuosavybės teisei įregistruoti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos I. L., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Priteisti iš S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 26,13 Eur (dvidešimtšešis eurus ir 13 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, – 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.