- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-26
- Bylos Nr.
- 2A-418-262/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18297-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Goda Ambrasaitė-Balynienė, Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- UAB „Auksinis gyvatukas“
- Ieškovas
- UAB „Trimas“
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Auksinis gyvatukas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Trimas“ ieškinį atsakovui UAB „Auksinis gyvatukas“ dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 18 883,87 Lt patirtų nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu 2010-05-19 sudarė rangos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti sodybos, esančios Širvintų rajone, Pamusės kaime vandentiekio bei nuotekų sistemų įrengimo darbus. Atsakovui atlikus darbus, paaiškėjo, kad šie darbai neatitinka darbų kokybės reikalavimų, sistemos nefunkcionavo, vandentiekio ir nuotekų sistemoje šaltu sezono metu buvo užšalęs vanduo, nuotekų šulinys nesandarus, perpildytas gruntinio vandens, nekokybiškai, kreivai nukloti vamzdžiai. Ieškovas ne kartą reiškė atsakovui raštu pretenzijas dėl trūkumų šalinimo, nustatė terminą pašalinti trūkumus, taip pat informavo atsakovą, kad nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, ieškovas samdys trečiuosius asmenis ir reikalaus atsakovą apmokėti patirtus nuostolius. Kadangi atsakovas nepašalino jo atliktų darbų trūkumų, ieškovas samdė UAB „Eurorenovacija“, kuri atliko nuotekų vamzdyno remonto-šulinio ir vamzdyno darbus. Už šiuos darbus ieškovas UAB „Eurorenovacija“ sumokėjo 14225,37 Lt. Ieškovas taip pat patyrė teisinių išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, kurias taip pat prašė priteisti iš atsakovo.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovo užsakymu vandentiekio bei nuotekų sistemų įrengimo darbus atsakovas atliko tinkamai, darbai atitiko tokiems darbams keliamus kokybės reikalavimus, sistema funkcionavo tinkamai. Nuotekų šulinio nesandarumas atsirado vėliau, atsakovui jau pabaigus darbus, kai objekte buvo vykdomi kelio tiesimo darbai. Atsakovas iš karto pripažino, kad šulinys nesandarus ir geranoriškai pasiūlė ieškovui šį gedimą sutvarkyti be jokių papildomų mokesčių. Ieškovas su atsakovo pasiūlytu trūkumų šalinimu nesutiko ir pareikalavo atlikti papildomus darbus. Kadangi apie papildomus darbus sutartyje nebuvo numatyta, atsakovas pareikalavo už tai atlyginimo. Ieškovas atsisakė sumokėti už šiuos papildomus darbus, todėl atsakovas jų neatliko. Atsakovas nesutiko su UAB „Eurorenovacijos“ atliktu atsakovo atliktų darbų vertinimu, ginčija surašytą aktą, nurodo, kad tai negali būti patikimas įrodymas byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas visiškai- iš atsakovo ieškovui prateista 18 883,87 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 567 Lt žyminio mokesčio, 2117,50 Lt už advokato paslaugas.
Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl atsiradusių trūkumų kaltas kitas rangovas (CPK 178 str.), o be to pažymėtina, kad rangovas teismo posėdyje pripažino, kad ginčo rangos darbus atliko be projekto, todėl visą riziką dėl netinkamai atliktų darbų, kuriuos nustatė atestuotas specialistas turi prisiimti sau (CK 6.663 str.) ir nustatytus trūkumus neatlygintinai pašalinti (CK 6.664 str., sutarties 4.3 p. 6 p., 12 p.). Ieškovas, pareikšdamas pretenzijas atsakovui dėl darbų kokybės, reikalavo pašalinti trūkumus nustatytu terminu, kadangi atsakovas į tai nereagavo, ieškovas pagrįstai kreipėsi į trečiąjį asmenį, kuris atliko trūkumų šalinimo darbus, dėl to ieškovas patyrė išlaidų, kurias ieškovui privalo atlyginti atsakovas (CK 6.664 str. 3 d., 6.665 str. 3 d.). Nors atsakovas ir ginčijo aplinkybę, kad ieškovas be pagrindo keitė nuotekų šulinį, tačiau savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, o trūkumų nustatymo akte nurodyta, kad „nuotekų talpos iš gelžbetonio žiedų yra netinkamos šlapiam gruntui“, šią aplinkybę ieškovas įrodė specialisto išvada, kuri nėra nuginčyta. Iš šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai reikalauja visų išlaidų, susijusių su trūkumų šalinimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius, neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl sprendimas turi būti panaikintas. Ieškovas neįrodė, kad atsakovo darbai buvo atlikti netinkamai, teismui pateiktas UAB „Eurorenovacijos“ surašytas apžiūros aktas neturi įrodomosios galios įrodinėjant žalos faktą ir dydį, nes šis asmuo ar jo darbuotojai nėra atestuoti atlikti statinių ekspertizę. Pagal CK nuostatas ne atsakovas, o ieškovas turi įrodyti, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai. Ieškovas nepagrįstai reikalauja už defektų pašalinimą sumokėti tokią sumą, kuri iš esmės yra lygi ar net didesnė už visų atsakovo atliktų darbų kainą. Anot atsakovo, ieškovo reikalaujama priteisti suma yra žymiai didesnė nei realiai kainuotų defektų ištaisymas- tam tikrų darbų apskritai atlikti nereikėjo, kitų darbų kaina yra gerokai didesnė nei jų reali rinkos kaina. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad rangovui (atsakovui) ginčo darbus atlikus be projekto, visą riziką dėl neatliktų darbų turi prisiimti atsakovas.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esamus įrodymus, tinkamai aiškino šalių sudarytos rangos sutarties nuostatas bei CK normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad visus atliktų darbų defektus turėjo pašalinti rangovas (atsakovas), o jų nepašalinęs privalo užsakovui (ieškovui) atlyginti jų pašalinimo (bei kitas su juo susijusias) išlaidas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis visus rangos sutartyje nurodytus darbus atliko tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).
Atsakovas teigia, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovo darbai buvo atlikti netinkamai, teismui pateiktas UAB „Eurorenovacijos“ surašytas apžiūros aktas neturi įrodomosios galios įrodinėjant žalos faktą ir dydį, nes šis asmuo ar jo darbuotojai nėra atestuoti atlikti statinių ekspertizę. Taigi, atsakovas teigia, jog ne jis, o ieškovas turi įrodyti, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai.
CK 6.697 str. 3 d. yra nurodyta, kad rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.
CK 6.662 str. 5 d. yra nurodyta, kad jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę.
Taigi, įstatymas numato rangovui, o ne užsakovui pareigą įrodyti, jog darbai buvo atlikti tinkamai. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pridėjo įrodymus pagrindžiančius savo teiginius ir reikalavimus, o atsakovas apskritai nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio atsakovo atsikirtimus į ieškovo reikalavimus ar apeliacinį skundą (CPK 178 str.), nors kaip minėta įstatymas būtent rangovą (šiuo atveju atsakovą) įpareigoja tokius įrodymus pateikti. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė pretenzijas atsakovui, atliktų darbų defektų sąrašą bei sąmatą, įrodymus apie patirtas išlaidas defektams ištaisyti ir kt. (b.l. 10-42). Šie ieškovo pateikti įrodymai netik pagrindžia ieškovo reikalavimus, bet ir paneigia atsakovo teiginius išdėstytus tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde. Kaip minėta, ieškovas kelis kartus atsakovui reiškė pretenzijas dėl netinkamai atliktų darbų, prašė ištaisyti defektus (b.l. 22-23, 25). Atsakovas nors ir sutiko, kad tam tikri darbai atlikti su defektais, pvz. nuotekų šulinio nesandarumas (b.l. 24), tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad šie defektai būtų ištaisyti. Ieškovas savo iniciatyva pasikvietė trečiąjį asmenį UAB „Eurorenovacijos“, tam, kad būtų užregistruoti atsakovo darbų defektai, apžiūroje dalyvavo ir atsakovo atstovas A. Ž.. A. Ž. 2011 04 01 apžiūros aktą (b.l. 26) pasirašė, jokių pastabų nepareiškė, nors tokia galimybė jam buvo sudaryta, nes apžiūros akte yra grafa „Apžiūros dalyvių pareikštos pastabos“. Todėl atmetamas atsakovo argumentas, kad vien apžiūros akto pasirašymas nereiškia, kad atsakovo atstovas su jomis sutiko. Atsakovas teigia, kad šio apžiūros akto negalima laikyti patikimu įrodymu, o juo labiau ekspertizės aktu. Teismo nuomone, šis dokumentas atitinka įrodymams keliamus reikalavimus (CPK 177 str.), nes jis buvo pasirašytas jame dalyvavusių asmenų, jo turinys jokiomis teisinėmis priemonėmis nuginčytas nebuvo, dėl jo nebuvo pareikšti jokie prieštaravimai nei jo surašymo metu, nei vėliau. Atsakovas buvo tinkamai įspėtas, kad statybos objekte 2011 04 01 bus atliekama ekspertizė (b.l. 25) ir dėl to jokių prieštaravimų nepareiškė. Atsakovas nelaikydamas minėto apžiūros akto ekspertizės aktu arba nesutikdamas su jo turiniu, turėjo teisę pats kviesti ekspertus ekspertizės atlikimui (CK 6.662 str. 5 d.). Taigi, čia nurodytos aplinkybės ne tik patvirtina, kad atsakovus darbus atliko su defektais (nes nebuvo įrodyta priešingai), tačiau ir paneigia atsakovo argumentus: kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu (atsakovui buvo teikiamos pretenzijos, atsakovas buvo kviečiamas į objekto apžiūrą ir kt.); dėl nešališkos ekspertizės atlikimo- atsakovas turėjo teisę pats ją inicijuoti; kad atsakovo atstovas nesutiko su 2011 04 01 apžiūros aktu- pačiame akte nėra dėl jo pateikta jokių pastabų.
Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja už defektų pašalinimą sumokėti tokią sumą, kuri iš esmės yra lygi ar net didesnė už visų atsakovo atliktų darbų kainą. Anot atsakovo ieškovo reikalaujama priteisti suma yra žymiai didesnė nei realiai kainuotų defektų ištaisymas- tam tikrų darbų apskritai atlikti nereikėjo, kitų darbų kaina yra gerokai didesnė nei jų reali rinkos kaina. Šio, kaip ir kitų teiginių, atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 str.). t.y. nėra pateikti įrodymai, kokių darbų nereikėjo atlikti (kokių defektų nebuvo), taip pat įrodymai apie realią atliktų defektų šalinimo rinkos kainą. Priešingai, teismas, įvertinęs atliktų darbų aktą (b.l. 37), kitas bylos aplinkybes, sprendžia, kad visus nurodytus darbus buvo būtina atlikti. Nors, anot atsakovo tai nebuvo defektų šalinimas, o sumontuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų pagerinimas, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tokie darbai gelžbetoninio šulinio pakeitimas plastmasine talpa turėjo būti atlikti dėl vietovės specifikos- didelio gruntinių vandenų kiekio.
Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, kad rangovui (atsakovui) ginčo darbus atlikus be projekto, visą riziką dėl neatliktų darbų turi prisiimti atsakovas. CK 6.659 str. yra numatyta, kad rangovas privalo įspėti užsakovą apie kliūtis tinkamai atlikti darbą, o jeigu rangovas užsakovui nepašalinus šių kliūčių vis tiek tęsia darbus, jis atsako už šių darbų trūkumus. Taigi, iš minėto CK straipsnio nuostatų darytina išvada, kad jeigu buvo būtinybė, pats atsakovas turėjo reikalauti, jog ieškovas pateiktų darbų projektą, o to neatlikęs, atsakovas prisiėmė atsakomybę dėl tinkamo darbų atlikimo.
Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esamus įrodymus, tinkamai aiškino šalių sudarytos rangos sutarties nuostatas bei CK XXXIII skyriaus normas, reglamentuojančias tiek rangovo, tiek užsakovo atsakomybę, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad visus atliktų darbų defektus turėjo pašalinti rangovas (atsakovas), o jų nepašalinęs privalo užsakovui (ieškovui) atlyginti jų pašalinimo (bei kitas su juo susijusias) išlaidas. Todėl naikinti skundžiamą sprendimą ir tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Kadangi apeliacinis skundas buvo atmestas, ieškovui iš atsakovo turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė įrodymus apie 1452 Lt sumokėjimą advokatui. Ši suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 nurodytą maksimalią sumą už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Todėl teismas minėtą sumą mažina iki 1200 Lt (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui UAB „Trimas“ iš atsakovo UAB „Auksinis gyvatukas“ 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.