Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1419-259/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-21
Bylos Nr.: e2A-1419-259/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-15279-2018-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
Ieškovas: A. G.
Atsakovas: R. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1419-259/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15279-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5;2.4.2.13;3.3.1.20. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovams R. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo, išvados panaikinimo ir žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - V. M., O. M., uždaroji akcinė bendrovė „Geomodus“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. G., patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 7SK-1287-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. išvadą Nr. 7IŽ-256-(14.7.111) apie teisingai parengtą žemės sklypo planą; nustatyti ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovui R. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), skiriančią ribą pagal UAB „Architektų pastogė“ 2007 m. birželio 25 d. parengtą žemės sklypo planą; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini)o atsakovui – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovo žemės sklypui kadastrinius matavimus 2007 m. birželio 25 d. atliko UAB „Architektų pastogė“. Kadastriniai matavimai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovo žemės sklypui kadastrinius matavimus 2017 m. rugpjūčio 2 d. atliko UAB „Geomodus“. Kadastriniai matavimai taip pat buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Mano, kad tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas, kuriuo buvo patvirtinti atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai, tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išvada, kuria buvo konstatuota, jog atsakovo žemės sklypo planas parengtas teisingai, yra nepagrįsti, prieštaraujantys galiojantiems teisės aktams, todėl turi būti panaikinti. Ieškovas nesutinka su atsakovo žemės sklypo atliktais ir įregistruotais kadastriniais matavimais dėl šių priežasčių: visų pirma, ieškovo teigimu, galiojantys teisės aktai numato, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. UAB „Geomodus“ atsakovo žemės sklypo planą parengė taip, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančio garažo dalis nepatenka į jo žemės sklypo dalį; antra, sprendžiant ginčus dėl žemės sklypų ribų nustatymo, gali būti keičiama sklypo konfigūracija, bet negali būti keičiamas žemės sklypo plotas. Šiuo atveju patvirtinus atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, sumažėjo jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plotas; trečia, galiojantys teisės aktai numato, kad paženklintos privačios žemės sklypų ribos, vėliau atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos. Ieškovas pažymėjo, kad jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti dar 2007 m., įregistruoti – 2008 m. Atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti vėliau, t. y. 2017 m. Taigi atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai negali pakeisti jo žemės sklypo ribų. Ieškovas yra įsitikinęs, kad jo ir atsakovo žemės sklypus skirianti riba yra teisingai pažymėta 2007 m. birželio 25 d. UAB „Architektų pastogė“ parengtame žemės sklypo plane.

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys (žemės sklypo ribos), nustatyti pagal UAB „Geomodus“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. parengtą žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą, yra teisingi, atitinka SB „Keramikas“ sodo suplanavimo projektą (generalinį planą) bei sodų sklypo plano sprendinius. Atsižvelgiant į tai, mano, kad pagrindo naikinti atsakovės teisėtai priimtą 2018 m. liepos 31 d. sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. parengtą išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, nėra. Atliekant atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo pastebėta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys (žemės sklypo ribos) pagal UAB „Architektų pastogė“ 2007 m. birželio 25 d. parengtą žemės sklypo planą neatitinka SB „Keramikas“ sodo suplanavimo projekto (generalinio plano) bei sodų sklypo plano Nr. 27 sprendinių. Todėl ieškovo reikalavimas nustatyti ieškovui ir atsakovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų skiriančią ribą pagal UAB „Architektų pastogė“ 2007 m. birželio 25 d. parengtą žemės sklypo planą yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Pabrėžė, kad ieškovo ir atsakovo žemės sklypus skirianti riba yra aiški pagal SB „Keramikas“ sodo suplanavimo projektą (generalinį planą) bei sodų sklypų planus, todėl pagrindo iš naujo jos nustatinėti nėra.

Šalies argumentai

4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos pažymėtos 2007 m. birželio 25 d. UAB „Architektų pastogė“ atliktų kadastrinių matavimų ir parengto žemės sklypo pagrindu. Atsakovė, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimai neatitinka SB „Keramikas“ sodo suplanavimo projekto (generalinio plano) bei sodo sklypo Nr. 27 plano (privatizavimo schemos). Atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus 2017 m. atliko UAB „Geomodus“. Minėta įmonė parengė žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir pateikė ją tikrinti atsakovei. Atsakovė, įvertinusi UAB „Geomodus“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. parengtame žemės sklypo plane nurodytą informaciją, nustatė, kad žemės sklypo ribos, atlikus kadastrinius matavimus, iš esmės atitinka SB „Keramikas“ sodo suplanavimo projektą (generalinį planą) bei sodo sklypo Nr. 31 planą (privatizavimo schemą). Atsakovė nustatė ir tai, kad UAB „Geomodus“ žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko ir žemės sklypo planą parengė vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgiant į surinktą informaciją, atsakovė 2018 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. parengė išvadą apie teisingai parengtą žemės sklypo planą. Atsakovės nuomone, pagrindo naikinti teisėtai ir pagrįstai priimtą sprendimą ir parengtą išvadą, nėra. Atsakovė nesutinka ir su ieškovo argumentais, kad UAB „Geomodus“ žemės sklypo planas yra parengtas taip, jog žemės sklypus skirianti riba kerta ieškovui nuosavybės teise priklausantį garažą. Mano, kad ieškovo ieškinys negali būti patenkintas, todėl turi būti atmestas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso ieškovui, ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovui, skiriančios ribos. Atsižvelgdamas į tai, kad buvo atlikti tiek ieškovo, tiek atsakovo žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimai, kurie šiuo metu yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, teismas nesutiko su atsakovo R. M. argumentais, kad šalių žemės sklypus skirianti riba yra aiški ir turi būti nustatyta pagal SB „Keramikas“ suplanavimo projektą (generalinį planą) ir/ar sodų sklypų Nr. 27 ir Nr. 31 planus.

7. Teismas vertino, kad sprendžiant klausimą dėl žemės sklypus skiriančios ribos turi būti vertinami žemės sklypų planai, kurie šiuo metu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir kurių pagrindu buvo patikslinti tiek atsakovui, tiek ieškovui nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastriniai duomenys. Šiuo atveju tai: 2007 m. birželio 25 d. UAB „Architektų pastogė“ parengtas ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas (2 t., b. l. 31–32) ir UAB „Geomodus“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. parengtas atsakovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas (1 t., b. l. 38–39).

8. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad ieškovo ir atsakovo žemės sklypus skirianti riba neteisingai nustatyta UAB „Geomodus“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. parengtame žemės sklypo plane ir turi būti patvirtina pagal UAB „Architektų pastogė“ 2007 m. birželio 25 d. žemės sklypo planą. Iš UAB „Architektų pastogė“ 2007 m. birželio 25 d. parengto žemės sklypo plano teismas nustatė, kad ieškovo žemės sklypo kraštinės yra: nuo taško Nr. 1 iki taško Nr. 2 – 13,76 m; nuo taško Nr. 2 iki taško Nr. 3 – 30,44 m; nuo taško Nr. 3 iki taško Nr. 4 – 3,49 m; nuo taško Nr. 4 iki taško Nr. 5 – 7,99 m; nuo taško 5 iki taško Nr. 6 – 4,88 m; nuo taško Nr. 6 iki taško Nr. 7 – 21,56 m; nuo taško Nr. 7 iki taško Nr. 8 – 10,48 m; nuo taško Nr. 8 iki taško Nr. 9 – 13,74 m; nuo taško Nr. 9 iki taško Nr. 1 – 46,49 m (2 t., b. l. 31–32). Iš SB „Keramikas“ suplanavimo projekto (generalinio plano) (2 t., b. l. 71) ir sodo sklypo Nr. 27 plano (2 t., b. l. 35) teismas nustatė, kad ieškovo žemės sklypo kraštinių ilgiai iki atliktų kadastrinių matavimų buvo atitinkamai: nuo taško Nr. 1 iki taško Nr. 2 – 13,70 m; nuo taško Nr. 2 iki taško Nr. 3 – 34,40 m; nuo taško Nr. 3 iki taško Nr. 4 – 4 m; nuo taško Nr. 4 iki taško Nr. 5 – 8 m; nuo taško Nr. 5 iki taško Nr. 6 – 4,9 m; nuo taško Nr. 6 iki taško Nr. 7 – 20,1 m; nuo taško Nr. 7 iki taško Nr. 8 –11,5 m; nuo taško Nr. 8 iki taško Nr. 9 – 15 m; nuo taško Nr. 9 iki taško Nr. 1 – 33,20 m. Lyginant ieškovo žemė sklypo kraštinių ilgius po kadastrinių matavimų su kraštinių ilgiais, nurodytais to paties sklypo SB „Keramikas“ suplanavimo projekte (generaliniame plane) ir sodo sklypo Nr. 27 plane pokytis atitinkamai yra: nuo taško Nr. 1 iki taško Nr. 2 – + 0,06 m; nuo taško Nr. 2 iki taško Nr. 3 – - 3,96 m; nuo taško Nr. 3 iki taško Nr. 4 – - 0,51 m; nuo taško Nr. 4 iki taško Nr. 5 – - 0,01 m; nuo taško Nr. 5 iki taško Nr. 6 – - 0,02 m; nuo taško Nr. 6 iki taško Nr. 7 – + 1,46 m; nuo taško Nr. 7 iki taško Nr. 8 – - 1,02 m; nuo taško Nr. 8 iki taško Nr. 9 – -1,26 m; nuo taško Nr. 9 iki taško Nr. 1 – + 13,29 m.

9. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Architektų pastogė“, 2007 m. atlikdama ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesivadovavo SB „Keramikas“ suplanavimo projektu (generaliniu planu) ir sodo sklypo Nr. 27 planu, taip pažeidė Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 11 punktą.

10. Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2018 m. rugpjūčio 27 d. priėmė išvadą Nr. 7IŽ-0256-(14.7.111), kurioje konstatavo, kad ieškovo žemės sklypo UAB „Geomodus“ matininko A. B. planas parengtas teisingai. Atsakovo žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje yra pažymėtos kaip tikslintinos pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2015 m. gegužės 20 d. išvadą Nr. 7IŽ-169-(14.7.111) (2 t., b. l. 10). 2018 m. rugpjūčio 27 d. išvada buvo priimta po to, kai į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių kreipėsi VĮ Registrų centras su prašymu priimti sprendimą ir pateikti išvadą dėl žemės sklypų planų tikslinimo (2 t., b. l. 11). Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2015 m. gegužės 20 d. priėmė išvadą Nr. 7IŽ-169-(14.7.111) apie teisingai parengtą žemės sklypo planą. Šioje išvadoje konstatuota, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Banesta“ planas parengtas teisingai. Besiribojančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (šiuo atveju – ieškovo žemės sklypo), planas yra tikslintinas (3 t., b. l. 85). Ieškovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius išsiuntė 2015 m. gegužės 21 d. raštą Nr. 7SD-2897-(14.7.104.) „Dėl turimo žemės sklypo plano tikslinimo“, kuriame nurodė, kad 2014 m. birželio 6 d. buvo atlikti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir nustatytos žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Pažymėjo, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio gretimybėje su minėtu sklypu, kadastrinių matavimų plane yra neteisingos posūkio taškų koordinatės, todėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas yra tikslintinas. Siūlė dėl žemės sklypo patikslinimo kreiptis į matininką, atlikusį žemės sklypo kadastrinius matavimus, arba į kitus asmenims, turinčius teisę atlikti kadastrinius matavimus (3 t., b. l. 86). Taigi, ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai neteisingai pažymėti ir gretimybėje su kitu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ieškovo žemės sklypu taškuose Nr. 9 ir Nr. 1 (2 t., b. l. 31–32), dėl ko teismas vertino, kad ieškovo ir atsakovo žemės sklypus skirianti riba negali būti nustatyta pagal UAB „Architektų pastogė“ 2007 m. birželio 25 d. parengtą žemės sklypo planą. Priešingai, nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti tikslinami.

11. Iš UAB „Geomodus“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. parengto žemės sklypo plano teismas nustatė, kad atsakovo žemės sklypo kraštinės yra: nuo taško Nr. 1 iki taško Nr. 2 – 4,02 m; nuo taško Nr. 2 iki taško Nr. 3 – 53,24 m; nuo taško Nr. 3 iki taško Nr. 4 – 30,49 m; nuo taško Nr. 4 iki taško Nr. 5 – 27,47 m; nuo taško Nr. 5 iki taško Nr. 6 – 16,59 m; nuo taško Nr. 6 iki taško Nr. 7 – 4,92 m; nuo taško Nr. 7 iki taško Nr. 1 – 7,99 m. Iš SB „Keramikas“ suplanavimo projekto (generalinio plano) (2 t., b. l. 71) ir sodo sklypo Nr. 31 plano (2 t., b. l. 26) teismas nustatė, kad atsakovo žemės sklypo kraštinės ilgiai atitinkamai buvo: nuo taško Nr. 1 iki taško Nr. 2 – 4,1 m; nuo taško Nr. 2 iki taško Nr. 3 – 53,20 m; nuo taško Nr. 3 iki taško Nr. 4 – 30,4 m; nuo taško Nr. 4 iki taško Nr. 5 – 27,4 m; nuo taško Nr. 5 iki taško Nr. 6 – 16,5 m; nuo taško Nr. 6 iki taško Nr. 7 – 4,9 m; nuo taško Nr. 7 iki taško Nr. 1 – 8 m (2 t., b. l. 26). Teismas nurodė, kad lyginant atsakovo žemė sklypo kraštinių ilgius po kadastrinių matavimų su kraštinių ilgiais, nurodytais to paties sklypo SB „Keramikas“ suplanavimo projekte (generaliniame plane) ir sodo sklypo Nr. 31 plane pokytis atitinkamai yra: nuo taško Nr. 1 iki taško Nr. 2 – + 0,01 m; nuo taško Nr. 2 iki taško Nr. 3 – + 0,04 m; nuo taško Nr. 3 iki taško Nr. 4 – + 0,09 m; nuo taško Nr. 4 iki taško Nr. 5 – + 0,07 m; nuo taško Nr. 5 iki taško Nr. 6 – + 0,09 m; nuo taško Nr. 6 iki taško Nr. 7 – + 0,02 m; nuo taško Nr. 7 iki taško Nr. 1 – - 0,01 m. Teismas vertino, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Gemodus“ atsakovo R. M. žemės sklypo planas yra parengtas vadovaujantis pirminiais SB „Keramikas“ dokumentais, t. y. SB „Keramikas“ suplanavimo projektu (generaliniu planu) ir sodo sklypo Nr. 31 planu, atitinka Taisyklių 11 punktą.

12. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovo žemės sklypo planas, parengtas UAB „Geomodus“ 2017 m. rugpjūčio 2 d., atitinka ir kitus Taisyklių numatytus reikalavimus. Teismas nurodė, kad minėtame žemės sklypo plane yra nurodytos žemės sklypo ribos, nustatyti ir nurodyti žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės, suformuota nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (2 t., b. l. 74–92). Žemės sklypo planas suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriumi. Žemė sklypo ribos 2018 m. rugpjūčio 29 d. yra pažymėtos kadastro žemėlapyje. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas patvirtina, kad nustatant žemės sklypo ribas buvo kviesti dalyvauti žemės sklypo savininkai ir gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai (2 t., b. l. 84–85). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 7SK-128-(14.7.110) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ buvo patvirtinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geomodus“ matininko A. B. 2017 m. rugpjūčio 2 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (2 t., b. l. 20). Be to, VĮ Registrų centro prašymu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2018 m. rugpjūčio 27 d. parengė išvadą Nr. 7IŽ-256-(14.7.111.) apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, kuriame konstatavo, kad atsakovo žemės sklypo planas parengtas teisingai. Aplinkybių, sudarančių pagrindą, panaikinti minėtą atsakovės spendimą ir išvadą, teismas nenustatė.

13. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovo žemės sklypas UAB „Geomodus“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. plane buvo suformuotas taip, kad šalių žemės sklypus skirianti riba kerta ieškovui nuosavybės teise priklausantį garažą. Iš UAB „Geomodus“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. žemės sklypo plano teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis garažas yra pažymėtas raidėmis „MN“. Šis garažas yra šalia ieškovo ir atsakovo žemės sklypus skiriančios ribos (nutolęs tam tikru atstumu nuo taško Nr. 7 iki taško Nr. 2), tačiau atsakovo žemės sklypo riba ieškovo garažo nekerta (1 t., b. l. 38).

14. Teismas taip pat sprendė, jog nėra pagrindo vadovautis ieškovo atstovės pateiktais įrodymais, patvirtinančiais, jos nuomone, kad tuo atveju, jeigu žemės sklypus skirianti riba būtų nustatyta pagal 2017 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Geomodus“ atsakovo žemės sklypo planą, ieškovo žemės sklypo plotas sumažėtų 20 m². Teismas vertino, kad ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai turi būti tikslinami, kadangi jie iš esmė neatitinka SB „Keramikas“ suplanavimo projekto (generalinio plano) ir sodo sklypo plano. Žemės sklypo kadastriniais matavimai, kurie turi būti tikslinami, negali patvirtinti, kad ieškovo žemės sklypas, patvirtinus atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, sumažėjo 20 m².

15. Teismas vertino, kad nors atsakovai ir nepareiškė savarankiško reikalavimo nustatyti žemės sklypus skiriančią ribą pagal 2017 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Geomodus“ žemės sklypo planą, tačiau, sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad ieškovo ir atsakovo žemės sklypus skirianti riba turi būti nustatyta būtent pagal minėtą planą. Nurodė, kad šiame žemės sklypo plane yra nurodyta, kad atsakovų žemės sklypas ribojasi su ieškovų žemės sklypo dalimi nuo žemės sklypo ribos posūkio taško Nr. 6 iki Nr. 1 (1 t., b. l. 38–39). Tai, kad šis žemės sklypo planas yra tinkamas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, ir tai, kad žemės sklypus skirianti riba gali būti nustatyta pagal atsakovo pateiktą UAB „Geomodus“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. parengtą žemės sklypo planą, teismo vertinimu, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, t. y. 2017 m. rugpjūčio 2 d. Nekilnojamojo daikto ir kadastro duomenų byla bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 7SK-1287-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti žemės sklypo kadastriniai matavimai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniame skunde ieškovas A. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, ir 800 Eur išlaidas už apeliacinio skundo parengimą; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Priešingai pirmos instancijos teismo išvadai, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2018 m. rugpjūčio 27 d. išvada Nr. 7IŽ-0256- (14.7.111), kad ieškovo žemės sklypo planas turi būti tikslinamas, savaime nepatvirtina ir negali patvirtinti ieškinio nepagrįstumo bei atsakovo parengtų naujų kadastrinių duomenų tikslumo, nes ši išvada ir yra ginčytinas dokumentas byloje. Teismas turėjo pareigą ginčijamų dokumentų teisingumą vertinti pagal kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus ir ginčo ribą nustatyti ne pagal prieštaringus dokumentus, o atsižvelgęs į LR CK ir teismų praktikoje nustatytus kriterijus. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nesivadovavo Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika dėl aplinkybių, kurios turi būti nustatinėjamos bylose sprendžiant klausimą dėl neaiškios žemės sklypo ribos nustatymo, nepaisė įpareigojimo atsižvelgti į civilinių teisinių santykių stabilumą, faktiškai susiklosčiusią žemėnaudą ir juo labiau neatsižvelgė į žemės sklypų savininkų interesų pusiausvyros principą, o rėmėsi išimtinai šioje byloje ginčytina išvada, kas prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimais bei LR CK 4.45 straipsniui.

16.2. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo ir atsakovo žemės sklypus skirianti riba nėra aiški iš esamų dokumentų, tačiau, priešingai teismo argumentams, viena esminių aplinkybių, sudariusių pagrindą patenkinti ieškinį, yra naujai patvirtintais atsakovo žemės sklypo kadastriniais matavimais pakeista šalių sklypus skirianti riba tokiu būdu, jog ieškovui priklausančio pastato garažo dalis atsidurtų kitame žemės sklype, kas ne tik pažeistų ieškovo interesus ir nuosavybės teises, tačiau prieštarautų ir imperatyvioms teisės normoms - LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų taisyklių Dėl LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 20 punktui. Iš atsakovo pateikto 2017 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Geomodus“ parengto žemės sklypo plano, pagal kurį buvo patvirtinti kadastriniai matavimai, matyti, jog šiuo planu nustatytos ne tik atsakovo žemės sklypo ribos, tačiau nustatyta bei pažymėta gretimybė taškuose 1-6, su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Pagal atsakovo naujai parengtus kadastrinius matavimus, ieškovo žemės sklypo riba, besiribojanti su atsakovo žemės sklypu, baigiasi ties posūkio tašku 1, tokiu būdu pakeičiant prieš 11 metų nustatytą ieškovo žemės sklypo ribą, ją nustatant per dalį ieškovui nuosavybės teise priklausančio ir teisiškai įregistruoto garažo, ir tokiu būdu dalį statinio paliekant valstybei priklausančioje žemėje. Minėtas garažas visada įėjo į ieškovo žemės sklypo ribas, dėl ko ieškovo žemės sklypo riba (kaip gretimybė) galėjo būti nustatyta tik ties posūkio tašku 2, bet ne 1, ką patvirtina 2007 m. birželio 25 d. UAB „Architektų pastogė“ planas.

16.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovo žemės sklypo ribos pakeitimas ties posūkio tašku 1 buvo atliktas tikslingai ir sąmoningai, siekiant atsakovui susikurti įvažiavimą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), per tą patį pravažiavimo kelią, kuriuo ieškovas patenka į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tačiau iš žemės sklypo plano, kadastro žemėlapių ištraukų, pridėtų nuotraukų (1 t. b. l. 51, 43, 44, 57) yra akivaizdu, jog tokio įvažiavimo atsakovui ir buvusiems sklypo savininkams ties posūkio tašku 1 niekada nebuvo, kadangi ten stovi ieškovui nuosavybės teise priklausantis ir teisiškai įregistruotas garažas. Nors žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), formaliai yra atskiri žemės sklypai, tačiau jie visą laiką faktiškai sudarė vieną namų valdą, dėl ko patekimas į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo ir nėra apsunkintas, kadangi į šį žemės sklypą visa laika yra patenkama pro žemės sklypą, esanti (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina minėtų žemės sklypų VĮ Registrų centro išrašai, iš kurių matyti, kad abu žemės sklypai visą laiką priklausė tiems patiems savininkams.

16.4. Kita svarbi aplinkybė, sudariusi pagrindą panaikinti ginčijamą 2018 m. liepos 31 d. sprendimą ir išvadą, buvo ta, kad pagal UAB „Geomodus“ planą naujai nustatyta gretimo žemės sklypo riba ties posūkio tašku 7 persidengia su ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riba bei su valstybine žeme, dėl ko ieškovo žemės sklypas sumažėja netgi 20 m². Todėl ginčijamu sprendimu buvo akivaizdžiai pažeistos ieškovo nuosavybės teisės. Apeliantas pažymi, kad 1995-06-30 Valstybine žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. AP-P52/95-0633 jis įgijo konkretaus ploto žemės sklypą - 0,0920 ha, ir netgi įsigyjant valstybinį žemės sklypą, o jo kaina buvo nustatyta pagal konkretų plotą. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui atliekant kadastrinius matavimus, 2007 m. birželio 25 d. buvo parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymų aktas, kurį pasirašė tuometinė kaimyninio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė E. C. (l t. b. l. 49). Nuo žemės sklypo įgijimo (1995 m.) iki šiol ieškovas naudojasi žemės sklypu konkrečiomis ribomis ir konkretaus ploto, kokį įsigijo pirkimo-pardavimo sutartimi ir suderino su visomis reikiamomis institucijomis, tame tarpe SB „Keramikas" bei tuometine gretimo žemės sklypo savininke. Pirmos instancijos teismas visiškai nesiaiškino, kokiu būdu ieškovui patikslinus kadastrinius matavimus, jis galėtų atgauti atimtus 20 m² žemės sklypo, kuomet rytinė sklypo dalis ribojasi su atsakovo žemės sklypu, vakarinė žemės sklypo dalis ribojasi su žemės sklypu, kadastro Nr. 26, šiaurinė sklypo dalis - su keliu, kuriuo naudojasi pats atsakovas, o rytinė žemės sklypo dalis - su nesuformuotu valstybiniu žemės sklypu, kuriame yra miškas. Taigi, teismas ne tik, kad neišsprendė šalių ginčo, paneigė ieškovo nuosavybės teises, sumažindamas jo sklypo plotą, bet ir sukūrė situaciją, dėl kurios ateityje kils dar daugiau teisinių ginčų dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

16.5. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, visiškai nevertino, kad pagal LR Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, kuri reglamentuoja žemės sklypų ženklinimą ir žemės nuosavybės bei žemės naudojimo teisės dokumentų išdavimą, paženklintos privačios žemės sklypu ribos atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Byloje esantys dokumentai vienareikšmiškai įrodo, kad 2007 m. ieškovui priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos buvo aiškios, jokių persidengimų ir ginčų dėl jų nebuvo. Tačiau būtent ginčijamais išvada ir sprendimu, kuriais buvo nustatytas atsakovo žemės sklypo plano teisingumas ir patvirtinti atsakovo žemės sklypo kadastro duomenys, buvo pakeistos atsakovui ir ieškovui priklausančių žemės sklypų ribos, sumažinant ieškovo žemės sklypo plotą, kas pažeidžia aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą.

16.6. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo žemės sklypus skirianti riba negali būti nustatyta pagal UAB „Architektų pastogė“ 2007 m. birželio 25 d. parengtą žemės sklypo planą, kadangi jis buvo parengtas nesivadovaujant pirminiais dokumentais, t. y. SB „Keramikas“ suplanavimo projektu (generaliniu planu) bei sodo sklypo Nr. 27 planu, tuo tarpu 2017 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Geomodus“ planas yra parengtas vadovaujantis pirminiais SB „Keramikas“ dokumentais. Ta aplinkybė, kad naujai parengtas 2017 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Gemodus“ planas yra artimesnis pirminiam sodų bendrijos generaliniam planui, nesudaro pagrindo juo vadovautis. Apeliantas pažymi, kad šios bylos esminis ginčas dėl jo bei atsakovo žemės sklypo ribų negalėjo būti sprendžiamas pasiremiant pirminiais SB „Keramikas“ suplanavimo projektu (generaliniu planu) bei sodo sklypo Nr. 27 planu, nes, pirma, SB „Keramikas“ suplanavimo projektas bei sodo sklypo Nr. 27 planas buvo parengti 1993-11-20, nenurodant jokių aiškių SB „Keramikas“ mėgėjų sodo formuojamų žemės sklypų ribų, koordinačių, o tik nustačius preliminarius žemės plotus bei jų ribas. Antra, SB „Keramikas“ suplanavimo projektas (generalinis planas) bei sodo sklypo Nr. 27 planas nelaikytinas teritorijų planavimo detaliuoju ar specialiuoju planu Taisyklių 11 punkto prasme, kas patvirtina, kad nei UAB „Architektų pastogė“ 2007 m. rengdama ieškovui priklausančio žemės sklypo planą, nei pirmos instancijos teismas spręsdamas šį ginčą, neturėjo pagrindo aklai vadovautis minėtais pirminiais dokumentais. Trečia, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, o dėl to atsiradę žemės sklypų persidengimai ir nekonkrečios ribos vieta negali būti nustatyta vien remiantis nekonkrečiais dokumentais, o turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą, į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus, į sklypų savininkų interesų pusiausvyros principą, į žemės naudojimo racionalumo ir efektyvumo principus bei kitus svarbius faktus, ko pirmos instancijos teismas nepadarė.

16.7. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribos nustatymo pagal 2017 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Geomodus“ žemės sklypo planą, išėjo už pareikšto ieškinio ribų ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį bei civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis). Atsakovas šioje byloje priešieškiniu nereiškė jokių savarankiškų reikalavimų, todėl šios bylos dalykas nebuvo žemės sklypus skiriančios ribos nustatymas pagal UAB „Geomodus“ planą.

Atsiliepimas

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas R. M. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

17.1. Ieškovas apeliaciniame skunde neteisingai nurodo ginčo ribas. Šiuo atveju teismas privalėjo nustatyti: 1) ar Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius priėmė pagrįstus ir teisėtus 2018-07-31 sprendimą ir 2018-08-27 išvadą, t. y. ar atsakovui R. M. priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Geomodus” parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, yra teisingi; 2) ar ieškovui ir atsakovui priklausančių žemės sklypų riba gali būti nustatyta pagal UAB „Architektų pastogė” 2007-06-25 parengtą žemės sklypo planą. Todėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai, kad skundžiamu sprendimu yra paneigiamos jo nuosavybės teisės, pakeičiamos daugiau nei 30 metų faktiškai naudojamos bei per 11 metų teisiškai nustatytos jo žemės sklypo ribos, sumažinamas jo žemės sklypo plotas, o to pasekmė, kad ieškovui priklausančio pastato dalis nebepatenka į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, nėra susiję su teisme nagrinėtomis ginčo ribomis.

17.2. Nepagrįsti apelianto nurodomi motyvai, kad skundžiamu sprendimu buvo pakeista ieškovo ir atsakovo žemės sklypus skirianti riba tokiu būdu, kad ieškovui priklausantis garažas nebepatenka į jam priklausantį žemės sklypą. Ieškovo ginčijamais administraciniais aktais buvo patvirtinti ne ieškovui, o atsakovui R. M. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. Šio žemės sklypo matavimais, atliktais UAB „Geomodus”, buvo nustatyti atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys, taip pat nustatytos žemės sklypo ribos, tačiau šiais matavimais nebuvo keičiamos ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos, kiek tai susiję su ieškovui priklausančiu pastatu - garažu. Priešingai nei nurodo ieškovas apeliaciniame skunde, kaip matyti iš UAB „Geomodus” atliktų kadastrinių matavimų, atsakovo žemės sklypo riba nekerta jokių pastatų, tame tarpe ieškovo nurodomo jam priklausančio garažo. UAB „Geomodus“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. žemės sklypo plane ieškovui nuosavybės teise priklausantis garažas yra pažymėtas raidėmis „MN“. Šis garažas yra šalia ieškovo ir atsakovo žemės sklypus skiriančios ribos, tačiau atsakovo žemės sklypo riba ieškovo garažo nekerta (t. 1, b. l. 38). Pagal šioje byloje ginčijamą Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. išvadą nustatyta, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos turi būti tikslinamos, vadinasi, aplinkybė, ar ieškovui priklausantis pastatas – garažas, yra ieškovui priklausančiame žemės sklype, ar valstybiniame žemės sklype, bus nustatyta tik ieškovui atlikus naujus, patikslintus jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo matavimus, o ne buvo nustatyta atsakovo žemės sklypo matavimais. Šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir trečiojo asmens UAB „Geomodus” matininkas A. B.

17.3. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu ieškovui priklausantis žemės sklypas buvo sumažintas 20 m². Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas sprendime, ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai, kurie, kaip nustatyta šioje byloje, turi būti tikslinami, negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad ieškovo žemės sklypas sumažėjo 20 m². Tokia aplinkybė teoriškai galėtų paaiškėti tik atlikus naujus ieškovui priklausančio žemės sklypo matavimus.

17.4. Asmenų nuosavybės teisės nėra įgyjamos kadastrinių matavimų ar faktinio naudojimo pagrindais, kaip tą bando įrodyti ieškovas. Atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra vienas iš nuosavybės teisių įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnis). Byloje nustatyta, kad ieškovo nurodomi UAB „Architektų pastogė” parengti kadastriniai matavimai, tame tarpe ir žemės sklypo planas, akivaizdžiai neatitinka žemės sklypo plano, kuris pateiktas kartu su ieškovo žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartimi. Atsižvelgiant į tai, teismui atsisakius nustatyti ieškovo ir atsakovo žemės sklypų ribą pagal neteisingai atliktus UAB „Architektų pastogė” kadastrinius matavimus, ieškovo argumentai dėl jo nuosavybės teisių pažeidimo yra nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

17.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo žemės sklypo planas, parengtas UAB „Geomodus“, yra teisingas, kadangi yra parengtas vadovaujantis pirminiais SB „Keramikas“ dokumentais, t. y. SB „Keramikas“ suplanavimo projektu (generaliniu planu) ir sodo sklypo Nr. 31 planu, be to atitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, nuostatas. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 7SK-1287-(14.7.110.), kuriuo patvirtinti atsakovo žemės sklypo kadastro duomenys, yra teisingas ir pagrįstas. Ieškovas, prašydamas panaikinti minėtą sprendimą, nepaneigė byloje esančių įrodymų dėl atsakovo atliktų žemės kadastrinių matavimų teisingumo, todėl teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

17.6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl ieškovo ir atsakovo žemės sklypų ribų nustatymo pagal ieškovo pateiktą žemės sklypo planą, kadangi ieškovo nurodomi UAB „Architektų pastogė“ 2007 m. atlikti ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai yra netikslūs, neatitinka teisės aktų nuostatų. Tarp ieškovui priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), matmenų, nustatytų pagal UAB „Architektų pastogė” 2007 m. parengtą žemės sklypo planą ir to paties žemės sklypo matmenų, nustatytų SB „Keramikas” sodų sklypų plane, yra dideli neatitikimai: pagal UAB „Architektų pastogė” matavimus žemės sklypo riba, tarp taškų Nr. 2 ir Nr. 3, lyginant su SB „Keramikas” planu sutrumpėjo net 3,96 m, o žemės sklypo riba, pažymėta tarp taškų Nr. 3 ir Nr. 4 - sutrumpėjo 0,51 m. Atsižvelgiant į tai, pagal UAB “Architektų pastogė” parengtą ieškovo žemės sklypo planą, gretimybėje esančio atsakovo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurės vakarinė riba taip pat sutrumpėjo, vietoj SB „Keramikas” plane pažymėto 4,10 m atstumo, liko tik apie 2,5 m. Tokiu būdu, įvažiavimas į atsakovui priklausantį žemės sklypą taip pat sutrumpėjo nuo 4,10 m iki 2,5 m. Aplinkybę, kad ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys turi būti tikslinami, patvirtina ne tik byloje ginčijama Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus išvada „Dėl teisingai parengto žemės sklypo plano Nr. 7IŽ-256-(14.7.111), bet ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriaus 2015 m. gegužės 20 d. išvada apie teisingai parengtą žemės sklypo planą Nr. 7IŽ-169-(14.7.111). Pastarojoje išvadoje nurodyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų plane yra neteisingos posūkio taškų koordinatės, todėl ieškovo žemės sklypo planas yra tikslintinas. Rašte nurodoma dėl žemės sklypo plano tikslinimo kreiptis į matininką. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Architektų pastogė“, 2007 m. atlikdama ieškovo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nesivadovavo pirminiais dokumentais, t. y. SB „Keramikas“ suplanavimo projektu (generaliniu planu) ir sodo sklypo Nr. 27 planu, taip pažeidė Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 11 punktą.

17.7. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas išėjo iš ieškinio reikalavimo ribų. Atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai, atlikti UAB „Geomodus”, yra įregistruoti VĮ Registrų centras nuo 2018 m sausio 9 d., o žemės sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje. Ieškovas ieškiniu siekė nuginčyti atsakovo žemės sklypo atliktų kadastrinių matavimų ir žemės sklypo plano, parengtų UAB „Geomodus”, teisingumą, tačiau jo ieškinys buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys apie atsakovo žemės sklypą yra laikytini teisingais (LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Todėl teismo patvirtinimas, kad ieškovo ir atsakovo žemės sklypų riba yra nustatoma pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą atsakovo žemės sklypo planą, parengtą UAB „Geomodus”, yra nereikalingas. Tai patvirtino ir pats teismas, skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodydamas, kad nusprendžia ieškovo ir atsakovo žemės sklypų ribą nustatyti pagal UAB „Geomodus” parengtą žemės sklypo planą.

Atsiliepimas

18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

18.1. Apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo sumažintas ieškovo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas 20 m². Šis teiginys yra deklaratyvus ir nepagrįstas, kadangi byloje yra ginčijamas UAB „Geomodus“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. parengtas atsakovo R. M. žemės sklypo planas, kuriuo nustatomas tik atsakovui priklausančio sklypo konfigūracijos. Ieškovo žemės sklypo ploto pokyčiai (sumažėjimo ar padidėjimo), jei tokie bus, gali būti nustatyti tik atlikus naujus ieškovo žemės sklypo matavimus, kaip pripažįsta pirmosios instancijos teismas ieškovo kadastriniai matavimai privalo būti tikslinami. Tarp ieškovo žemės sklypo ir žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra tarpas, šį faktą patvirtina prie bylos pridėta medžiaga ir 2015 m. gegužės 20 d. išvada Nr. 7IŽ-169-(14.7.111.), kurioje patvirtinama, kad ieškovo žemės sklypo planas yra tikslintinas.

18.2. Apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad ieškovo garažas patenka į jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir todėl pažeidžiamos LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai) 20 punktą. Pagal UAB „Geomodus“ parengtą atsakovo R. M. žemės sklypo planą tarp ieškovo garažo ir atsakovo žemės sklypo ribos yra apytiksliai metro tarpas, t. y. atsakovo R. M. žemės sklypo riba nekerta minėto garažo. Žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos yra suprojektuotos SB „Keramikas“ sodo suplanavimo projekte (generaliniame plane) (toliau – Projektas) bei nurodytos sodų sklypų planuose (privatizavimo schemose). Generalinis planas pasirašytas ir patvirtintas 1993 m. birželio 28 d. tuometinio Kauno rajono žemėtvarkos tarnybos vadovo E. R. Be to, vadovaujantis minėtu generaliniu planu buvo parduodami ieškovo ir atsakovo žemės sklypai.

18.3. Ieškovo reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. išvadą Nr. 7IŽ-256-(14.7.111.) apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, negali būti patenkintas, kadangi nesukels ieškovui siekiamų teisinių pasekmių, nes ši išvada nėra individualus administracinis aktas. Nacionalinė žemės tarnyba, įvertinusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, parengtame 2007 m. birželio 25 d. UAB ,,Architektų pastogė“ (toliau – žemės sklypo Nr. 27 planas), nurodytą informaciją ir palyginus ją su Projekte bei sodo sklypo Nr. 27 plane (privatizavimo schemoje) nurodyta informacija, nustatė, kad 2007 m. atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurės rytinė riba, žemės sklypo Nr. 27 plane pažymėta taškais Nr. 2-3, sutrumpėjo 3,96 m ir žemės sklypo riba, žemės sklypo Nr. 27 plane pažymėta taškais Nr. 3-4 sutrumpėjo 0,51 m. Atsižvelgiant į tai, gretimybėje esančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurės vakarinė riba taip pat sutrumpėjo, t. y. vietoj Projekte nurodyto 4,10 m yra apie 2,50 m. Taigi, 2007 m. atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, žemės sklypo rytinės ribos sprendiniai neatitinka Projekto ir sodo sklypo Nr. 27 plano sprendinių. Nacionalinė žemės tarnyba įvertinus Plane, parengtame 2017 m. rugpjūčio 2 d. UAB ,,Geomodus“ matininko A. B., nurodytą informaciją, nustatė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos, atlikus kadastrinius matavimus, atitinka Projekto ir sodo sklypo Nr. 31 plane nurodytas žemės sklypo ribas, t. y. atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, žemės sklypo ribos pailgėjo tik nuo 0,02 m iki 0,09 m, žemės sklypo plotas padidėjo 0,003 ha, tačiau neviršija maksimalios leistinos (ribinės) žemės sklypo ploto paklaidos. Taip pat nustatė, kad UAB ,,Geomodus“ matininkas 2017 m. rugpjūčio 2 d. atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus ir žemės sklypo ribas atstatė pagal Projekto ir sodo sklypo Nr. 31 plano sprendinius, žemės sklypo ženklinimo procedūras atliko vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, Kauno rajono skyrius parengė išvadą Nr. 7IŽ-256-(14.7.111.) apie teisingai parengtą žemės sklypo planą, bei 2018 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 7SK-1287-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

Šalies argumentai

18.4. Apelianto teiginys, kad teismas išėjo už ieškinio ribų, yra nepagrįstas, kadangi ieškiniu buvo prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. išvadą Nr. 7IŽ-256-(14.7.111.) apie teisingai parengtą žemės sklypo planą ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2018 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 7SK-1287-(14.7.110.), kuriuo patvirtintas UAB „Geomodus“ 2017 m. rugpjūčio 2 d. planas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pirmosios instancijos teismas neišėjo už ieškinio ribų, nes atmetus ieškinį liko galioti skundžiami dokumentai, kuriais patvirtinta atsakovo R. M. žemės sklypo riba. Skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakoma tik dėl ieškinio atmetimo ir procesinių išlaidų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl bylos šalims priklausiančių žemės sklypų kadastrinių matavimų teisingumo ir teisėtumo, žemės sklypų ribų nustatymo.

Dėl bylos nagrinėjimo tvarkos

21. Apeliantas A. G. pateikė prašymą bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, svarbių argumentų prašymui pagrįsti nepateikė. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, atsiliepimai į apeliacinį skundą yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Dėl ginčo esmės

22. Išnagrinėjusi bylą apeliacine rašytinio proceso tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovui A. G. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo žemės sklypui kadastrinius matavimus 2007 m. birželio 25 d. atliko UAB „Architektų pastogė“. Žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. (1 t., b. l. 11–12, 45-55, 2 t. b. l. 31-38). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)nuosavybės teise priklauso atsakovui R. M. (1 t. b. l. 16, 17, 102-113). Atsakovo žemės sklypui kadastrinius matavimus 2017 m. rugpjūčio 2 d. atliko UAB „Geomodus“ (1 t. b. l. 27-36, 38, 39). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjas 2018 m. liepos 31 d. sprendimu patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis (1 t. b. l. 82), šio sprendimo pagrindu žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. (1 t., b. l. 16, 17, 102-113). Su atliktais atsakovui priklausančio žemės sklypo matavimais ir žemės sklypų ribomis ieškovas nesutiko, žemės sklypų ribų suderinimo aktą pasirašė su pastaba (1 t. b. l. 31), nurodęs, jog nesutinka su dviem atsakovo sklypo riboženkliais, „kadangi jis kerta pastato sieną“. Ieškovas kreipėsi su skundais į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrių, nurodė, kad nesutinka su gretimo žemės sklypo ribomis. Nacionalinė žemės tarnyba patikrino ieškovo ir atsakovo sklypų kadastrinius matavimų planus, sklypų ribas, pateikė 2018 m. rugpjūčio 27 d. išvadą Nr. 7IŽ-256-(14.7111.) (1 t. b. l. 37), jog atsakovo žemės sklypo planas parengtas teisingai, o ieškovo žemės sklypo ribos pagal 2015 m. gegužės 20 d. išvadą (3 t. b. l. 85) kadastro žemėlapyje pažymėtos kaip tikslintinos.

23. Nesutikdamas su Nacionalinės žemės tarnybos sprendimais, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, jame suformulavo reikalavimus išdėstytus šios nutarties 1 pastraipoje. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia ieškovas, apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, jog atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius 2018 m. rugpjūčio 27 d. išvada Nr. 7IŽ-0256- (14.7.111), kad ieškovo žemės sklypo planas turi būti tikslinamas, savaime nepatvirtina ir negali patvirtinti ieškinio nepagrįstumo bei atsakovo parengtų naujų kadastrinių duomenų tikslumo, ši išvada ir yra ginčytinas dokumentas byloje; naujai patvirtintais atsakovo žemės sklypo kadastriniais matavimais pakeista šalių sklypus skirianti riba tokiu būdu, jog ieškovui priklausančio pastato garažo dalis atsiduria kitame žemės sklype, kas pažeidžia ieškovo interesus ir nuosavybės teises, prieštarauja LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų taisyklių Dėl LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 20 punktui; ieškovo žemės sklypo riba nustatoma per dalį ieškovui nuosavybės teise priklausančio ir teisiškai įregistruoto garažo, dalį statinio paliekant valstybei priklausančioje žemėje. Minėtas garažas visada įėjo į ieškovo žemės sklypo ribas; ieškovo žemės sklypo ribos pakeitimas ties posūkio tašku 1 buvo atliktas tikslingai ir sąmoningai, siekiant atsakovui susikurti įvažiavimą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), per tą patį pravažiavimo kelią, kuriuo ieškovas patenka į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Tačiau iš žemės sklypo plano, kadastro žemėlapių ištraukų, pridėtų nuotraukų (1 t. b. l. 51, 43, 44, 57) yra akivaizdu, jog tokio įvažiavimo atsakovui ir buvusiems sklypo savininkams ties posūkio tašku 1 niekada nebuvo; svarbi aplinkybė, sudariusi pagrindą panaikinti ginčijamą 2018 m. liepos 31 d. sprendimą ir išvadą, buvo ta, kad pagal UAB „Geomodus“ planą naujai nustatyta gretimo žemės sklypo riba ties posūkio tašku 7 persidengia su ieškovo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), riba bei su valstybine žeme, dėl ko ieškovo žemės sklypas sumažėja netgi 20 kv. m; pirmos instancijos teismas visiškai nesiaiškino, kokiu būdu ieškovui patikslinus kadastrinius matavimus, jis galėtų atgauti atimtus 20 kv. m. žemės sklypo, kuomet rytinė sklypo dalis ribojasi su atsakovo žemės sklypu, vakarinė žemės sklypo dalis ribojasi su žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiaurinė sklypo dalis - su keliu, kuriuo naudojasi pats atsakovas, o rytinė žemės sklypo dalis - su nesuformuotu valstybiniu žemės sklypu, kuriame yra miškas; teismas nevertino, kad pagal LR Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, kuri reglamentuoja žemės sklypų ženklinimą ir žemės nuosavybės bei žemės naudojimo teisės dokumentų išdavimą, paženklintos privačios žemės sklypu ribos atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Byloje esantys dokumentai vienareikšmiškai įrodo, kad 2007 m. ieškovui priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribos buvo aiškios, jokių persidengimų ir ginčų dėl jų nebuvo. Tačiau būtent ginčijamais išvada ir sprendimu, kuriais buvo nustatytas atsakovo žemės sklypo plano teisingumas ir patvirtinti atsakovo žemės sklypo kadastro duomenys, buvo pakeistos atsakovui ir ieškovui priklausančių žemės sklypų ribos, sumažinant ieškovo žemės sklypo plotą, kas pažeidžia aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą; nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo žemės sklypus skirianti riba negali būti nustatyta pagal UAB „Architektų pastogė“ 2007 m. birželio 25 d. parengtą žemės sklypo planą, kadangi jis buvo parengtas nesivadovaujant pirminiais dokumentais, t. y. SB „Keramikas“ suplanavimo projektu (generaliniu planu) bei sodo sklypo Nr. 27 planu, tuo tarpu 2017 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Geomodus“ planas yra parengtas vadovaujantis pirminiais SB „Keramikas“ dokumentais. Ta aplinkybė, kad naujai parengtas 2017 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Gemodus“ planas yra artimesnis pirminiam sodų bendrijos generaliniam planui, nesudaro pagrindo juo vadovautis; teismo sprendimas naikintinas, nes teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribos nustatymo pagal 2017 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Geomodus“ žemės sklypo planą, išėjo už pareikšto ieškinio ribų ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį bei civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis).

Dėl žemės sklypų ribų nustatymo

24. Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad vadovaujantis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi būtų nustatomos ginčo žemės sklypų ribas, būtinos dvi sąlygos: pirma, tarp žemės sklypų savininkų turi būti kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų; antra, ribos turi būti neaiškios iš esamų dokumentų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisminę praktiką, aiškinant ir taikant nurodomą teisės normą, pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Sprendžiant klausimą, ar yra kilęs ginčas dėl gretimų sklypų ribos ir dėl jos nustatymo, aktualu nustatyti, ar sklypų savininkai susitarė ir kada dėl sklypus skiriančios ribos; kokiu būdu ši riba pažymėta. Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė, priklausanti nuo konkrečių duomenų, ir tik įvertinus aplinkybių visetą, sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to jos teismo turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas mano, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad, tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916/2015 ).

25. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, jog priėmus ginčijamus byloje ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 7SK-1287-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. išvadą Nr. 7IŽ-256-(14.7.111) ir įregistravus atsakovo R. M. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal UAB „Geomodus“ parengtą žemės sklypo planą, iš esmės pasikeitė ieškovo žemės sklypo ribos, dalis jo turimo garažo atsidūrė valstybinėje žemėje, jo ir atsakovo žemės sklypus skirianti riba „eina“ per turimą ieškovo garažą. Byloje nustatyta, kad ieškovo ginčijamais administraciniais aktais buvo patvirtinti ne ieškovui, o atsakovui R. M. priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. Šio žemės sklypo kadastriniais matavimais, atliktais UAB „Geomodus”, buvo nustatyti atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys, taip pat nustatytos tikslios žemės sklypo ribos, matavimo ir ribų žymėjimo procese nebuvo keičiamos ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo žemės sklypo planas, parengtas UAB „Geomodus“, yra teisingas, kadangi yra parengtas vadovaujantis pirminiais SB „Keramikas“ dokumentais, t. y. SB „Keramikas“ suplanavimo projektu (generaliniu planu) ir sodo sklypo Nr. 31 planu, be to atitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, nuostatas. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų visumos matyti, kad atsakovo žemės sklypo riba yra nutolusi tam tikrą atstumą nuo ieškovui priklausančio garažo išorinės sienos (1 t. b. l. 38, 2 t. b. l. 62, 78, 86). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nepasitvirtino ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog po atsakovo žemės sklypo kadastrinių matavimų atsakovo ir ieškovo žemės sklypus skirianti riba, nustatyta pagal UAB „Geomodus” parengtą ir patvirtintą planą, „kerta“ „eina“ per ieškovui priklausančius pastatus, jog dalis ieškovui priklausančio garažo „atsiduria“ valstybinės žemės sklype.

26. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog priėmus ginčijamus byloje Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 7SK-1287-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. išvadą Nr. 7IŽ-256-(14.7.111) ir įregistravus atsakovo R. M. priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal UAB „Geomodus“ parengtą žemės sklypo planą, ieškovo žemės sklypo plotas sumažėjo 20 kv. metrų. Šis apelianto teiginys nėra pagrįstas jokiais leistinais įrodymais. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų – 2018 m. rugsėjo 12 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo (1 t. b. l. 11, 12) matyti, kad ieškovas A. G. turi nuosavybėje 0,0920 ha ploto žemės sklypą. Iš pateikto žemės sklypo plano (1 t. b. l. 51) matyti, kad ieškovo naudojamo žemės sklypo plotas yra 0,0920 ha, iš Kauno apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. kovo 14 d. pažymos (1 t. b. l. 54), matyti, kad naudojamas A. G. 0,0920 ha žemės sklypo plotas atitinka įgytam ieškovo sklypui pagal 1995 m. birželio 30 d. pirkimo pardavimo sutartį.

27. Šios nutarties 25 ir 26 pastraipose nurodomų faktinių aplinkybių ir motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovo prašomi panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 31 d. sprendimas Nr. 7SK-1287-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. išvada Nr. 7IŽ-256-(14.7.111) yra priimti teisėtai, ieškovo teisių nepažeidė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį šioje ginčo dalyje.

28. Iš byloje pateiktų Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2015 m. gegužės 20 d. išvados Nr. 7IŽ–169 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2015 m. gegužės 21 d. rašto Nr. 7SD2897, 2018 m. rugpjūčio 27 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus išvados Nr. 7IŽ-256 matyti (2 t. b. l. 10, 3 t. b. l. 85, 86), kad A. G. buvo pranešta, kad jo turimas žemės sklypas yra įrašytas į tikslintinų žemės sklypų sąrašą (1 t. b. l. 44, VĮ Registrų centro kadastro žemėlapio ištrauka). 2018 m. rugpjūčio 27 d. išvada buvo priimta po to, kai į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių kreipėsi VĮ Registrų centras su prašymu priimti sprendimą ir pateikti išvadą dėl žemės sklypų planų tikslinimo (2 t., b. l. 11). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius išsiuntė 2015 m. gegužės 21 d. raštą Nr. 7SD-2897-(14.7.104.) „Dėl turimo žemės sklypo plano tikslinimo“. Šiame rašte nurodoma, kad 2014 m. birželio 6 d. buvo atlikti gretimo ieškovui žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir nustatytos žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje. Institucija rašte pažymėjo, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio gretimybėje su pirmiau minėtu sklypu Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų plane yra neteisingos posūkio taškų koordinatės, todėl ieškovo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planas yra tikslintinas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius pasiūlė A. G. dėl turimo žemės sklypo ribų patikslinimo kreiptis į matininką, atlikusį žemės sklypo kadastrinius matavimus, arba į kitus asmenims, turinčius teisę atlikti kadastrinius matavimus (3 t., b. l. 86). Taigi, akivaizdu, kad ieškovo žemės sklypo kadastriniai matavimai yra neteisingai nustatyti ir pažymėti ir su gretimu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) taškuose Nr. 9 ir Nr. 1 (2 t., b. l. 31–32). Kaip minėta pirmiau, ieškovas apie neteisingus jo sklypo kadastrinius matavimus buvo informuotas dar 2015 m, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, o be faktinio ir teisinio pagrindo ginčijo atsakovo atliktus kadastrinius matavimus ir jų pagrindu nustatytas atsakovo žemės sklypo ribas.

29. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje (teismo sprendimo 13 pastraipa) konstatavo, kad ieškovo ir atsakovo žemės sklypus skirianti riba nėra aiški ir teisingai pažymėta SB „Keramikas“ suplanavimo projekte (generaliniame plane), bei ieškovo sodo sklypo Nr. 27 ir atsakovo sodo sklypo Nr. 31 parengtuose planuose. Apeliantas sutiko su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigė, kad ši teismo išvada sudaro pagrindą teismui nustatyti ieškovo ir atsakovo žemės sklypus skiriančią ribą teismo sprendimu (apeliacinio skundo 16.2 pastraipa). CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismo sprendimu nustatomos ginčo žemės sklypų ribos tuo atveju, jei sklypų ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje yra konstatuota, kad atsakovo žemės sklypo kadastriniais matavimais, atliktais UAB „Geomodus”, patvirtintais Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2015 m. gegužės 20 d. išvada Nr. 7IŽ–169 ir 2018 m. rugpjūčio 27 d. išvada Nr. 7IŽ-256 buvo nustatyti teisingi atsakovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai duomenys, nustatytos tikslios žemės sklypo ribos, jos įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Šios aplinkybės paneigia apelianto teiginius, jog ieškovo ir atsakovo žemės sklypus skirianti riba nėra aiški ir CK 4.45 straipsnio pagrindu riba turi būti nustatoma teismo sprendimu.

30. Šios nutarties 28 ir 29 pastraipose nurodomų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovo reikalavimas, nustatyti ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovui R. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), skiriančią ribą pagal UAB „Architektų pastogė“ 2007 m. birželio 25 d. parengtą žemės sklypo planą, yra nepagrįstas.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

31. Teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, išėjo už pareikšto ieškinio ribų, tuo pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį bei civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis). CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-62/2010; kt.). Byloje nustatyta, kad ieškovas patikslintame ieškinyje suformulavo reikalavimus: panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 7SK-1287-(14.7.110.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. išvadą Nr. 7IŽ-256-(14.7.111) apie teisingai parengtą žemės sklypo planą; nustatyti ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovui R. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), skiriančią ribą pagal UAB „Architektų pastogė“ 2007 m. birželio 25 d. parengtą žemės sklypo planą (1 t. b. l. 74-82). Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visus pareikštus reikalavimus, dėl jų teismo sprendime pasisakė, nurodė kokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais atmeta ieškovo ieškinį. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu yra palikti galioti ieškovo skųsti poįstatyminiai aktai, kuriais nustatytos atsakovo turimo žemės sklypo ribos, žemės sklypo žemėnaudos tvarka, įregistruoti atsakovo žemės sklypo kadastriniai duomenys nekilnojamojo turto registre.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

33. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovai prašymų priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybė turėjo 15,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (popierinės bylos 2 t. b. l. 26). Apeliacinį skundą atmetus, valstybei iš A. G. priteisiamos valstybės turėtos išlaidos (CPK 92 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 15,36 Eur išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas