- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-22
- Bylos Nr.
- II-68-476/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00038-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pažeidėjas
- I. P.
- Nukentėjusysis
- akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovei Deimantei Butavičiūtei,
nukentėjusiosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams teisininkei L. S., N. L., V. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu bylos nagrinėjimo būdu išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal I. P. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 24 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-10366-2023 (ROIK 23221664024).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
I. P. skundu prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Deimantės Adomaitienės 2023 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-10366-2023 (toliau – Skundžiamas nutarimas) administracinio nusižengimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį, kuriuo jam paskirta 11 Eur bauda už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 22 d., 10 val. 53 min. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę nesilaikė saugaus atstumo, nepasirinko saugaus greičio, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių turto saugumui, dėl ko kliudė akcinės bendrovės (toliau – AB) ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį kelkraščių šlavimo darbus vykdantį traktorių ir jį apgadino, bei jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Pareiškėjas I. P. skunde nurodė, kad nesutinka, jog pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 127 punktų reikalavimus. Nurodė, kad jo vairuojamos transporto priemonės ,,Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančio traktoriaus ,,MTZ Belarus 82“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas įvyko tik dėl traktoriaus vairuotojo padarytų KET pažeidimų. Jis tą dieną važiavo krovinine transporto priemone (toliau – vilkiku) iš Vilniaus į Klaipėdą magistraliniu keliu, pravažiuojant įvykio vietoje jis važiavo pirma eismo juosta, priekyje važiavo kita krovininė transporto priemonė, kuriai persirikiavus į antrąją eismo juostą, priekyje pamatė kelio šoninėje juostoje važiuojantį traktorių su prie jo prikabinta šluota. Pamatė ant traktoriaus ir šluotos esančius kelio ženklus – įspėjamąjį kelio ženklą Nr. 106 ,,Darbai kelyje“ ir nukreipiamąjį kelio ženklą Nr. 408 ,,Apvažiuoti iš kairės“, ant traktoriaus stogo buvo žybsintis oranžinės spalvos švyturėlis, o traktoriaus gale pritvirtinta iš oranžinės spalvos šviesų suformuota rodyklė nukreipta į kairę pusę. Traktorius su šluota judėjo pirmyn kelio šonine juosta, už šoninės juostos ribos, nei traktorius, nei šluota į kelio pirmą juostą neišlindo. Įvertinęs tai, kad traktorius randasi visiškai už važiuojamosios dalies ribos, važiuoja tiesiai bei nerodo jokių įspėjamųjų signalų, suprato, kad nėra reikalinga persirikiuoti į antrą eismo juostą, kadangi ir pirmoje eismo juostoje nėra jokios kliūties, tame tarpe ir iš anksto numatomos kliūties, saugiam važiavimui. Tuo pačiu laikėsi KET 119 punkto reikalavimo – važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Važiuodamas krypties nekeitė, jokių manevrų neatliko, greičio nekeitė, atitinkamai pro traktorių važiavo taip, kad jo vairuojamas vilkikas būtų traktoriui iš kairės pusės. Tai, kad pirmoje eismo juostoje nebuvo kliūties važiavimui, rodo vilkiko ir traktoriaus pirmo sąlyčio taškas – traktoriaus šluotos kairysis kraštas susilietė su vilkiko priekiniu dešiniuoju ratu. Iki priekinio dešiniojo rato nėra jokių susidūrimo su traktoriaus šluota pėdsakų. Traktoriaus šluotos aukštyje (kiek vėliau įvyko vilkiko šoninio dešiniojo veidrodėlio ir durelių sąlytis su traktoriaus kairiuoju šonu, tačiau, šio sąlyčio vieta yra aukštesnė už traktoriaus šluotos aukštį). Taip pat nėra jokių susidūrimo pėdsakų vilkiko priekinėje dalyje, kas paneigia, jog vilkikas galėjo įvažiuoti į traktoriaus galą, vilkiko vairuotojui nesilaikant saugaus atstumo, bei nepasirinkus saugaus greičio. Mano, jog vilkiko ir traktoriaus susidūrimas įvyko dėl to, kad traktoriaus vairuotojas pradėjo manevruoti, t. y. keisti savo važiavimo kryptį, tuo metu, kai jam iš kairiojo šono važiavo vilkikas. Mano, kad būtent traktoriaus vairuotojas pažeidė KET reikalavimus – 9, 82.2, 101, 188 punktai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad iš karto po eismo įvykio patraukė savo vairuojamą vilkiką iš pirmos eismo juostos į šoninę juostą, kad netrukdyti kitiems eismo dalyviams. Kiek vėliau į eismo įvykio vietą atvyko AB „(duomenys neskelbtini)“ apsauginė transporto priemonė su kilnojamuoju atitvėrimo skydu, sumontuotu ant priekabos, o eismo įvykio metu tokios apsauginės transporto priemonės su kilnojamuoju atitvėrimo skydu, važiuojančios paskui Traktorių, nebuvo. Mano, kad Lietuvos kelių policijos tarnyba kaip nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija nesiaiškino, ar darbų vykdytojas turėjo kelio savininko leidimą vykdyti darbus ir riboti eismą, netikrino ar turimo leidimo vykdyti darbus ir riboti eismą naudojimo sąlygos buvo faktiškai išpildytos, t. y. ar darbo vieta buvo tinkamai pažymėta, ar tarp darbo vietos darbo zonos ir eismo zonos išlaikytas minimalus atstumas, ar buvo būtinas kilnojamasis atitvėrimo skydas ir apsauginė transporto priemonė, taip pat ir kitus bylai reikšmingus T DVAER reikalavimus. Taip pat nevertintas traktoriaus šluotos plotis. Pareiškėjas mano, kad nebuvo nustatytos visos aplinkybės turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu I. P. su skundžiamu nutarimu nesutiko, palaikė savo skundą, prašė jį tenkinti. Teismo posėdžio metu nurodė skunde nurodytas analogiškas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad jam važiuojant skundžiamame nutarime nurodytoje vietoje jis važiavo dešine automagistralinio kelio juosta paskui vilkiką. Priekyje važiuojantis vilkikas persirikiavo į antrą kelio juostą, o jis tęsė važiavimą pirmąja. Jis matė traktorių su šluota, važiuojantį kelkraščiu už ištisinės kelio juostos. Todėl neįžvelgdamas jokios kliūties ir toliau važiavo pirmąja kelio juosta. Jo manymu, eismo įvykis įvyko dėl to, kad traktoriaus dalis – šluota, išvažiavo į jo važiuojamą kelio juostą ir kliudė jo vairuojamą vilkiką. Pažymėjo, kad jis neprivalo persirikiuoti į antrą kelio juostą, jei pirmoje jam nėra kliūties.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu prašė palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir I. P. skundo netenkinti. Institucija mano, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, buvo surinkta pakankamai įrodymų I. P. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje bei Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų nuostatų pažeidimams, konstatuoti. Nesutinka su pareiškėjo motyvu, jog po eismo įvykio turėjo būti tiriamos aplinkybės, susijusios su darbų, vykdytų Lietuvos magistraliniame kelyje, legalumu bei saugos reikalavimų laikymusi, nes šių aplinkybių tyrimo atveju būtų pažeistas įrodymų liečiamumo principas. LR ANK 569 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šiuo atveju tiriant eismo įvykį ir nustatinėjant jį sukėlusį asmenį bei kvalifikuojant šio asmens veiką nebuvo reikšmingi duomenys apie darbų vykdymui išduotus leidimus ir darbų saugos reikalavimų laikymąsi, nes jie neatskleidžia neteisėtais veiksmais, tokiais kaip: saugaus atstumo nesilaikymas, saugaus greičio nepasirinkimas, visų būtinų atsargumo priemonių nesiėmimas, padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, dėl kurio įvyko eismo įvykis, objektyviosios pusės.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė atsiliepime nurodytus argumentus palaikė ir prašė skundo netenkinti, palikti galioti skundžiamą nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. D. teismo posėdžio metu prašo tenkinti skundą. Paaiškino, kad I. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vertina, kad I. P. dėl eismo įvykio nėra kaltas. Pagal pažeidimo pradžios vietą matyti, kad dėl įvykio kaltas yra traktoriaus vairuotojas. Iš bylos medžiagos matyti daug neatitikimų tiek Institucijos, tiek AB „(duomenys neskelbtini)“ darbe. Aplaidžiai ištirtos aplinkybės, dėl ko buvo priimtas lengviausias sprendimas apkaltinti krovininės mašinos vairuotoją. Mano, kad netinkamai buvo vykdomi kelio darbai. AB „(duomenys neskelbtini)“ neužtikrino kitų eismo dalyvių saugumo jų darbo metu ir tai galėjo tapti eismo įvykio priežastimi. Daug klausimų kelia byloje esanti įvykių schema, iš kurios neįmanoma nustatyti įvykio eigos ir visų aplinkybių: kieno matmenys, atstumai, skirtingai nei nurodyta įvykio schemoje nuotraukose nematyti žvyro kelkraščio. Policijos pareigūnės su vairuotoju nebendravo, o pasikalbėjusios tik su AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais nusprendė, kad kaltas krovininės mašinos vairuotojas. Iš kelyje esančių stulpelių matyti, kad traktoriaus vairuotojas norėdamas apvažiuoti stulpelį turi išvažiuoti iš kelkraščio į pirmąją kelio juostą. Iš įvykio schemos nematyti, kurioje padėtyje traktorius buvo transporto priemonės susidūrimo metu. Darbų vykdytojas netinkamai paruošė darbo vietą, dėl ko įvyko eismo įvykis. Su ekspertine išvada galima sutikti, tik vienoje dalyje prieštarauja – saugų atstumą privalo užtikrinti darbų vykdytojas, šiuo atveju – AB „(duomenys neskelbtini)“. Šluotos plotis viršijo leistiną plotį. Jų nuomone, susidūrimas įvyko pirmoje eismo juostoje, o ne šoninėje, kaip teigia AB „(duomenys neskelbtini)“.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V. teismo posėdžio metu palaiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ poziciją, prašo tenkinti I. P. skundą.
AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė teisininkė L. S. teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti, palikti galioti skundžiamą nutarimą. Jo teisėtumą patvirtina byloje surinkti duomenys, bylos nagrinėjimo metu atlikta ekspertizė. Pažymėjo, kad kelių darbai, technikos ženklinimas buvo vykdomi laikantis visų reikalavimų. Iš nuotraukų matyti, kad kuoliukai yra žymiai toliau nuo kelkraščio – jie yra ant žolės. Šiuo atveju buvo vykdomi trumpalaikiai, nepertraukiamai nevažiuojamojoje kelio dalyje judantys ta pačia eismo kryptimi kelio darbai, kurie netrikdė ir nestabdė eismo, todėl šiuo atveju nenaudojami papildomi aptvėrimo ir eismo ribojimo schemos.
AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas N. L. parodė, kad yra mechanikas inžinierius. Blykstės, kurios uždėtos ant traktoriaus matosi 1 – 1,5 km. atstumu. Įvykio metu buvo šviesi diena, matomumas buvo geras. Vairuotojas turėjo galimybę pamatyti bei įvertinti situaciją, net ir tuo atveju, jeigu priešais jį važiavo kitas vilkikas, kuris persirikiavo į antrą kelio juostą.
AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas V. A. paaiškino, kad jis vykdė kelio kelkraščio šlavimo darbus, važiavo kelkraščiu. Jis nematė priešais I. P. važiuojančios kitos sunkiasvorės transporto priemonės. Jis tik pajuto smūgį. Po įvykio I. P. pavažiavo 100 metrų ir sustojo. Jis važiavo su uždarytomis durimis. Jos tikriausiai atsidarė nuo smūgio. Po eismo įvykio, jis išlipo iš traktoriaus ir nuo važiuojamosios kelio juostos paėmė nuo smūgio nuo šluotos nukritusį didelį gaubtą tam, kad išvengtų dar vieno eismo įvykio. Smūgis buvo į šluotą. Su kuria vilkiko vieta trenkėsi, tiksliai nežino, tačiau trenktąsi su vilkiko šonu, ne su priekiu. Jei jis būtų išvažiavęs į važiuojamąją dalį ir kliudęs vilkiką, traktorių būtų užmetę į griovį. Pajutęs smūgį iš karto sustojo. Įvykio schemoje nurodyta žvyruota danga – kelkraščio dalis, kurioje yra nešvarumų. Dvi dienos prieš šį įvykį jo vairuojamą traktorių buvo kliudžiusi kita transporto priemonė – autobusiukas. Tik tada jis važiavo kairėje juostoje. Tada išlipo vairuotojas pripažino kaltę, sakė, kad jį sumėtė, todėl kliudė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju I. P. nesutinka su Institucijos priimtu skundžiamu nutarimu jam taikyta administracine atsakomybe, skirta administracine nuobauda, mano, kad jis nepadarė Kelių eismo taisyklių pažeidimų, eismo įvykis įvyko ne dėl jo, o dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo vairavusio traktorių kaltės.
Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį, t. y. įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ANK 5 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).
Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį administracinė atsakomybė kyla tam, kas pažeidė kelių eismo taisykles išskyrus numatytas ANK. Pastaroji ANK straipsnio dalies dispozicija yra blanketinė ir nukreipia į Kelių eismo taisykles. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad I. P. administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį taikoma, jam pažeidus KET 9, 127 punktų reikalavimus. KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat į eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
Iš Institucijos pateiktos administracinės bylos ROIK 23221664024 matyti, kad skundžiamas nutarimas priimtas įvertinus byloje esančių įrodymų turinį užfiksuotą: 2023 m. rugsėjo 22 d. administracinio nusižengimo protokole, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės (admin. n. b. l. 1-3), eismo įvykio vietos schemoje, iš kurios matyti, kad eismo įvykis įvyko magistraliniame kelyje (duomenys neskelbtini), transporto priemonių padėtys po įvykio ir kt. aplinkybės (admin. n. b. l. 6), papildomose duomenyse apie eismo įvykį, kuriuose užfiksuoti duomenys apie eismo įvykyje apgadintas transporto priemones, jų vairuotojus (admin. n. b. l. 7-8), tarnybiniuose pranešimuose (admin. b. l. 9-10, 11), V. A. apklausos protokole, kuriame nurodyta, kad jis dirbo traktoriumi ,,MTZ Belarus 82”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - šlavė kelio (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies kelkraštį, važiavo kelkraščiu ir bešluojant pajuto smūgį į kairę traktoriaus pusę, išdužo šoninis durelių stiklas, sustojo, pamatė vilkiką ,,Volvo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio dešinė pusė buvo apgadinta ir kt. aplinkybės (admin. n. b. l. 12), I. P. apklausos protokole, kuriame jis nurodė, kad važiavo magistrale (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas pirma juosta pamatė traktorių važiuojantį kelkraščiu su tam tikrais kelio ženklais: „apvažiuoti iš kairės pusės“, „kelio darbai“; traktorius pasuko dešiniau ir jo padargas išlindo į važiuojamąją dalį apie 50 metrų, jis nespėjo pasukti į antrą kelio juostą ir kliudė traktoriaus padargą ir traktorių, taip pat nurodyti sugadinimai (admin. n. b. l. 13), vaizdo įrašuose ir fotonuotraukose, iš kurių matyti abiejų transporto priemonių sugadinimai, vaizdo įrašuose yra šalių paaiškinimai kaip jie supranta, kokiomis aplinkybėmis buvo apgadintos transporto priemonės (admin. b. l. 20), išraše apie I. P. padarytus administracinius nusižengimus iš kurio matyti, kad per pastaruosius metus jis administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (admin. n. b. l. 21-22).
Administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas I. P. pateikė eismo įvykio metu darytas nuotraukas (b. l. 99-119), nukentėjusioji AB „(duomenys neskelbtini)“: išrašą iš 2020 m. gruodžio 21 d. pavedimo sutarties dėl privalomų kelių priežiūros darbų (pavedimų) vykdymo Nr. PAR20-733, iš kurio matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti privalomuosius (nuolatinius ir periodinius) kelių priežiūros darbus (užduotis) pagal nustatytus konkrečių kelių priežiūros lygius, nurodytus priede Nr. 1, bei specialiuosius pavedimus iki 2021 m. gruodžio 31 d.; išrašą iš 2022 m. gruodžio 28 d. papildomo susitarimo Nr. PS22-602 prie pavedimo sutarties dėl privalomų kelių priežiūros darbų (pavedimų) vykdymo Nr. S-1654/PAR20-733, iš kurio matyti, kad sutartis galioja iki 2023 m. gruodžio 31 d. (b. l. 59-66), mechanizuotų kelkraščio šlavimo darbų schemą Nr. 6 (b. l. 67), traktoriaus ir prie jo prikabintos šluotos nuotraukas (b. l. 91-95), atlikta eismo įvykio ekspertizė, kurios pagrindu byloje gauta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. balandžio 10 d. ekspertizės aktas Nr. 11-457(24), kurioje pateiktos išvados: 1) šio eismo įvykio mechanizmas, tikėtina, buvo toks: vilkikas „Volvo FH“, vairuojamas I. P., važiavo keliu link (duomenys neskelbtini). Tuo metu ta pačia kryptimi, kelkraščiu važiavo traktorius „MTZ Belarus-82“, vairuojamas V. A., kuris buvo pažymėtas kelio ženklu Nr. 106 „Darbai kelyje“, taip pat nukreipiamuoju kelio ženklu Nr. 408 „Apvažiuoti iš kairės“ bei buvo pažymėtas oranžinės spalvos įspėjamosiomis šviesomis (rodykle nukreipta į kairę pusę). Vilkikui pravažiuojant pro minėtą traktorių dešinės pusės šoniniu veidrodėliu kliudė tuo metu atidarytas traktoriaus dureles, o dešiniu šonu – vilkiko ir puspriekabės ratais bei daiktadėžėmis – pervažiavo per traktoriaus atraminį ratuką ir kliudė grandininę pavarą ir jos gaubtą. Po kontakto vilkikas su puspriekabe pavažiavo į priekį ir sustojo kelkraštyje kaip ir traktorius „MTZ Belarus-82“, taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. 2) Pirminio kontakto metu, tarp vilkiko „Volvo FH“ su puspriekabe dešinio šono ir traktoriaus „MTZ Belarus-82“ kairio šono buvo nedidelis smailus kampas, atviras link transporto priemonių užpakalinių dalių. 3) Nustatyti, kokie buvo transporto priemonių „Volvo FH“ ir traktorius „MTZ Belarus-82“ greičiai susidūrimo metu, negalima. 4) Tikėtina, kad tuo momentu, kai vilkikas „Volvo FH“ savo dešinės pusės veidrodėliu atsitrenkė į kairės pusės traktoriaus dureles ir išdaužė lango stiklą, šios buvo atidarytos ir išsikišusios į išorę didesniu atstumu nei neapgadintas traktoriaus šoninis veidrodėlis. 5) Vilkiko „Volvo FH“ vairuotojo I. P. veiksmai, – pravažiuodamas pro lėčiau judantį transportą, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir susidūrė su dešiniau jo kelkraštį šluojančio traktoriaus kairiu šonu, – techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog I. P. padarė administracinį nusižengimą nurodytą skundžiame nutarime. Tai, kad eismo įvykis įvyko dėl I. P. padarytų KET 9, 127 punkte numatytų taisyklių pažeidimų patvirtina ne tik byloje gautas ekspertizės aktas, tačiau ir paties I. P. teismo posėdžio metu duoti parodymai, t. y. I. P. pripažino, kad važiuodamas vilkiku matė priekyje kelkraštyje važiuojantį traktorių, pažymėtą ženklais Nr. 106 ,,Darbai kelyje”, Nr. 408 „Apvažiuoti iš kairės“, priešais jį toje pačioje – pirmoje, kelio juostoje važiavęs kitas vilkikas prieš privažiuojant AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo valdomą traktorių persirikiavo į antrą kelio juostą, priešais pastarąjį vilkiką kitos transporto priemonės, dėl kurios reikėtų atlikti lenkimo manevrą, nebuvo. Pastarosios I. P. nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad jau priešais jį važiavęs vilkiko vairuotojas, reaguodamas į kelio ženklus Nr. 106, Nr. 408, ėmėsi atsargumo priemonių tam, kad išvengtų eismo įvykio ir persirikiavo į kitą kelio juostą. Tuo tarpu I. P. tinkamai neįvertino rizikas, atvirkščiai, kaip pats nurodė skunde ir teismo posėdyje, jis važiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tiek, kiek jis galėjo matyti, nematė, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo vairuojamas traktorius su šluota būtų išlindęs į kelio pirmą juostą. Išdėstyto pagrindu konstatuotina, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ technikos apimtys buvo pakankamos, kad atliekant darbus kelyje jos neišsikištų į važiuojamąją dalį, tačiau I. P. pasirinktas važiavo būdas – kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, esamoje situacijoje nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, žinant, kad transporto priemonės, šiuo atveju – vilkikas su priekaba dėl savo masės bei priklausomumo nuo vienas kito, leistino greičio magistraliniame kelyje, atsižvelgiant į kelio reljefą, nelygumus (duobes, įtrūkimus ir kt.), neišlaiko tolygios tiesios važiavimo trajektorijos. Teismo vertinimu kiti I. P., jo darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus motyvai (dėl darbų kelyje vykdymo tvarkos) neturi teisinės reikšmės – nėra šios administracinės bylos dalykas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus teiginiai, kad Institucija sprendimus priėmė išklausiusiu tik AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų poziciją yra niekuo nepagrįsti, kadangi iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad prieš priimant skundžiamą nutarimą buvo išklausytas ir I. P. (admin. b. l. 13).
Taigi, įvertinus visumą aptartų aplinkybių, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti I. P. kaltę padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o I. P. skundas atmestinas. (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 644 ir 646 straipsniais, teismas
nutaria:
I. P. skundo netenkinti.
Palikti nepakeistą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Deimantės Adomaitienės 2023 m. spalio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-10366-2023 (ROIK 23221664024).
Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.