Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2025-05-20 · Civilinė byla Nr. e2-8124-1138/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-05-20
Bylos Nr.
e2-8124-1138/2025
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00256-2025-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas
Ieškovas
„A.“
Atsakovas
I. M.
Civilinė byla Nr. e2-8124-1138/2025Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00256-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.5; 2.6.8.6; 2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.2.3.2; 3.2.4.9.3.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 20 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „A.“ ieškinį atsakovei I. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė „A.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės I. M. 2 379,86 Eur negrąžintą kreditą, 165,95 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo, 84,76 Eur pelno palūkanas, paskaičiuotas nuo negrąžinto kredito, pritaikant sutartimi sulygtą 12,57 proc. metinių palūkanų normą už laikotarpį nuo paskutinio mokėjimo dienos iki sutarties nutraukimo (2024 m. rugsėjo 3 d.), 236,75 Eur delspinigius, 5,00 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65,00 Eur žyminį? mokesti?, 35,00 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.

1.1. Savo reikalavimus grindė tuo, kad 2021 m. balandžio 30 d. atsakovė ir pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „N.“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. SP1181857. Pagal sutartį pradinė kreditorė UAB „N.” suteikė atsakovei 5 000,00 Eur kreditą 60 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo iki sutartyje nustatytos datos 2026 m. balandžio 4 d. grąžinti kreditą bei sumokėti sutartimi nustatytus mokėjimus. Sutartimi nustatyta 12,57 proc. dydžio metinių palūkanų norma, 4 009,60 Eur dydžio bendra kredito kaina (t. y. 1 759,60 Eur palūkanos + 2 250,00 Eur kiti mokesčiai iš sutarties), 30,00 proc. dydžio bendra kredito kainos metinė norma. Atsakovė įsipareigojimų nustatytu terminu tinkamai neįvykdė. Vadovaujantis trišale Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, pasirašyta tarp UAB „N.“, „A.“ ir UAB „J. I.“, UAB „N.“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą.

Atsiliepimas

2. Atsakovė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti.

2.1. Nurodė, kad ieškovei Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu buvo perleistos pradinės kreditorės teisės į atsakovę dėl 2 630,57 Eur dydžio skolos (2 379,86 Eur kredito suma + 84,76 Eur pelno palūkanos + 165,95 Eur administravimo mokestis) pagal 2021 m. balandžio 30 d. tarp atsakovės ir pradinės kreditorės sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. SP1181857. Tačiau nei ieškovė, nei pradinė kreditorė neįvykdė pareigos tinkamai pranešti apie reikalavimo perleidimą. Be to, 2025 m. vasario 18 d. perleistų skolų suderinimo akto išrašas savaime nėra reikalavimo perleidimo faktą patvirtinantis dokumentas, todėl, atsakovės nuomone, ieškovės reikalavimas nėra pagrįstas jokiu tokią reikalavimo teisę pagrindžiančiu dokumentu. Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad per mėnesį atsakovė sumoka pradinei kreditorei 37,50 Eur dydžio administravimo mokestį, o ieškinio prieduose pateiktuose dokumentuose nurodomas skirtingas reikalavimų iš atsakovės dydis, kuris skiriasi nuo skolos pradinei kreditorei dydžio, o tokių reikalavimų dydžių apskaičiavimai atsakovei pateikti nebuvo, todėl ieškovės reikalavimai negali būti įvykdomi ir dėl šios faktinės aplinkybės. Šie ieškovės pateiktų dokumentų skirtingi duomenys patvirtina ieškovės nenuoseklumą ir klaidinančių duomenų pateikimą atsakovei, o ieškovės menama reikalavimo teisė net nėra pagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Be to, ieškovės atstovė UAB „J. I.“ yra „A.“ dukterinė įmonė, teikianti finansines paslaugas individualiems poreikiams, todėl ši atstovė negali reikalauti jokių teisinės pagalbos teisminiuose ginčuose išlaidų atlyginimo, nes tokios išlaidos yra jos kasdienės ūkinės veiklos rezultatas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „N.“ ir I. M. bei V. M. 2021 m. balandžio 30 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. SP1181857, kuria atsakovei buvo suteiktas 5 000,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui (iki 2026 m. balandžio 4 d.), atsakovė pagal sutartį įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti 1 759,60 Eur palūkanas (12,57 proc. dydžio metinė palūkanų norma), 2 250,00 Eur administravimo mokesčio sumą. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta bendra vartojimo kredito suma, kurią turės sumokėti kreditą gavęs asmuo – 9 009,60 Eur. Atsakovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų, pradinė kreditorė 2024 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu informavo atsakovę, kad nesumokėjus įsiskolinimo, sutartis bus nutraukta 2024 m. rugsėjo 3 d.

4. 2023 m. balandžio 11 d. Paskolų portfelio pardavimo sutarties Nr. 2024-04-11, sudarytos tarp pradinės kreditorės UAB „N.“, ieškovės „A.“ ir ieškovės atstovės UAB „J. I.“ (sutartis buvo pakeista 2024 m. balandžio 26 d. pakeitimu), pagrindu, įsiskolinimas pagal 2021 m. balandžio 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. SP1181857 buvo perleistas ieškovei. Šią aplinkybę patvirtina 2024 m. rugsėjo 3 d. perleistų skolų suderinimo akto išrašas, kuris yra pakankamas įrodymas reikalavimo teisių perleidimo faktui įvertinti. Ieškovės atstovė UAB „J. I.“ 2024 m. rugsėjo 4 d. siuntė atsakovei pranešimą apie reikalavimo teisių perleidimą.

5. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011, išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei teismo siųsti procesiniai dokumentai kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi bei jos priedais buvo įteikti tinkamai, vertintina, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie iš 2021 m. balandžio 30 d. vartojimo kredito sutarties Nr. SP1181857 kylančio reikalavimo perleidimą ieškovei.

6. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Šiuo atveju, tiek pradinė kreditorė, tiek ieškovė pasirinko reikalauti, kad prievolę pagal 2021 m. balandžio 30 d. vartojimo kredito sutartį Nr. SP1181857 vykdytų atsakovė I. M.. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi prievolę grąžinti 2 379,86 Eur kredito dalį, sumokėti 84,76 Eur pelno palūkanas, skaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 165,95 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, todėl atsakovė laikoma pažeidusia sutartinę prievolę ir ieškovės reikalavimas dėl 2 379,86 Eur kredito, 84,76 Eur pelno palūkanų ir 165,95 Eur administravimo mokesčio yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Pažymėtina, kad tokios pačios prašomos priteisti sumos buvo nurodytos tiek 2024 m. rugsėjo 3 d. perleistų skolų suderinimo akto išraše, tiek 2024 m. rugsėjo 4 d. pranešime dėl kreditoriaus pasikeitimo ir elektroniniame laiške, kuriuo buvo išsiųstas šis pranešimas. Pranešime aiškiai išskirtos papildomai paskaičiuota suma dėl delspinigių apmokėjimo, o elektroniniame laiške nurodytos paskaičiuotos skolos išieškojimo išlaidos, kurių ieškovė, be kita ko, ieškiniu neprašo priteisti. Todėl teismas vertina, kad ieškovė tinkamai informavo atsakovę apie susidariusio įsiskolinimo dydį.

7. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 236,75 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo laiku nesumokėtos skolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, už ne ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, taikant 0,05 proc. delspinigių normą.

8. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 8.3 punktu šalys susitarė, kad kredito gavėjui uždelsus sumokėti bet kurį kreditavimo sutartyje nustatytą mokėjimą, kredito gavėjas įsipareigoja mokėti kreditoriui 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėjimų sumos už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną. Delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip už 180 dienų laikotarpį. Ieškovė apskaičiavo dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės atsakovei mokėtinus 236,75 Eur delspinigius (2 379,86 Eur + 165,95 Eur + 84,76 Eur = 2 630,57 Eur; 2 630,57 Eur x 0,05 proc. x 180 d. = 236,75 Eur). Kadangi atsakovė laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškove, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, iš atsakovės priteisiant 236,75 Eur dydžio delspinigius.

9. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinos ieškovei 5,00 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. kovo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju negali daryti didesnio tikėtinumo išvados, kad atsakovės kreditingumo vertinimas buvo atliktas netinkamai. Ieškovės teismui pateikti papildomi dokumentai tokios išvados daryti neleidžia, iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovės kreditingumo vertinimas laikytinas tinkamu.

11. Ieškovė ir 2018 m. sausio 15 d. su atstove UAB „J. I.“ sudarė pavedimo sutartį, kurios pagrindu atstovė UAB „J. I.“ sudarė 2019 m. rugsėjo 12 d. atstovavimo sutartį su advokatu S. J. dėl teisinių paslaugų teikimo. Minėtas advokatas 2025 m. vasario 24 d. atstovei UAB „J. I.“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2025/02-020 dėl teisinių paslaugų teikimo, tarp kurių ir 35,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą dėl skolininkės I. M.. Todėl ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina minėta 35,00 Eur suma už patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei 65,00 Eur suma už sumokėtą žyminį mokestį. Viso priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 100,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Nurodytos išlaidos yra pagrįstos, nėra nepagrįstai didelės, šiuo atveju teismas neturi jokio pagrindo spręsti, atmetant deklaratyvius atsakovės argumentus apie tokių išlaidų nepagrįstumą, kad nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma iš atsakovės negalėtų būti priteista.

12. Šioje byloje teismas patyrė 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei „A.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 379,86 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus 86 ct) negrąžinto kredito, 165,95 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 95 ct) administravimo mokesčio, 84,76 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 76 ct) pelno palūkanų, 236,75 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus 75 ct) delspinigių, 5,00 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (2 867,32 Eur) nuo 2025 m. kovo 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke AB „Swedbank“, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas