Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams V. L., L. K., D. J. dėl valdybos posėdžio protokolu priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį, juo pareiškė reikalavimus: panaikinti 2008-12-27 sodininkų bendrijos (toliau – SB) „(duomenys neskelbtini)“ valdybos protokolu priimtą sprendimą V. L. jo kadencijos SB „(duomenys neskelbtini)“ valdyboje laikotarpiu įskaityti metinius nario mokesčius už turimus sklypus; priteisti iš V. L. 246,17 Eur mokesčių skolą už 2008–2012 metų laikotarpį, nuo šios sumos 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 44 punktą bendrijos valdymo organas yra valdyba. Atsakovai V. B., D. J. ir V. L. laikotarpiu nuo 2008-08-14 iki 2013-07-05 buvo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariais, o atsakovė L. K. laikotarpiu nuo 2008-08-14 iki 2013-07-05 buvo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininke. Atsakovų kaip valdybos narių ir valdybos pirmininkės įgaliojimai valstybės įmonėje Registrų centre buvo registruoti laikotarpiu nuo 2008-08-14 iki 2013-07-05. Atsakovai 2008-12-27 valdybos posėdžio protokolu Nr. VP 08/12/27 priėmė sprendimą „valdybos nariui V. L. jo kadencijos SB „(duomenys neskelbtini)“ valdyboje laikotarpiu užskaityti metinius nario mokesčius už turimus sklypus“. Už šį sprendimą balsavo atsakovai L. K., V. B., D. J., o V. L. nebalsavo. Nurodė, kad 2008-12-27 sprendimas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) ir bendrijos įstatų nuostatas, kuriose yra numatyta valdybos kompetencija, todėl yra naikintinas. Pagal SBĮ (galiojusio nuo 2008-11-25 iki 2009-06-05) 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrijos pajamas sudaro: bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai; pagal 24 straipsnio 2 dalį – nario mokesčiai, mokami pinigais. Tiksliniai įnašai gali būti piniginiai ir nepiniginiai. Nepiniginiais įnašais negali būti darbai ir paslaugos. Nepiniginiai įnašai įvertinami bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Atsakovai viršydami savo, kaip valdybos narių, kompetenciją priėmė sprendimą, kuriuo „V. L., neatlygintinai teikiančiam paslaugas, užskaitomi metiniai nario mokesčiai už turimus sklypus <...> jo kadencijos SB „(duomenys neskelbtini)“ valdyboje laikotarpiu“. Mano, kad SBĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra numatyta bendrijos narių susirinkimo išimtinė teisė „nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką bei su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas“. Todėl tik bendrijos narių susirinkimui buvo priskirta išimtinė teisė valdybos nariams nustatyti jų darbo apmokėjimo tvarką, o patys valdybos nariai negalėjo spręsti dėl savo darbo apmokėjimo tvarkos. Kadangi ginčijamo protokolo sprendimas įskaityti metinius nario mokesčius V. L. buvo priimtas viršijant bendrijos valdybos kompetenciją, tai yra buvo priimtas be bendrijos narių susirinkimo sprendimo, jis yra negaliojantis nuo jo priėmimo momento. Nurodė, kad atsakovui V. L. nuosavybės teise priklauso 10,2 aro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. V. L. yra SB „(duomenys neskelbtini)“ narys. Pagal bendrijos įstatų 22.1 punktą bendrijos narys privalo laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių, bendrijos valdybos sprendimus. Pagal SBĮ 22 straipsnio 4 dalį bendrijos narys turi pareigą laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus. V. L. bendrijos mokestį už 2008–2012 m. laikotarpį yra sumokėjęs tik iš dalies. V. L. įsiskolinimas bendrijai sudaro 246,17 Eur.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-10-28 sprendimu ieškinį atmetė.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog įstatymas suteikia teisę bendrijos nariams ginčyti bendrijos sprendimus, tačiau byloje nėra duomenų, jog R. A. 2008 metais buvo SB „(duomenys neskelbtini)“ bendrijos narys ar sodininkas, todėl R. A. ginčijamas sprendimas tiesiogiai nepaliečia jo teisių ir teisėtų interesų.Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija 2008-12-27 valdybos posėdžio protokolu priimtą sprendimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad 2008-12-27 valdybos posėdžio protokolu priimtas sprendimas būtų sukėlęs neigiamų padarinių ar pasekmių SB „(duomenys neskelbtini)“, jos nariams ar viešajam interesui, be to, byloje nėra duomenų, kad R. A. po 2008-12-27 per įstatymo numatytą terminą, per kurį galėtų apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (3 mėn.), būtų kreipęsis į SB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu pateikti 2008-12-27 valdybos susirinkimo protokolą, todėl konstatavo, kad ieškinio senatis yra praleista.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teisme gautas ieškovės SB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – apeliantė) apeliacinis skundas. Apeliantė prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė apie ginčijamu protokolu priimtus sprendimus sužinojo tik iš atsakovo V. L. gavusi skundžiamą protokolą, jau nagrinėjant bylą dėl skolos priteisimo iš atsakovo V. L. (jam pateikus atsiliepimą), objektyviai apie skundžiamo protokolo turinį ji negalėjo žinoti 2008 metais.Pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad ieškinys būtų pateiktas netinkamos šalies. Tik skundžiamame sprendime jau iš esmės yra nurodoma, kad ieškovas yra ne SB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas valdybos pirmininkas R. A., o fizinis asmuo – bendrijos narys ar sodininkas R. A..Skundžiamame teismo sprendime apie tai, kad bendrijos valdyba gali / negali savo nariams nustatyti atlyginimo už darbą, iš viso nėra pasisakyta. Aplinkybės apie tai, kad 2008 m. R. A. buvo ar nebuvo bendrijos narys ar sodininkas, byloje nebuvo nustatinėjamos. Tik skundžiamame sprendime yra pasisakyta, kad tokių duomenų nėra.Teisme gautas atsakovų L. K. ir V. L. atsiliepimas į apeliacinį skundą, atsakovai prašo apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:SB „(duomenys neskelbtini)“ valdyba savo 2008-12-27 protokolu nepažeidė SBĮ ir bendrijos įstatų dėl nario mokesčio mokėjimo, nes bendrijos valdybos narys V. L. parengė bendrijos dokumentus, todėl 2008-12-27 SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos bendrijos sprendimas ir veiksmai minimaliomis sąnaudomis, siekiant taupyti bendrijos lėšas, įskaityti valdybos nariui V. L. nario mokestį už turimus sklypus yra teisiškai logiškas, atitinkantis protingumo principus, organizuojant bendrijos veiklą. SBĮ ir bendrijos įstatai nesuteikia teisės nei bendrijos valdybai, nei vienvaldiškai bendrijos pirmininkui viršyti įgaliojimus ir piktnaudžiauti procesiniais veiksmais, t. y. SB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas R. A. piktnaudžiauja savo įgaliojimais, nes nėra įgaliotas bendrijos susirinkimo spręsti dėl buvusios valdybos sprendimų teisėtumo ir vykdo jam nepavestas bendrijos revizijos komisijos funkcijas, teikia pareiškimus ir ieškinius.Byloje nėra pateikta įrodymų apie R. A. kaip sodininko ar sodų bendrijos nario teisių ir interesų pažeidimą.SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas R. A., kaip fizinis asmuo ar sodininkas, turėdamas nekilnojamąjį turtą nuo 2008 m. (žemės sklypą), 2011 m. (sodo namelį), jokia forma nedalyvavo ir nesidomėjo bendrijos veikla ir tik išrinktas į valdybos pirmininko pareigas 2013 m. balandžio mėn. ėmėsi realizuoti galbūt jo pažeistas teises ir interesus, nors tai galėjo atlikti per įstatymo nustatytus terminus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantė apie ginčijamu protokolu priimtus sprendimus sužinojo tik iš atsakovo V. L. gavusi skundžiamą protokolą, jau nagrinėjant bylą dėl skolos priteisimo iš atsakovo V. L. (jam pateikus atsiliepimą), objektyviai apie skundžiamo protokolo turinį ji negalėjo žinoti 2008 metais.Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apeliantės argumentu. Pažymėtina, jog SB „(duomenys neskelbtini)“, kaip juridinio asmens, sužinojimas nėra siejamas su SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko R. A., kaip fizinio asmens, sužinojimu apie SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos priimtus sprendimus. SB „(duomenys neskelbtini)“ apie jos vardu priimamus ir priimtus sprendimus žinojo nuo jų priėmimo momento, todėl ieškinio senaties termino skaičiavimas prasideda nuo šių sprendimų priėmimo momento, t. y. nuo 2008-12-27.Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Šio instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatytos išimtys –trumpesni ieškinio senaties terminai. CK 1.125 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas trumpesnis trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009).Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas, kaip ja minėta, prasidėjo 2008-12-27, t. y. kai ginčijamas sprendimas buvo priimtas ir apeliantė SB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo apie priimtą sprendimą.Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai, jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą (CK 2.82 straipsnio 4 dalis).Kasacinio teismo jurisprudencijoje išdėstyta teisės aiškinimo ir taikymo praktika, jog ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas savo iniciatyva (ex officio) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010). Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatytas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašas; taip pat neįvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009).Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad ieškinio reikalavimas, pareikštas praleidus įstatyme nustatytą terminą kreiptis į teismą, iš esmės reiškia tai, jog teismui, sprendžiančiam dėl termino atnaujinimo, reikia vertinti teisės kreiptis į teismą ribojimo terminu atitiktį teisėtam tikslui apginti pažeistą teisę. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 1.125 straipsnio 4 dalimi, 2.28 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgdama į tai, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas 2008-12-27, į tai, jog apeliantei SB „(duomenys neskelbtini)“ buvo žinoma apie šį sprendimą nuo jo priėmimo momento, į tai, jog ieškiniui dėl juridinio asmens sprendimo pripažinimo negaliojančiu paduoti įstatyme nustatytas trumpesnis trijų mėnesių terminas, į tai, jog nenustatyta jokių svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti, į tai, jog terminas dėl juridinio asmens sprendimo pripažinimo negaliojančiu praleistas labai daug (daugiau negu 5 metus), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, toks teismo sprendimas nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, ieškinio senaties instituto esmę bei nepažeidžia dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog dabartinis SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas, nuo 2008 metų turėdamas turtą SB „(duomenys neskelbtini)“, galėjo dalyvauti SB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, domėtis priimamais sprendimais, tačiau nedalyvavo ir nesidomėjo bendrijos veikla ir tik išrinktas į valdybos pirmininko pareigas 2013 m. balandžio mėn. ėmėsi realizuoti galbūt jo pažeistas teises ir interesus, nors, kaip jau minėta, tai galėjo atlikti per įstatymo nustatytus terminus.Atsižvelgdama į tai, jog ieškinys pagrįstai atmestas pritaikius ieškinio senatį, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes šie argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos galutiniam rezultatui.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, apeliantei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovai duomenų apie patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas nepateikė, todėl šių bylinėjimosi išlaidų atsakovams atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-10-28 sprendimą palikti nepakeistą.