Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.4.7.; 1.2.3.1.; 1.2.14.1.2.2.

2014 m. gegužės 22 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. (R. D.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo R. D. nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 12 metų; pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, galutinė subendrinta bausmė R. D. paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pirmuosius trejus metus kalėjime, likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p., R. D. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Iš nuteistojo R. D. priteista 2429,95 Lt (du tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt devyni litai 95 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai M. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 7 d., laikotarpyje tarp 18 val. 30 min. iki 19. 00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, A. P. lauko virtuvėlėje, adresu (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., konflikto dėl asmeninių nesutarimų su A. P. metu, tyčia kumščiu sudavė sėdinčiam ant kėdės A. P. į veido sritį, nuo ko šis parkrito ant kairio šono, jam gulinčiam ant žemės keliu prispaudė krūtinę, rankomis bei kojomis sudavė bendrai ne mažiau kaip 6 smūgius į galvą bei įvairias kūno vietas, rankomis suspaudė kaklą, tuo padarė nukentėjusiajam kraujosruvas kaklo raumenyse; poliežuvinio kaulo kairio didžiojo rago lūžį; gerklų kremzlių skilimus; poodines kraujosruvas kakle; kraujosruvas veido ir galvos minkštuosiuose audiniuose ir smilkininiuose raumenyse abipus; poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairio antakio, kairio smilkinio, kairio klubo srityse; odos nubrozdinimus pakaušyje, kairio smilkinio, abiejų pečių, kairės alkūnės, kairio kelio srityse, kairiame dilbyje; poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, kairio klubo srityje; nosies pertvaros lūžį; difuzinį galvos smegenų pažeidimą, kraujavimą į smegenų skilvelius; buką krūtinės ir pilvo traumą: dvigubą krūtinkaulio lūžį, daugybinius viengubus ir dvigubus abipusius šonkaulių lūžius, pasieninės pleuros pažeidimus, dešinio plaučio plyšimą, kepenų plyšimą, kraujosruvas kepenų raiščiuose ir dešinio inksto kapsulėje, kraujosruvas pilvo raumenyse, poodines kraujosruvas priekinėje krūtinės ir pilvo sienoje, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į krūtinplėvės ertmes abipus ir į pilvaplėvės ertmę, nukraujavimu, šoku, dėl ko A. P. netrukus įvykio vietoje mirė, tai yra nužudė A. P..

Be to, R. D. nuteistas už tai, kad tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, išeidamas iš lauko virtuvėlės, nuo stalo slapta pagrobė svetimą, nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Nokia N1650“, 50 Lt vertės, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, įsibrovė pro nerakintas duris į patalpą - A. P. priklausantį gyvenamąjį namą, ir iš ten slapta pagrobė svetimą, A. P. priklausantį turtą - televizoriaus priedėlį 80 Lt vertės, 8 kiaušinius, 4 Lt vertės, šiaudinę skrybėlę, 10 Lt vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. P. bendrą 144 Lt turtinę žalą.

Teismo posėdyje gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti. Prokurorė prašo nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo R. D. kaltės. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis nusikalstamas veikas, teismas baudžiamuosius įstatymus pritaikė tinkamai bei paskyrė nuteistajam teisingas bausmes. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Byloje esantys duomenys, kaip įrodymų šaltinis, teisėjų kolegijos įvertinimu, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė nuteistojo kaltę, įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija jo nuteisimo pagal BK 178 str. 2 d. Apeliacinis teismas skundžiamą nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 str. 3 d.).

Teismas pagrįstai pripažino nuteistąjį R. D. kaltu, kad jis nužudė A. P. ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą. Kad nuteistasis nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytomis aplinkybėmis padarė šias nusikalstamas veikas, patvirtina paties nuteistojo parodymai, liudytojų V. L., O. S., P. S., O. K., V. P. parodymai, specialistų išvados bei kiti rašytiniai įrodymai. Visi šie įrodymai išsamiai išdėstyti ir aptarti skundžiamame nuosprendyje. Paties smūgių į įvairias kūno dalis sudavimo A. P. neginčija ir pats R. D.. Iš viso apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad jis ginčija bausmę, prašo ją sušvelninti bei nurodo, kad veikos padarymo metu nesuprato savo veiksmų esmės, negalėjo jų valdyti, turi psichikos sutrikimų, be to, jam buvo nustatytas labai sunkus girtumo laipsnis. Prašo vadovaujantis BK 64¹ str. nuostatomis sumažinti jam laisvės atėmimo bausmę, neskirti jos atlikti kalėjimo sąlygomis. Šiuos ir kitus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta.

Kaip minėta, nuteistasis R. D. savo kaltės sudavus mirtinus smūgius nukentėjusiajam A. P. neginčija. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas yra tai, kad jis nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti, kadangi turi psichikos sutrikimų, o be to, 1997 m. buvo gydomas Naujosios Vilnios ligoninėje, ten jam buvo leidžiami medikamentai, kurie šiuo metu draudžiami, nuo jų jo elgesys ir tapo neprognozuojamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius R. D. psichikos būklę apibūdinančius duomenis, tokius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus laiko neįtikinamais, nepagrįstais ir juos atmeta. Juos paneigia objektyvūs bylos duomenys – pirmiausia teismo psichiatrijos - teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 83TPK-298/2013. Šiame ekspertizės akte nurodoma, kad: R. D. nustatytas psichikos sutrikimas: lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo (F70.1); R. D. nusikaltimo padarymo metu konstatuojamas protinis atsilikimas nuo vaikystės; R. D. serga psichikos sutrikimu: lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo (F70.1); šiuo metu R. D. taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nereikalinga; R. D. nusikaltimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; R. D. šiuo metu supranta su juo atliekamų tyrimo veiksmų esmę; R. D. gali būti teisiamas.

Iš šio ekspertizės akto matosi, kad nuteistasis R. D., priešingai nei jis teigia savo apeliaciniame skunde, nusikaltimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad 1997 m. jam buvo leidžiami dabar jau uždrausti medikamentai, ir tai turėjo įtakos jo elgesiui. Šie argumentai nepagrįsti. Tokių duomenų, kad nuteistajam taikytas gydymas atitinkamais vaistais galėtų turėti tokį ilgalaikį poveikį jo psichikai nuo 1997 m., byloje nėra, juos neabejotinai būtų įvertinę ekspertai, o be to, 1998 m. nuteistasis jau du kartus buvo konsultuotas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, kur pirmą kartą jam rekomenduotas medikamentinis gydymas Neuleptil, Novitropan, o antrą kartą Melipramini, Amitriptylini. Tai rodo, kad nepaisant to, kokius vaistus jis vartojo prieš tai, 1997 metais, jau kitais metais net du kartus vaistai jam buvo keičiami. Abejotina, kad nuteistajam būtų koks nors išlikęs poveikis, juolab, kad jis tirtas po to buvo ne vieną kartą. Ekspertų komisija, tyrusi R. D. būklę, turėjo visus su jo psichikos sveikata susijusius medicininius dokumentus, juos įvertino, taip pat tyrė ir jį patį, ir visų duomenų pagrindu pateikė ekspertizės išvadas. Ekspertizės aktą surašė ekspertų komisija, kurių ekspertinio darbo stažas nuo 5 iki 20 metų, abejoti ekspertų kompetencija bei jų pateiktu ekspertizės aktu teisėjų kolegija pagrindo neturi. Dar pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matosi, jog Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu R. D. buvo nuteistas už nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, toje byloje taip pat buvo tirta jo psichikos būklė, ir iš jau minėtame nuosprendyje nurodyto ekspertizės akto matosi, kad tiek praeityje, tiek nusikalstamos veikos padarymo metu (2003 m.), R. D. lėtiniu psichikos sutrikimo nesirgo, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nebuvo ir laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam buvo konstatuotas socializuotas elgesio sutrikimas, dėl kurio jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. (3t., 113-117 b.l.). Tai vėl tik patvirtina, kad R. D. galėjo ir gali atsakyti už savo veiksmus, galėjo suprasti jų esmę bei juos valdyti. Atsižvelgtina ir į tai, kad R. D. viso ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu jokių prašymų jam skirti pakartotinę ekspertizę neišreiškė, taip pat, duodamas parodymus, nė karto nenurodė, jog nusikaltimo metu nesuprato savo veiksmų esmės, o priešingai, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad sumušė nukentėjusįjį A. P., nes buvo per daug išgėręs, blaivas to nebūtų daręs. Iš nustatytų bylos aplinkybių ir matosi, kad konfliktas kilo dėl to, kad girtavimo metu baigėsi nuteistojo R. D. ir V. L. atsineštas alkoholis, o nukentėjusysis alkoholiu nevaišino ir pinigų jam nedavė. O apklausiamas įtariamuoju, R. D. parodė, kad psichinėmis ligomis sirgęs nėra ir neserga. Ši jo versija dėl savo veiksmų nesupratimo ir negalėjimo jų valdyti iškilo tik apeliaciniame skunde. Kita vertus, tame pačiame apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jis nuoširdžiai gailisi ir kaltę pripažįsta visiškai, kas rodo, jog jis suprato ir supranta savo veiksmų esmę.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad iki nusikaltimų padarymo ilgą laikotarpį vartojo alkoholį, buvo labai girtas ir nusikaltimų padarymo metu, nurodo, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ir dėl girtumo. Šiuos apelianto argumentus kolegija atmeta. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal BK 19 str. 1 d. nuostatas asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Be to, savo teiginiais apie sunkų girtumą nusikaltimų padarymo metu apeliantas faktiškai paneigia kitus savo paties argumentus apie negalėjimą suprasti ir valdyti savo veiksmų dėl psichikos ligos. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad duomenys apie R. D. girtumą nužudymo ir vagystės padarymo metu buvo žinomi ir jau nurodytą teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę atlikusiems ekspertams. Šie duomenys išdėstyti nurodyto ekspertizės akto tiriamojoje dalyje. Tačiau ekspertizės metu nebuvo nustatyta, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio nuteistajam būtų kilę kokie nors psichikos sutrikimai. Kaip jau buvo nurodyta, ekspertizės metu buvo nustatyta, kad R. D. nusikaltimų padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Todėl nuteistojo skundo argumentai apie jo nepakaltinamumą ir naujos stacionarios ekspertizės skyrimo būtinumą yra atmetami, kadangi kolegijai nekyla abejonių dėl jo galėjimo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ str. nuostatas, kadangi prisipažino, nuoširdžiai gailisi, padėjo atskleisti nusikalstamą veiką. Kolegija atmeta ir šiuos apeliacinio skundo argumentus. BK 64¹ str. 1 d. nurodyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nėra BK 64¹ str. numatytų sąlygų visumos, kurioms esant būtų galima taikyti šio straipsnio nuostatas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. D. baudžiamoji byla išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis, t. y. ši byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, taip pat joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be to, tai ir negalėjo būti padaryta. Viena vertus, R. D. buvo kaltinamas ir pripažintas kaltu labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kita vertus, jo baudžiamoji byla pagal BPK 225 str. 1 d. įtvirtintas nuostatas buvo nagrinėjama apygardos teisme, kas iš esmės eliminavo pagreitinto proceso ar sutrumpinto įrodymų tyrimo taikymo galimybę (BPK 426 str. 1 d., 273 str. 1 d.). R. D. baudžiamoji byla nebuvo užbaigta ir teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl, nors nuteistasis ir prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau nesant visų būtinų BK 64¹ straipsnyje numatytų sąlygų, sumažinti jam Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu nėra teisinio pagrindo.

Nuteistasis R. D. apeliaciniame skunde taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę bei neskirti jos atlikti kalėjimo sąlygomis, o paskirti atlikti pataisos namuose. Prašo jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti tai, kad jis pripažino kaltę bei nuoširdžiai gailisi, padėjo atskleisti nusikalstame veiką ir yra teigiamai charakterizuojamas. Kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus taip pat atmeta.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

Nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 1 d., už kurios padarymą R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. D. bausmę, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę jau pripažino jo atsakomybę lengvinančia ir į ją atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmę. Taip pat teismas nustatė ir vieną R. D. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nuteistasis R. D. šios aplinkybės neginčija, ji įrodyta ir jo paties, ir liudytojo V. L. parodymais, tačiau jis apeliaciniame skunde šią aplinkybę traktuoja kaip lėmusią jo būseną, kai jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmė bei jų valdyti. Šie apeliacinio skundo argumentai jau buvo aptarti ir atmesti.

Apeliaciniame skunde nuteistasis dar nurodo ir apie tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką bei yra teigiamai charakterizuojamas. Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje po nukentėjusiojo nužudymo, R. D. iš nusikaltimo vietos Kaišiadorių rajone išvyko į Vilnių. Nusikaltimas padarytas 2013 m. birželio 7 d., R. D. policijos pareigūnų buvo sulaikytas birželio 14 d., per tą laiką buvo apklausti visi liudytojai, atlikta daug kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų, peržiūrėti geležinkelio stoties vaizdo kamerų įrašai, kurie taip pat padėjo išsiaiškinti kas padarė nusikalstamas veikas. R. D. savo kaltę pripažino, tačiau esmines nusikaltimų aplinkybes pareigūnai jau buvo išaiškinę. Todėl daryti išvadą, kad nuteistasis dar ir padėjo išaiškinti jo paties padarytas nusikalstamas veikas, pagrindo nėra. Kita vertus, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 str. 1 d. 2 p., pirmosios instancijos teismas jau pripažino. Taip pat teismas įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę – nuosprendyje teismas pagrįstai nurodė, kad didesnį nužudymo pavojingumo laipsnį rodo tai, jog R. D. naudojo intensyvų smurtą prieš nukentėjusįjį, be to, jis yra 10 kartų teistas. Nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija šią aplinkybę, nurodo, kad kai kurie teistumai jau yra išnykę. Kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus taip pat atmeta. Iš bylos matosi, kad apkaltinamieji nuosprendžiai R. D. atžvilgiu buvo priimami nuo 2004 m.: 2004-02-04 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. 30 parų arešto; 2004-02-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., BK 180 str. 1 d., 30 parų arešto, pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2004-03-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., BK 65 str. 2 d., paskirta bausmė subendrinta su 2004-02-04 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę bausmę laisvės atėmimą 6 mėn. 30 d.; 2004-05-14 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. laisvės atėmimu 6 metams, vadovaujantis BK 63 str. paskirta bausmė subendrinta su 2004-03-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 6 m. 7 mėn. laisvės atėmimo; 2004-10-18 Kauno rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 63 str. paskirta bausmė subendrinta su 2004-05-14 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 m. 9 mėn.; 2004-12-27 Kauno miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., paskirta bausmė subendrinta su 2004-10-18 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 7 m. 2 mėn. 2006-03-27 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str., 362 str. lygtinai paleistas 2006-04-04 iš PĮ neatlikus 4 m. 8 mėn. 20 d. laisvės atėmimo bausmės pagal 2004-12-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį. 2006-10-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas. 2007-04-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. (4 veikos), vadovaujantis BK 63 str. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 m. 3 mėn. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. paskirta bausmė subendrinta su 2004-12-27 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 m. 3 mėn.; 2007-05-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. (2 veikos), BK 178 str. 1 d. (3 veikos), vadovaujantis BK 63 str. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 m. 5 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. paskirta bausmė subendrinta su 2007-04-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 64 str. 3 d. pagal 2007-05-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2004-12-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 5 m. 10 mėn.; 2007-12-17 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. (2 veikos), vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirta galutinė bausmė 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo; 2008-05-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 m. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2007-12-17 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 m. 2008-10-31 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė subendrinta su 2007-05-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 m. 2012-09-27 paleistas atlikus bausmę. Iš išvardintų nuosprendžių matosi, kad R. D. naujus nusikaltimus darydavo neišnykus ankstesniam teistumui ar net lygtinio paleidimo laikotarpiu, o pagal BK 97 str. 8 d. nuostatas, jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. D. yra dešimt kartų teistas, tame tarpe ir už nužudymą. Taip pat teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad naujas labai sunkus nusikaltimas padarytas turint neišnykusį teistumą už visą eilę tyčinių nusikaltimų, rodo nuteistojo padidintą pavojingumą visuomenei, todėl R. D. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai pripažintas pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 2 p). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė R. D. bausmę, nežymiai didesnę nei BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Pagal BK 178 str. 2 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė irgi didesnė už šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Galutinė subendrinta bausmė paskirta apėmimo būdu. R. D. paskirta bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybę, ji yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, todėl jas švelninti nėra teisinio pagrindo. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta ir jokių išimtinių aplinkybių, mažinančių R. D. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.).

Nuteistasis apeliaciniame skunde dar nurodo apie tai, kad kalėjimo sąlygomis jam yra per sunku atlikti bausmę, kadangi jis yra ekspertų pripažintas ligoniu, o ten sąlygos labai prastos bei neatitinka higienos normų reikalavimų. Kolegija atmeta ir šiuos apeliacinio skundo argumentus. Pagal BK 50 str. 3 d. nuostatas, laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. D. asmenybė iš tiesų yra pavojinga – teismo jis pripažintas pavojingu recidyvistu, anksčiau yra teistas ne vieną kartą, tame tarpe ir už nužudymą, šis nužudymas padarytas naudojant intensyvų smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl, įvertinus visas šias aplinkybes, kolegijos manymu, teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam pirmus trejus laisvės atėmimo bausmės metus atlikti kalėjime. Teisėjų kolegija atmeta ir R. D. skundo argumentus apie galimą nepasirūpinimą jo sveikata bei apie tai, kad jis ekspertų pripažintas „ligonis“. Šioje nutartyje, kaip ir skundžiamame nuosprendyje, jau pasisakyta apie tai, kad ekspertizės metu nustatyta, jog R. D. savo veiksmų esmę suprato bei galėjo juos valdyti, jis yra pakaltinamas ir gali būti teisiamas. Kita vertus, visose pataisos įstaigose, taip pat ir kalėjime, yra sveikatos priežiūros tarnybos, kurios rūpinasi nuteistųjų sveikata. BVK 174 str. 3 d. nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalinga specializuota būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti pataisos įstaigų gydymo įstaigose arba areštinėse nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Todėl teigti, kad nuteistojo R. D. sveikata nebus tinkamai pasirūpinta, nėra pagrindo.

Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės jau buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje, nuteistojo veikos kvalifikuotos teisingai, paskirtos bausmės taip pat yra teisingos, priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos atitinka galiojančią teisminę praktiką bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Keisti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. R. D. (R. D.) apeliacinį skundą atmesti.