Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-09-08 · Civilinė byla Nr. 2VP-19896-861/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-08
Bylos Nr.
2VP-19896-861/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14690-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, S. Č.
Skolininkas
S. Č.
Advokatai
Mindaugas Šimkūnas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-19896-861/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14690-2021-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.7.1.; 3.2.7.2; 3.5.1.; 3.5.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugsėjo 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

dalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įgaliotai atstovei S. N.,

skolininko S. Č. advokatui Mindaugui Šimkūnui,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, S. Č., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama skirti S. Č. baudą – 300 Eur už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo termino pasibaigimo, t. y. 2018-08-01 valstybės naudai. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad ji vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2018-01-31 dėl įpareigojimo skolininkui pašalinti savavališkos statybos padarinius. Vykdymo procese 2021-05-10 gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pranešimas, kuriame nurodoma, jog privalomasis nurodymas neįvykdytas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kurį prašė tenkinti. Nurodė, kad inspekcija atliko tvoros valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), patikrinimą vietoje ir 2018-01-30 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad UAB „Tiretas“ atliktame žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte pažymėta, kad šalia sklypo (duomenys neskelbtini), tvora užtvertas įsiterpęs valstybinės žemės plotas užima 129 kv. m. Tvora pastatyta valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo, todėl Inspekcija, remdamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi statytojui S. Č. surašė 2018 m. sausio 31 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jį įpareigojo iki 2018-07-31 nugriauti betoninius tvoros stulpus ir medinių lentelių segmentų tvorą su betoniniu pamatu (viso 56,2 m ilgio), pastatytą valstybinėje žemėje prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) bei apie įvykdymą informuoti Inspekciją. Privalomasis nurodymas įvykdytas nebuvo, todėl Inspekcija 2019-07-29 prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į antstolę dėl priverstinio vykdymo veiksmų. Pažymėjo, jog baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti numatytus veiksmus. Skolininkui buvo suteiktas konkretus terminas prievolei, numatytai Privalomajame nurodyme, įgyvendinti, tačiau įpareigojimas nebuvo įvykdytas, o tokie skolininko veiksmai pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta. Privalomojo nurodymo, kuriuo skolininkas S. Č. įpareigotas pašalinti neteisėtos statybos padarinius, neįvykdymas yra tęstinio pobūdžio ir tai reiškia, jog pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol nurodymas yra neįvykdytas, baudą skolininkui S. Č. skaičiuojant 2018-08-01 iki visiško Privalomojo nurodymo įvykdymo valstybės naudai. Pažymėjo, kad vykdomajame dokumente yra numatyta teisė Inspekcijai nugriauti nurodytą statinį – betoninius tvoros stulpus ir medinių lentelių segmentų tvorą su betoniniu pamatu, pastatytą valstybinėje žemėje prie S. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) skolininko S. Č. lėšomis, jei jis pats Privalomojo nurodymo per nustatytą terminą neįvykdys. Inspekcija 2021-05-07 Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad nenugriauti betoniniai tvoros stulpai ir medinių lentelių segmentų tvora su betoniniu pamatu (apie 20,25 m (2,44 m + 17,39 + 0,42 m)), pastatyti valstybinėje žemėje (užimtas valstybinės žemės plotas – 9,47 kv. m) šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nagrinėjamu atveju yra pagrindas ne tik skirti baudą, bet ir išspręsti numatytų Privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo klausimą patvirtinant teisę Inspekcijai nugriauti minėtą statinį ir sutvarkyti statybvietę skolininko S. Č. lėšomis bei įpareigoti S. Č. nesudaryti Inspekcijai, rangovams kliūčių patekti į griovimo teritoriją ar pašalinti kitas kliūtis sprendimo vykdymui, taip pat leisti Inspekcijai pačiai šalinti sprendimo vykdymo procese kylančias kliūtis, jeigu to neatlieka skolininkas.

Skolininkas atsiliepimu teismui paaiškino, kad pareiškėja beveik dvejus metus Skolininkui neskambino, nerašė el. laiškų ir kitaip nebandė susisiekti ir informuoti apie privalomojo nurodymo įvykdymą ar privalomojo nurodymo neįvykdymo teisines pasekmes. Nurodė, kad 2019-12-10 A. Č. (skolininko tėvas) nusipirko 129 m² ploto valstybinės žemės sklypą, esantį Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinis žemės sklypas buvo šalia skolininkui priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). 2020-01-15 Nacionalinė žemės tarnyba priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pertvarkė žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimo būdu į vieną žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); patvirtino žemės sklypo nustatytus kadastro duomenis pagal UAB „Tiretas“ matininko D. R. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą, taigi, valstybinės žemės sklypas buvo sujungtas su skolininkui ir jo tėvui A. Č. bei seseriai Ž. G. priklausančiu žemės sklypu. 2020-02-04 skolininkas el. paštu išsiuntė antstolės Astos Stanišauskaitės padėjėjai laišką, prie kurio buvo pridėtas 2020-02-04 A. Č. pasirašytas paaiškinimas, jame A. Č. nurodė, jog 2019-12-10 įsigijo žemės sklypą, informavo, kad privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdytas, tačiau į šį laišką antstolė nesureagavo, jokių raštų dvejus metus nesiuntė, nebandė susisiekti telefonu ar kitais būdais. Skolininkas pagrįstai galvojo, jog privalomąjį nurodymą jau yra įvykdęs. Apie tai, kad sujungus žemės sklypus nedidelė dalis tvoros visgi liko valstybinėje žemėje, skolininkas sužinojo tik gavęs 2021-04-22 Nacionalinės Žemės Tarnybos raštą dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo. Nugriauti visą tvorą, kuomet skolininkas pagrįstai tikėjosi ir dėjo pastangas įsigyti valstybinės žemės sklypą, kuriame tvora ir buvo pastatyta, buvo neprotinga ir neekonomiška, juo labiau, kad su institucijomis vyko nuolatinis bendravimas ir jos žinojo apie ketinimą sujungti žemės sklypus, tačiau valstybinės žemės įsigijimo procesai užtruko. Žemės sklypai buvo sujungti 2021-01-15 Nacionalinės Žemės Tarnybos sprendimu. Pažymėjo, kad nei skolininkas, nei jo tėvas ar sesuo neturi specialių žinių žemėtvarkos klausimais, nežinojo, kad sujungus žemės sklypus dalis tvoros visgi liks valstybinėje žemėje - apie tai sužinojo gavęs 2021-04-22 Nacionalinės Žemės Tarnybos raštą dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo. Tuo pačiu raštu Nacionalinės Žemės Tarnyba nurodė iki 2021-10-01 pašalinti valstybinėje žemėje esančią tvorą bei informavo, kad 2021-10-06 laikotarpiu nuo 13:30 val. iki 14:30 val. skyriaus specialistai atliks žemės sklypo patikrinimą. Skolininkui nesuprantama, kodėl pareiškėja prašo skirti įstatyme nustatytą maksimalią baudą, kuomet 2018-01-31 Inspekcijos privalomasis nurodymas pašalinti 56,2 m. ilgio tvorą didžiąja dalimi jau yra įvykdytas; prašomos skirti baudos dydis yra neadekvačiai didelis, neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes skaičiuojant po 300 Eur už kiekvieną privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną nuo 2018-01-31 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus iki privalomajame nurodyme nurodyto termino pabaigos (2018-08-01) susidaro 183 dienos, t. y. 54 900 Eur dydžio suma. Skolininkas pažymėjo, kad neaiškumą įnešė situacija, jog dėl pastatytos tvoros jam teko bendrauti ir bendradarbiauti ne tik su Inspekcija, bet ir su Nacionaline Žemės Tarnyba, kuomet Inspekcijos reikalavimai vykdomi antstolių kontoroje, už jų nevykdymą prašoma skirti baudas, o Nacionalinė Žemės Tarnyba nurodymams įvykdyti suteikia papildomą terminą, kuris dar nėra pasibaigęs. Skolininkas taip pat prašė taikyti ieškinio senatį, nes pasak jo, sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Kadangi pareiškėja reiškia reikalavimą priteisti baudą už kiekvieną privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną, terminą skaičiuojant nuo 2018-01-31 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus iki privalomajame nurodyme nurodyto termino pabaigos (2018-08-01), akivaizdu, kad šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl netesybų išieškojimo yra praleistas beveik 2 metus. Nors civilinė byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, skolininkas prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Antstolė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė su antstolės pareiškimu sutiko. Papildomai nurodė, kad sujungus žemės sklypus tik Nacionalinė Žemės Tarnyba gali nustatyti ar statinys yra valstybinėje žemėje, ar jau privačioje, tačiau šiuo atveju suinteresuotas asmuo apie 2021-04-22 raštą informacijos neturi. Pabrėžė, kad visa apimtimi reikalavimas nėra įvykdytas, o į visas aplinkybes teismas gali atsižvelgti parinkdamas baudos dydį. Nesutiko su senaties taikymu, nes LR CPK 771 str. numato baudą už kiekvieną dieną ir tai nėra netesybos, nes terminas nurodytas pačiame privalomame nurodyme. Taip pat nesutiko su prašymu atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, kadangi byloje nėra priešingų interesų, siekiama užtikrinti privalomo nurodymo vykdymą, taigi, bylinėjimosi išlaidų klausimas neturėtų būti sprendžiamas. Akcentavo, kad tai, jog skolininkas buvo suklaidintas Nacionalinės Žemės Tarnybos dėl 2021-04-22 rašte nurodyto termino, taip pat galima įvertinti parenkant baudos dydį, be to, pabrėžė, jog nuo balandžio mėnesio skolininkas taip pat neatliko jokių veiksmų.

Teismo posėdžio metu skolininko advokatas paaiškino, kad skolininkas ketino kitu būdu pašalinti pažeidimą – įsigyti įsiterpiantį sklypą. Procesas užtruko, šiuo metu liko 1/6 visos tvoros, o skolininkui neturi rūpėti, kad institucijos tarpusavyje nesusitaria, klaidina, nes Nacionalinė Žemės Tarnyba nustatė terminą pažeidimui pašalinti iki 2021-10-01. Į teismo klausimą atsakė, jog skolininkas šiuo metu yra susitaręs su statybininkais dėl darbų perkeliant tvorą ir tai bus padaryta iki nurodyto termino, t. y. kaip nurodė Nacionalinė Žemės Tarnyba, iki 2021-10-01. Akcentavo, kad nuo 2018 m. iki dabar aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios, o skolininkas turi gavęs 2 skirtingus nurodymus, - dėl to fizinis asmuo negali nukentėti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmetamas.

Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), procesinių dokumentų bei šalių paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2018-01-31 dėl įpareigojimo skolininkui S. Č. pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Antstolė vykdymo proceso eigoje 2021-05-10 gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pranešimą, kuriame suinteresuotas asmuo antstolę informavo, kad S. Č. privalomojo nurodymo neįvykdė. Inspekcija dar 2018 m. atliko tvoros valstybinėje žemėje šalia skolininko žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), patikrinimą vietoje ir 2018-01-30 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad šalia sklypo (duomenys neskelbtini), tvora užtvertas įsiterpęs valstybinės žemės plotas užima 129 kv. m, taigi, tvora pastatyta valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo. Dėl šių nustatytų aplinkybių Inspekcija S. Č. surašė 2018 m. sausio 31 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jį įpareigojo iki 2018-07-31 nugriauti betoninius tvoros stulpus ir medinių lentelių segmentų tvorą su betoniniu pamatu (viso 56,2 m ilgio), pastatytą valstybinėje žemėje prie jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sutvarkyti teritoriją (išvežti statybines atliekas) bei apie įvykdymą informuoti Inspekciją.

Kuomet privalomasis nurodymas įvykdytas nebuvo, Inspekcija 2019-07-29 prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į antstolę dėl priverstinio vykdymo veiksmų. Kaip nurodo Inspekcija, skolininkui buvo suteiktas konkretus terminas prievolei, numatytai Privalomajame nurodyme, įgyvendinti, tačiau įpareigojimas nebuvo įvykdytas, o tokie skolininko veiksmai pažeidžia valstybės interesą užtikrinti, kad statinių statyba būtų teisėta.

Su šiais Inspekcijos argumentais teismas sutinka, tačiau pripažįsta, kad neatsižvelgti į kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes taip pat nebūtų teisinga. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino skolininko advokatas, skolininkas ketino kitu būdu pašalinti pažeidimą – įsigyti įsiterpiantį sklypą. Iš bylos duomenų matyti, kad 2019-12-10 A. Č., t. y. skolininko tėvas, nusipirko 129 m² ploto valstybinės žemės sklypą, esantį Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); valstybinis žemės sklypas buvo šalia Skolininkui priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). 2020-01-15 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pertvarkė žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sujungimo būdu į vieną žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip pat patvirtino žemės sklypo nustatytus kadastro duomenis pagal UAB „Tiretas“ matininko parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Taip valstybinės žemės sklypas buvo sujungtas su skolininkui ir jo tėvui A. Č. bei seseriai Ž. G. priklausančiu žemės sklypu, o pagal išrašą matyti, kad sujungus žemės sklypus S. Č. ir Ž. G. priklauso po 201/733 dalis, o A. Č. 331/733 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini).

Kaip nurodo S. Č., jis 2020-02-04 el. paštu s.bylaite@antstolis.info išsiuntė antstolės Astos Stanišauskaitės padėjėjai S. B. laišką, kuriuo nurodė, jog A. Č. 2019-12-10 įsigijo žemės sklypą esantį Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra įvykdytas. Į šį laišką nei skolininkas, nei jo tėvas jokių atsakymų negavo, todėl teismas laiko, kad skolininkas pagrįstai galvojo, jog privalomąjį nurodymą įvykdė ir įvykdė jį tinkamai. Priešingų rašytinių įrodymų byloje šalys nepateikė.

Kaip pripažįsta skolininkas, jis iš tiesų neskubėjo griauti ginčo tvoros, nes aktyviai siekė nusipirkti gretimą valstybinį žemės sklypą, dėl to nuolat bendravo tiek su Nacionalinės Žemės tarnybos, tiek su Inspekcijos darbuotojais, atliko kitus aukščiau nurodytus aktyvius veiksmus. Teismas sutinka su skolininko argumentu, kad nugriauti visą tvorą, kuomet dedamos pastangas įsigyti valstybinės žemės sklypą, buvo neprotinga ir neekonomiška, juo labiau, kad atsakingos institucijos žinojo apie ketinimą sujungti žemės sklypus. Nors Inspekcija 2021-05-07 Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad nenugriauti betoniniai tvoros stulpai ir medinių lentelių segmentų tvora su betoniniu pamatu (apie 20,25 m (2,44 m + 17,39 + 0,42 m)), pastatyti valstybinėje žemėje (užimtas valstybinės žemės plotas – 9,47 kv. m) šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš šio privalomojo nurodymo matyti, kad didžioji dalis tvoros jau nėra pastatyta valstybinėje žemėje. Šias aplinkybes patvirtina tiek teismui pateikta vykdomoji byla, tiek šalių paaiškinimai teismo posėdyje. Negana to, skolininkas 2021-04-22 Nacionalinės Žemės Tarnybos raštą dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo, iš kurio, kaip jis nurodo, sužinojo, kad sujungus žemės sklypus visgi nedidelė dalis tvoros liko ne privačioje, o valstybinėje žemėje. Iš bylos duomenų matyti, kad žemės sklypai buvo sujungti 2021-01-15 būtent Nacionalinės Žemės Tarnybos sprendimu, taigi, tik po šio sprendimo apskritai galėjo paaiškėti, kad sujungus žemės sklypus dalis tvoros liko valstybinėje žemėje, - apie tai skolininkas buvo informuotas 2021-04-22 Nacionalinės Žemės Tarnybos raštu dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo. Teismas ypatingą dėmesį skiria faktui, jog minėtu raštu Nacionalinės Žemės Tarnyba nurodė iki 2021-10-01 pašalinti valstybinėje žemėje esančią tvorą bei informavo, kad 2021-10-06 laikotarpiu nuo 13:30 val. iki 14:30 val. skyriaus specialistai atliks žemės sklypo patikrinimą. Teismas pripažįsta, kad šios Nacionalinės žemės tarnybos nurodytos aplinkybės skolininkui pagrįstai suteikė lūkestį, jog jam yra skiriamas naujas terminas pažeidimui pašalinti, juo labiau, kad 2018-01-31 Inspekcijos privalomasis nurodymas pašalinti 56,2 m ilgio tvorą didžiąja dalimi yra įvykdytas. Teismas visiškai sutinka su skolininko argumentais, kad jam, kaip žemėtvarkos srityje specialių žinių neturinčiam asmeniui, neaiškumą įnešė situacija, jog dėl pastatytos tvoros teko bendrauti ir bendradarbiauti ne tik su Inspekcija, bet ir su Nacionaline Žemės Tarnyba, kuomet Inspekcijos reikalavimai vykdomi antstolių kontoroje, už jų nevykdymą prašoma skirti baudas, o Nacionalinė Žemės Tarnyba nurodymams įvykdyti suteikia papildomą terminą, kuris ir šiuo metu nėra pasibaigęs. Šias aplinkybes teismui tik patvirtina teismo posėdyje suinteresuoto asmens įgaliotos atstovės nurodytas faktas, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija apie Nacionalinės žemės tarnybos 2021-04-22 raštą neturi jokių duomenų ir nėra apskritai informuota.

Teismas sutinka su skolininko nuomone, kad prašomos skirti baudos dydis yra neadekvačiai didelis, neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nes skaičiuojant po 300 Eur už kiekvieną privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną nuo 2018-01-31 privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus iki privalomajame nurodyme nurodyto termino pabaigos (2018-08-01) susidaro 183 dienos, t. y. 54 900 Eur dydžio suma, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kad antstolei yra žinoma, jog 5/6 dalis tvoros šiuo metu yra privačioje žemėje; taigi, antstolės prašymą skirti 300 Eur baudą už kiekvieną dieną teismas laiko formaliu ir nesąžiningu, o atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes ir visiškai nepagrįstu. Teisėje egzistuojantis proporcingumo principas reiškia, kad valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Teismas pripažįsta, kad 2021-01-15 sujungus žemės sklypus Nacionalinės Žemės Tarnybos sprendimu, paaiškėjo, kad dalis ginčo tvoros liko valstybinėje žemėje. Apie tai skolininkas buvo informuotas 2021-04-22 Nacionalinės Žemės Tarnybos raštu dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo, kuriame nurodyta iki 2021-10-01 pašalinti valstybinėje žemėje esančią tvorą, o 2021-10-06 laikotarpiu nuo 13:30 val. iki 14:30 val. specialistai atliks žemės sklypo patikrinimą; taigi, pašalinti valstybinėje žemėje esančią tvorą skolininkui nurodyta iki 2021-10-01.

Atmetus antstolės prašymą dėl baudos aukščiau aptartais motyvais, teismas nepagrįstais laiko ir Inspekcijos prašymus suteikti teisę Inspekcijai įvykdyti 2018-01-31 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini): nugriauti betoninius tvoros stulpus ir medinių lentelių segmentų tvorą su betoniniu pamatu (apie 20,25 m (2,44 m + 17,39 + 0,42 m)), pastatytą valstybinėje žemėje (užimtas valstybinės žemės plotas – 9,47 kv. m) šalia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę skolininko S. Č. lėšomis bei įpareigoti S. Č. nesudaryti Inspekcijai, rangovams kliūčių patekti į griovimo teritoriją ar pašalinti kitas kliūtis sprendimo vykdymui, taip pat leisti Inspekcijai pačiai šalinti sprendimo vykdymo procese kylančias kliūtis, jeigu to neatlieka skolininkas.

Byloje skolininkas prašo atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas priteisiant jas iš pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės. Nurodo, kad teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, o nagrinėjamu atveju civilinė byla dėl antstolio veiksmų teisėtumo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Kadangi šioje teisenoje paprastai nėra priešingus interesus turinčių šalių, kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos; visgi įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Skolininkas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio, jeigu pareiškėjo skundas tenkinamas.

Pareiškėja dėl skolininko motyvų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas jokių paaiškinimų teismui nepateikė, o suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje paminėjo, kad nesutinka, jog šalių interesai byloje yra priešingi, nes visų šalių tikslas yra vienas – užtikrinti privalomojo nurodymo vykdymą. Pabrėžė, kad privalomasis nurodymas yra surašytas dar 2018 m., skolininkas nurodyto termino nesiekė pratęsti.

Taigi, teismas turi teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas, kai šalių interesai byloje priešingi. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos prašymą dėl baudos skyrimo skolininkui teismas ne sumažina (baudos dydį), o apskritai atmeta, tarp šalių jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos. Nors akivaizdu, kad šalių interesai byloje yra priešingi, negalima ignoruoti fakto, jog antstolio funkcijos yra specifinės, o kreipiantis į teismą veiksmai neretai privalo būti formalūs – antstolė turėdama pateiktą jai vykdyti niekaip nepakeistą ir galiojantį privalomąjį nurodymą kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo. Tuo tarpu skolininkas ilgą laiką siekęs įsiterpiančio sklypo įsigijimo nuosavybėn, galėjo dėti didesnes pastangas ir įsitikinti, jog jo pranešimas antstolę ir/ar jos padėjėją pasiekė, išsiaiškinti tolimesnius antstolės ketinamus atlikti veiksmus dėl galiojančio privalomojo nurodymo. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens argumentu, kad skolininkas neprašė pratęsti termino privalomajam nurodymui įvykdyti, be to, 2018-01-31 priėmus privalomąjį nurodymą ir 2019-08-01 patvarkymą dėl informacijos pateikimo per 3 dienas, skolininkas tik 2020-02-04 antstolę informavo, jog jo tėvas 2019-12-10 įsigijo žemės sklypą ir privalomąjį nurodymą įvykdė.

Pagal LR CPK 93 str. 4 d., teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, gali atsižvelgti ir į priežastis, dėl kurių bylinėjimosi išlaidos susidarė. Tad teismas, kompleksiškai vertindamas LR CPK 93 str. 4 d. ir 443 str. 6 d. numatytus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kriterijus, atsižvelgdamas į pagrindinio ginčo baigtį byloje bei šalių specifiką mano, jog bylinėjimosi išlaidos skolininkui neturėtų būti atlyginamos.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273, 270, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė