Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-17 · Civilinė byla Nr. e2S-1803-803/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-17
Bylos Nr.
e2S-1803-803/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-22979-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Kreditorius
Ž. Č.
Skolininkas
M. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1803-803/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-22979-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.3.; 3.3.2.5; 3.5.14. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus Ž. Č. pareiškimą skolininkui M. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo rašto išdavimą, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, aiškinimo ir taikymo.Ieškovas Ž. Č. kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo prašydamas priteisti iš atsakovo M. K. 3 000,00 Eur skolą; 65,75 Eur dydžio 5% delspinigius už paskolos grąžinimo termino praleidimą; 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 150,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai, 6,05 Eur vertimo išlaidos ir 17,00 Eur žyminis mokestis.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-29608-868/2017 patvirtinta ieškovo Ž. Č. ir atsakovo M. K. sudaryta taikos sutartis.Ieškovas Ž. Č. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties, nurodydamas, jog atsakovas M. K. yra sumokėjęs ieškovui 600,00 Eur sumą pagal taikos sutartį ir nuo 2017 m. gruodžio 30 d. taikos sutarties sąlygų nebevykdo. Ieškovas vykdomąjį raštą prašė išduoti 2 700,00 Eur sumai (2 400 Eur skola + 300 Eur bylinėjimosi išlaidos advokatui) bei 0,05% dydžio delspinigiams nuo 2 700,00 Eur sumos už kiekvieną uždelstą dieną, delspinigius pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. sausio 1 d.Atsakovas atsiliepimo į ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismui nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi ieškovo Ž. Č. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino: išdavė ieškovui vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-29608-868/2017 likusiai neapmokėtai skolos sumai – 2400,00 Eur skolos ir 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 0,05 proc. delspinigius nuo 2 700,00 Eur sumos už kiekvieną uždelstą dieną delspinigius pradedant skaičiuoti nuo 2018-01-01.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog šalims apie prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo vietą ir laiką pranešta tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje ir 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ieškovo nurodytas aplinkybes apie taikos sutarties sąlygų nevykdymą dėl nevykdomos taikos sutarties dalies išdavė ieškovui vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skolininkas M. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. eL2-29608-868/2017 išdavimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:vykdomojo rašto išdavimo procedūra neatitiko Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintų esminių procesinių garantijų, kas sąlygojo atsakovo teisės būti išklausytam ir teisės į gynybą pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai jog atsakovas yra Baltarusijos pilietis, nemoka lietuvių kalbos ir nesuprato jam įteiktų teismo procesinių dokumentų turinio, tai yra, nesuprato, jog ieškovas prašo teismo išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį. Nurodė, jog atsakovo pajamos yra mažos, tačiau pirmosios instancijos teismas neinformavo jo apie galimybę pasinaudoti nemokama antrine teisine pagalba. Nurodo, jog neturėdamas galimybių tinkamai įvertinti situaciją, pasikonsultuoti su teisininkais skolininkas neteko galimybės ištaisyti taikos sutarties pažeidimą ir išsaugoti jos galiojimą;CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, jog, teismui pripažinus, kad yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims. Nagrinėjamu atveju teismas nutarė kreditoriaus prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, neatsižvelgiant į tai, jog atsakovas yra Baltarusijos pilietis, neišmano Lietuvos Respublikos įstatymų ir civilinio proceso taisyklių. Nurodo, jog neturėdamas galimybės pasinaudoti antrine teisine pagalba, nesuprato, kad laikinas mokėjimų pagal taikos sutartį nevykdymas gali iš karto lemti vykdomojo rašto išdavimą visai skolos sumai, kas šiuo metu atsakovui yra nepakeliama našta. Nurodo, jog tuo atveju, jeigu teismas būtų skyręs žodinį bylos nagrinėjimą ir skolininkui suprantama kalba (per vertėją) išaiškinęs visas jo teises, skolininkas būtų ištaisęs taikos sutarties pažeidimą ir išsaugojęs jos galiojimą;nurodo, jog teismas savo iniciatyva galėjo ir turėjo spręsti dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo, tačiau to nepadarė. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė prašyti teismo pakeisti taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeičiant šalių susitarimo esmės, tačiau atsakovui nebuvo sudaryta galimybė šia teise pasinaudoti. Nurodo, jog mokėjimo terminų atidėjimas arba mokėtų periodinių įmokų sumų mažinimas iš esmės spęstų situaciją, pakeitus taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nebūtų būtinumo išduoti vykdomąjį raštą. Ieškovas Ž. Č. su atskiruoju skundu nesutinka. Atsiliepimu prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui bendrai 2 700 Eur sumai; atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 200 Eur advokato pagalba ir 38 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:skolininkui teismo pranešimas apie kreditoriaus 2018-02-14 prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo įteiktas tinkamai, skolininkas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, jam buvo suteikta teisė pateikti atsiliepimą į kreditoriaus prašymą, skolininkas turėjo visas galimybes pateikti teismui savo paaiškinimus;skolininkas keletą metų gyvena Lietuvoje. Skolininkas dalyvavo derinant ir pasirašė taikos sutartį lietuvių kalba. Pateiktas atskirasis skundas taip pat įrodo, kad skolininkas suprantą lietuvių kalbą, todėl atskirojo skundo argumentai dėl pažeistų skolininko teisių į teisminę gynybą yra nepagrįsti;Skolininkas neginčijo teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, taikos sutartį vykdė 4 mėnesius, tačiau vėliau nutraukė taikos sutarties vykdymą, apie tai neinformavęs kreditoriaus. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų apie vestas derybas su kreditoriumi dėl skolos mokėjimo tvarkos pakeitimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), nurodė, jog taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2008; kt.). Kilęs teisminis ginčas, tai yra kai teisme dėl ginčo iškelta civilinė byla, proceso šalių taikos sutartimi gali būti išsprendžiamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu teismas tokią sutartį patvirtina pagal CPK 140 straipsnio nuostatas ir bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) ir yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovo Ž. Č. ir atsakovo M. K. pasirašyta taikos sutartis, pagal kurios 1 punktą ieškovas atsisakė reikalavimų dėl 65,75 Eur palūkanų ir 5 proc. dydžio palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 2 punktą atsakovas sutiko bei įsipareigojo sumokėti ieškovui 3000,00 Eur skolos sumą lygiomis dalimis per 20 mėnesių pagal taikos sutartyje pateiktą mokėjimo grafiką, skolą sumokant taikos sutartyje nurodytais terminais pavedimu į taikos sutartyje nurodytą ieškovo Ž. Č. banko sąskaitą (Taikos sutarties 2, 3, 4, 5 punktai).Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų, apie tinkamą atsakovo M. K. teismo patvirtinta taikos sutartimi prisiimtų įpareigojimų įvykdymą ir atsiskaitymą su ieškovu. Ieškovas nurodė, jog atsakovas M. K. taikos sutartį vykdė 4 mėnesius, sumokėjo ieškovui 600,00 Eur sumą pagal taikos sutartį ir tolimesnius mokėjimus nutraukė. Prašyme išduoti vykdomąjį raštą ieškovas nurodė, jog atsakovui laiku nevykdant taikos sutartyje nurodytos skolos grąžinimo tvarkos ir terminų, ieškovas prašo teismo išduoti vykdomąjį raštą 2 700,00 Eur sumai (2 400 Eur skola + 300 Eur bylinėjimosi išlaidos advokatui) bei 0,05% dydžio delspinigiams nuo 2 700,00 Eur sumos už kiekvieną uždelstą dieną, delspinigius pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. sausio 1 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina taikos sutarties pažeidimą ir įgalina teismą vykdyti CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatytą vykdomojo rašto išdavimo procedūrą.Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas ieškovo prašymą rašytinio proceso tvarka, pažeidė procesinės teisės nuostatas, tačiau su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti. CPK 646 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka ir tik teismui pripažinus, kad yra būtina, prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje. Iš bylos duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartimi teismas nutarė ieškovo Ž. Č. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2018 m. kovo 13 d. 9.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme, apie posėdį pranešant dalyvaujantiems byloje asmenims. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 27 d. pranešimu atsakovui M. K. išiųsta ieškovo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo kopija bei nurodyta, jog iki 2018 m. kovo 9 d. atsakovas turi teisę pateikti atsiliepimą į prašymą, atitinkantį LR CPK 111 straipsnio, 142 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, byloje yra įrodymai, jog teismo procesiniai dokumentai atsakovui M. K. įteikti tinkamai (e. b. popierinio priedo b.l. 5). Nors prašymą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka nėra būtina apie bylos nagrinėjimą informuoti dalyvaujančius byloje asmenis, nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas buvo informuotas, todėl atsakovo argumentai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nutartis priimta pažeidžiant procesines teisės normas.Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagristais atskirojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, išduodamas ieškovui vykdomąjį raštą, pažeidė atsakovo teisę būti išklausytam, taip pat teisę į teisminę gynybą, nes atsakovas nesuprato teismo jam įteiktų procesinių dokumentų, todėl negalėjo teismui išdėstyti savo pozicijos dėl taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo. Nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartyje, kuria patvirtinta taikos sutartis, nurodyta, kad tuo atveju, jei atsakovas uždels apmokėti, kaip numatyta šios taikos sutarties 3 punkte ir mokėjimo grafike, atsakovas įsipareigoja mokėti ieškovui 0,05% dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Jeigu atsakovas nevykdo taikos sutarties ilgiau nei 7 dienas ir dėl to ieškovui kyla pagrįstas būtinumas kreiptis i teismą dėl taikos sutarties nevykdymo, atsakovas įsipareigoja papildomai sumokėti ieškovui jo patirtas 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatui. Atsakovui pradelsus laiku vykdyti mokėjimus taikos sutarties nustatytais terminais ir kai dėl to vėluojamos sumokėti ieškovui sumos dydis viršija 300 Eur, bus laikoma, kad visos skolos grąžinimo terminas yra suėjęs (Taikos sutarties 6 punktas). Taikos sutarties 10 punkte taip pat nurodyta, kad šalys, sudarydamos taikos sutartį, patvirtino, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės, jos kilusį ginčą išsprendė taikiai ir, kad šalims yra suprantama, jog bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, jog atsakovas taikos sutartį pasirašė, patvirtindamas jog jos sąlygas suprato ir su jomis sutiko.Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog nesant abiejų šalių sudaryto naujo raštiško susitarimo dėl taikos sutarties sąlygų modifikavimo, vien tik atsakovo prašymas pratęsti skolos grąžinimo terminus, nesudaro pagrindo keisti patvirtintą taikos sutartį. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Galimybė pakeisti sprendimo vykdymo tvarką paprastai sietina su teismo alternatyvaus sprendimo ir fakultatyvaus sprendimo egzistavimu (CPK 272 straipsnis, 273 straipsnis). Spręsdamas dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos pakeitimo, teismas yra saistomas nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio, į kurį įeina ir šalių taikos sutartyje nustatyti atsiskaitymų terminai ir sumos, todėl kitoks taikos sutarties sąlygų dėl atsiskaitymo terminų supratimas ir aiškinimas, reikštų taikos sutarties esmės pakeitimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-871/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iš naujo vertinti šalių susitarimu nustatytų įsiskolinimo grąžinimo terminų ar pagal atsakovo prašymą pakeisti įsiskolinimo sumokėjimo terminą, nes tai reikštų ne taikos sutarties vykdymo tvarkos, bet esminių taikos sutarties sąlygų pakeitimą ir išspręsto taikos sutartimi šalių ginčo pakartotinį išsprendimą iš esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Ginčas dėl šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 13 straipsnis).Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti skolininkui M. K. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, akcijas, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas skolininką ir/arba trečiuosius asmenis 2700,00 Eur sumai. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovo prašymas išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas: kreditoriaus Ž. Č. naudai areštuotas skolininko M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas neviršijant 2 700,00 Eur sumos. Nesant ar nepakankant kreditoriaus reikalavimui užtikrinti skolininko nekilnojamojo ar kito turto, areštuotinos skolininko piniginės lėšos bankų sąskaitose, bei turtines teises neviršijant pareiškimo, t.y. 2 700,00 Eur sumos, leidžiant skolininkui M. K. iš areštuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose atsiskaityti su kreditoriumi, taip pat paliekant teisę skolininkui daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui.Vadovaujantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nesant byloje duomenų apie 2017 m. liepos 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustatytų įsipareigojimų įvykdymą, taip pat apie taikos sutarties sąlygų pakeitimą, teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta, todėl taikos sutartis galioja ir yra vykdytina, dėl ko pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo atsisakyti išduoti vykdomojo rašto.Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su vykdomojo rašto išdavimo institutu, tinkamai aiškino ir taikė taikos sutarties sąlygas reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

Ieškovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 200 Eur advokato pagalba ir 38 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas teismui pateikė 2018 m. kovo 31 d. PVM Sąskaitą faktūrą serija 201803PG Nr. 24, taip pat 2018 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. O180930724974352, patvirtinantį 200 Eur sumos sumokėjimą advokatui. Ieškovas taip pat pateikė 2018 m. balandžio 4 d. mokėjimo nurodymą Nr. 469, patvirtinantį 38 Eur sumos sumokėjimą už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo Ž. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo M. K. turtui.Sprendžiant dėl ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, teismas vertina, kad būtent atsakovo neveikimas, tai yra teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų nevykdymas, sąlygojo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) bei atitinkančios teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl atskirąjį skundą atmetus, priteistinos iš atsakovo visa apimtimi (CPK 93 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo M. K. atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui Ž. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, taip pat 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė