Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2016-07-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-76-783/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-28
Bylos Nr.
1-76-783/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08068-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Skaraitis
Kaltinamasis
I. K.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-76-783/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08068-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.16.1; 1.2.16.2; 1.2.29.1; 2.1.15.1.1;2.1.15.1.2; 2.10.1.1

(S)KUPIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS

2016 m. liepos 28 d.

Kupiškis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Skaraitis išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje I. K. (K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis Norvegijos įmonėje ūkvedžių, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2010 m. lapkričio 22 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 287 straipsnio 1 dalį bauda, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 196 straipsnio 1 dalyje ir 197 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. liepos 22 d. Kupiškio rajono apylinkės teisme gautas Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Pareiškime nurodoma, kad I. K. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 196 straipsnio 1 dalyje ir 197 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atmetamas ir grąžinamas Panevėžio apygardos prokuratūrai. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Baudžiamojoje byloje civiliniu ieškovu yra pripažinta uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, pateikusi civilinį ieškinį dėl 1229,67 € turtinės ir 10000,00 € neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 55-57, 66). Duomenų apie tai, kad civiliniam ieškovui padaryta turtinė ir neturtinė žala būtų atlyginta, baudžiamojoje byloje nėra. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras nurodo, kad įtariamasis I. K. žalą įsipareigojo atlyginti po atskirų derybų su ieškovu. Įtariamojo apklausos protokole, surašytame 2016 m. liepos 5 d., I. K. nurodo: „Dėl savo poelgio labai nuoširdžiai gailiuosi ir įsipareigoju po atskirų derybų su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. Š., esant galimybei, per metus laiko, atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą“ (2 t., b. l. 10-11). Daugiau jokio I. K. konkretaus įsipareigojimo, kuriame I. K. įsipareigotų atlyginti reikalaujamą žalą, ar su civilinio ieškovo atstovu sudaryto susitarimo dėl žalos atlyginimo byloje nėra. I. K. įtariamojo apklausos protokole užfiksuotas miglotas pažadas po atskirų derybų su civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pravestų derybų ir tik esant galimybei per metus laiko atlyginti civiliniam ieškovui padarytą žalą, negali būti įtrauktas į teismo baudžiamojo įsakymo rezoliucinę dalį kaip įsipareigojimas atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą, todėl teismas pripažįsta, jog byloje nėra įsipareigojimo atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad prokuroras, vadovaudamasis BPK 418 straipsnio 1 dalimi, apskritai neturėjo teisės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu. Supaprastintos baudžiamojo proceso formos užtikrina baudžiamojo proceso greitumo principo įgyvendinimą, tačiau taikant šias normas negali būti pažeidžiami kiti baudžiamojo proceso principai, turi būti užtikrintos įstatymo garantuotos įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir kitų asmenų teisės, visuomenės ir valstybės interesai (2012 m. liepos 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis, Baudžiamoji byla Nr.1S-739-557/2012). I. K. įtariamojo apklausos protokole išsakytą pažadą neapibrėžtoje ateityje bei apimtyje atlyginti padarytą žalą pripažinus įsipareigojimu atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą būtų grubiai pažeistos civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ teisės į padarytos žalos atlyginimą, o įpareigojimas I. K. atlyginti civiliniu ieškiniu visą reikalaujamą sumą pažeistų jo, kaltinamojo, teises ir teisėtus interesus. Kaip jau minėta, toks I. K. pažadas atlyginti padarytą žalą negali būti įtrauktas į teismo baudžiamojo įsakymo rezoliucinę dalį kaip įpareigojimas atlyginti padarytą žalą, tuo pačiu iš civilinio ieškovo būtų atimta teisė į priverstinį padarytos žalos iš kalto jos padaryme asmens, išieškojimą, būtų neišspręstas civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje klausimas. Kita vertus, pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje yra ir kitas baudžiamojo proceso normų pažeidimas, trukdantis nagrinėti bylą. Kaip matyti iš byloje esančio nutarimo skirti kardomąją priemonę (2 t., b. l. 14-16), I. K. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, esančios Norvegijos Karalystėje. Tai yra neišvykti iš kitoje valstybėje esančios gyvenamosios vietos, nei ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija ar teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą. Formaliai yra galima tokia kardomosios priemonės sąlyga, kai kaltinamasis įpareigojamas nepasišalinti iš kitoje valstybėje esančios gyvenamosios vietos. Tačiau neatvykus kaltinamajam pas ikiteisminio tyrimo tyrėją ar į teisiamąjį posėdį, nesant paskirtų kitų kardomųjų priemonių (pavyzdžiui, užstato), nėra galimybės tokiam asmeniui pritaikyti proceso prievartos priemonių, pavyzdžiui, atvesdinimo (BPK 142 straipsnio nuostatos), o pakeisti I. K. jau paskirtą kardomąją priemonę į griežtesnę kardomąją priemonę, pavyzdžiui, suėmimą, kuris galbūt užtikrintų kaltinamojo pristatymą į teismo posėdį ir būtų veiksmingas, pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnyje, taip pat nėra.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis BPK 418 straipsnio 1 dalimi, 234 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti Panevėžio apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo I. K. atžvilgiu ir pareiškimą, kartu su baudžiamąja byla, grąžinti Panevėžio apygardos prokuratūrai.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį teismą.

Teisėjas Virginijus Skaraitis