Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 33-1-00740-12 ir pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu grąžinta Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d. tuo, kad viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių: 2012 m. gegužės 24 d. apie 13 val. 2-ojo maršruto autobuse, stovėjusiame sustojime, esančiame Taikos pr. 115, Klaipėda, iš I. Š. megztinio kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „LG“, kurio vertė - 300 Lt, kuriame buvo įdėta „Labas“ kortelė, kurios vertė - 10 Lt. Tokiu būdu G. S. pagrobė I. Š. priklausančio turto, kurio bendra vertė - 310 Lt.

Išnagrinėjęs Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismas 2012 m. liepos 13 d. nutartimi baudžiamąją bylą ir pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu grąžino prokuratūrai. Nurodė, jog prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo G. S. už inkriminuotą nusikalstamą veiką skirti laisvės atėmimo bausmę, prokurorė savo prašymą dėl bausmės skyrimo G. S. grindžia BPK 418 str. ir teigia, kad jame numatyta galimybė esant įstatymo nustatytoms sąlygoms užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant G. S. laisvės atėmimo bausmę. BPK 418 str. 1 d. numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Šios teisės normos analizė suponuoja išvadą, kad procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu galima, tačiau pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokuroras gali prašyti bet kurios konkretaus straipsnio sankcijoje esančios alternatyvios bausmės rūšies, išskyrus terminuoto laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių. Nors skirdamas bausmę teismas vadovaujasi įstatymu ir nėra saistomas prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išsakytos nuomonės, tačiau šiuo atveju nustatyta, kad kaltinamasis G. S. už tyčines nusikalstamas veikas anksčiau yra teistas dešimt kartų, beveik visais atvejais laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau tai jam teigiamo poveikio nepadarė. Šioje baudžiamojoje byloje jis kaltinamas padaręs apysunkį nusikaltimą, be to, jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Tokiu būdu, jei kaltinamasis G. S. visgi būtų pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., galimai jam būtų paskirta tik laisvės atėmimo bausmė. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad prokurorė, vadovaujantis BPK 418 str., apskritai neturėjo teisės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, juolab kaltinamajam prašydama terminuoto laisvės atėmimo bausmės taikymo. Supaprastintos baudžiamojo proceso formos užtikrina baudžiamojo proceso greitumo principo įgyvendinimą, tačiau taikant šias normas negali būti pažeidžiami kiti baudžiamojo proceso principai, turi būti užtikrintos įstatymo garantuotos įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir kitų asmenų teisės, visuomenės ir valstybės interesai. Todėl tokios teisinės praktikos formavimas, kuomet prokuroras nusprendžia užbaigti ikiteisminį tyrimą pareiškimu dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nesant įstatymo numatytiems pagrindams, yra ydingas, iškreipiantis BPK 418 str. 1 d. teisinį reglamentavimą bei sudarantis prielaidas prokurorams piktnaudžiauti supaprastinta proceso užbaigimo forma. Aukščiau išdėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės neleidžia pasinaudoti ne tik BPK 420 str. 1 d. 1 p., bet ir to paties straipsnio 1 d. 2 p. bei 423 str., nes prokurorė iš esmės kreipėsi į teismą vadovaudamasi teisės normomis, reglamentuojančiomis supaprastintą baudžiamųjų bylų procesą, tuo tarpu, numatydama tik terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimo galimybę kaltinamajam, privalėjo užbaigti ikiteisminį tyrimą ir bylą perduoti teismui su kaltinamuoju aktu. Protingumo, teisingumo, sąžiningumo, onus probandi principai reikalauja, kad prokuroro byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro, todėl byla grąžintina prokurorui.

Teismas nurodo, jog šioje byloje kaltinamasis G. S. už tyčines nusikalstamas veikas ankščiau teistas yra 10 kartų, beveik visais atvejais laisvės atėmimo bausmėmis ir šioje byloje jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir tokiu būdu, jei G. S. visgi būtų pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., galimai jam būtų paskirta tik su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam G. S., atsižvelgiant į jo asmenybę, negali būti paskirta kitokia bausmės rūšis, o tik terminuotas laisvės atėmimas ir tokiu būdu jam negali būti taikomas teismo baudžiamojo įsakymo procesas. Ši teismo išvada nepagrįsta. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, apibrėždamas 418 str. 1 d. normą, akcentavo tai, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas galimas tuomet, kai sankcijoje už kaltinamojo padarytą veiką numatomos alternatyvios bausmės, o ne tai, kad pačiam kaltinamajam negali būti skiriama kita bausmė, o tik terminuotas laisvės atėmimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BPK 418-425 str. taikymo tvarka ir sąlygos yra detaliai išaiškintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. rugsėjo 17 d. nutarime Nr. 48 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą“. Nors minimo nutarimo priėmimo metu galiojusi teisinė reglamentacija (BPK 418 str. 1 d. ir kt.) yra iš dalies pasikeitusi, nutarimo nuostatos ir šiuo metu nėra praradę aktualumo, kadangi pasikeitęs teisinis reglamentavimas iš esmės tik išplėtė alternatyvių laisvės atėmimui bausmių, kurios gali būti skiriamos teismo baudžiamuoju įsakymu, sąrašą.

Senato nutarimo 3.2, 3.3, 7, 8 p. buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta nuostata, atitikusi Senato nutarimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, kad teismo baudžiamuoju įsakymu gali būti paskirta tik vienos rūšies bausmė – bauda. Priešingai, nei teigiama prokurorės skunde, ir šiuo metu galiojančios BPK XXXI skyriaus pirmojo skirsnio normos nenumato laisvės atėmimo bausmės paskyrimo galimybės teismo baudžiamuoju įsakymu. Taigi paminėtos Senato nutarimo nuostatos turi būti suprantamos plečiamai tik tuo aspektu, kad teismo baudžiamuoju įsakymu gali būti paskirta bet kurios rūšies bausmė, išskyrus laisvės atėmimą. Tuo būdu pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas atitinkančią ir formuojama teismų praktika pagrįstą išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės skyrimas teismo baudžiamuoju įskymu yra negalimas.

Senato nutarimo 13.2 p. įtvirtinta nuostata, kad nutartis perduoti bylą nagrinėti teisme (BPK 423 str. 1 d.) priimama ir tuo atveju, jeigu, teisėjo nuomone, kaltinamajam skirtina ne bauda, o kita bausmė. Atsižvelgiant į po minimo Senato nutarimo priėmimo 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1478 padarytus BPK XXXI skyriaus pirmojo skirsnio teisinio reglamentavimo pakeitimus galima teigti, jog BPK 423 str. 1 d. nuostatos taikytinos, negrąžinant bylos prokurorui, tuo atveju, kai prokuroras pareiškime teismui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo skirti kaltinamajam alternatyvią laisvės atėmimui bausmę, o teismas mano, kad skirtina tik laisvės atėmimo bausmė. Nagrinėjamu atveju prokurorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, pati prašydama skirti kaltinamajam, kuris yra recidyvistas, laisvės atėmimo bausmę. Aukštesniojo teismo nuomone, duotoje situacijoje pirmosios instancijos teismas prokurorės kreipimąsi į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prašant skirti kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, tinkamai įvertino kaip baudžiamojo proceso pažeidimą, trukdantį nagrinėti bylą, ir pagrįstai perdavė bylą prokuratūrai, tinkamai taikydamas BPK 232 str. 1 d. 3 p. ir 234 str. 2 d. nuostatas. Remiantis išdėstytu, naikinti ar keisti nutartį prokurorės skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį.