Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamoji byla Nr. 1A-319-245/2015

Teisėja Lina Antanaitienė Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00180-2014-8

2015 m. kovo 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, Š. P., jo gynėjui advokatui Mindaugui Skruibiui, nukentėjusiajam G. Ū., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo G. Ū. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

Š. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d., padarymo ir BK 40 str. pagrindu perduotas pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui laiduotojai - motinai J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Nukentėjusiojo G. Ū. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš Š. P. 798,98 Lt (231,56 Eur) G. Ū. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, taip pat priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2014-11-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteista iš Š. P. 600 Lt (173,91 Eurų) atstovavimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiajam G. Ū..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis 2014 m. balandžio 17 d., apie 1 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje ? automobilių stovėjimo aikštelėje prie Šakių jaunimo kūrybos ir sporto centro, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir ignoruodamas žmonių bendravimo taisykles, dėl menkavertės dingsties, tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajam G. Ū. į krūtinę bei ranka vieną kartą smogė į veidą, padarydamas jam gilius nubrozdinimus, muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, kraujosruvas lūpų vidiniame paviršiuje, dešiniojo viršutinio žandikaulio 1 kandžio lūžimą, tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdyje nukentėjusysis G. Ū. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas Š. P. ir jo gynėjas advokatas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo G. Ū. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo G. Ū. civilinį ieškinį tenkino iš dalies: vietoj prašytų priteisti 8000 Lt priteisė 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir vietoj turėtų 1600 Lt atstovavimo išlaidų priteisė 600 Lt. Su šiomis priteistomis sumomis apeliacinės instancijos teismas sutinka, kadangi jos neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio bylose.

Š. P. kaltais veiksmais G. Ū. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – padaryta gilūs nubrozdinimai, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, kraujosruvos lūpų vidiniame paviršiuje, dešinio viršutinio žandikaulio 1 kandžio lūžimas. Dėl vieno danties lūžimo netekta 5 % pastovaus bendro darbingumo (t. 1, b. l. 8-9). Apelianto teigimu, apylinkės teismas nepakankamai įvertino jo nusikaltimo metu patirtą šoką, dvasinį sukrėtimą, viešą pažeminimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai, padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Įvertindamas neturtinę žalą, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais neturtinės žalos dydžio atlyginimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Visi nukentėjusiojo gydymosi proceso metu patirti nepatogumai detaliai aprašyti skundžiamame nuosprendyje, todėl apygardos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Apelianto cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos savo turiniu nėra analogiškos ar panašios į analizuojamą atvejį, kadangi G. Ū. mini bylas, kuriose vertinamas neturtinės žalos dydis dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tuo tarpu nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta tik nežymiai. Nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju priteista 3000 Lt neturtinės žalos kompensacija yra pakankama lyginant su aktualia teismų praktika (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-35/2014 – priteista 2000 Lt; Nr. 2K-270/2014 – priteista vienam nukentėjusiajam 1000 Lt, kitam 500 Lt; Nr. 2K-452/2014 – priteista 3000 Lt). Apeliacinio skundo teiginių, jog Š. P. dar iki sumušimo G. Ū. užkabinėdavo gatvėje, žemindavo, aukštesnės instancijos teismas nevertina, nes tai tėra prielaidos. Nagrinėjamas tik 2014-04-17 incidentas ir jo sukeltos pasekmės. Skunde nurodoma aplinkybė, jog po sumušimo Š. P. visiems gyrėsi kaip sumušė nukentėjusįjį, taip pat nėra patvirtinta bylos duomenimis. Apygardos teismas nesutinka su apelianto nuomone, jog Š. P. jo normaliai net neatsiprašė. Bylos medžiaga liudija, kad Š. P. bandė tartis su nukentėjusiuoju, tačiau nesutarė dėl atlygintinos žalos dydžio. Savo kaltės Š. P. neneigė, iš karto pripažino neteisėtus veiksmus, nukentėjusiojo atsiprašė tiek pirmosios instancijos teismo posėdžiu metu, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Pažymėjo, jog blogai jaučiasi dėl padaryto nusikaltimo, pergyvena. 4000 Lt pervedė G. Ū. savo iniciatyva, nukentėjusiajam neprašius, todėl apelianto teiginys, kad Š. P. piktybiškai vengė atlyginti padarytą žalą, atmestinas. Š. P. elgėsi geranoriškai, neminizavo savo veiksmų ir pilnai prisiėmė atsakomybę už sukeltus padarinius.

Remiantis išdėstytu, nustatytas neturtinės žalos dydis realiai pamatuotas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis. Teismas išlaikė skirtingų nukentėjusiojo ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, interesų pusiausvyrą, kartu nenukrypo ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo analogiško pobūdžio bylose. Todėl didinti nukentėjusiajam šioje byloje priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį ir dėl to keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo didesnės sumos nukentėjusiojo turėtų advokato atstovavimo išlaidų priteisimui. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – AĮ) 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. To paties straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tarp advokato ir kliento sudaromose teisinių paslaugų sutartyse šie kriterijai paprastai atskirai nėra išskiriami, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog advokatas ir klientas, susitardami dėl užmokesčio už teisines paslaugas dydžio, nesivadovauja šiais įstatyme nustatytais kriterijais. Konkretus, laisva šalių valia sutartas ir teisinių paslaugų teikimo sutartyje įtvirtintas užmokesčio dydis yra sisteminio minėtų užmokesčio dydį nustatančių kriterijų taikymo rezultatas. Tą patvirtina Lietuvoje taikomi užmokesčio už advokatų teikiamas teisines paslaugas dydžiai, kurie yra skirtingi, priklausomai nuo minėtų kriterijų.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., kasacinės bylos Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012 ir kt.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja baudžiamojo proceso šalių turėtų išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atlyginimo dydžio, todėl siekiant įvertinti, ar turėtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, nėra per didelės ar per mažos, reikėtų atsižvelgti ir į kituose procesuose taikomus kriterijus. Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtų rekomendacijų 8.18 punktas numato už vieną atstovavimo valandą teisme – 0.15 koeficiento maksimalų užmokesčio dydį, kuris apskaičiuojamas pagrindu imant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalią mėnesinę algą. Taigi už valandą atstovavimo teisme gautųsi 45 eurų atlygis (0.15 × 300 ? 45). Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teisme vyko tik vienas teismo posėdis, kurio metu ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta iš esmės. Posėdis truko nuo 10.00 val. iki 12.21 val., t. y. kiek daugiau nei dvi valandas. Skaičiuojant pagal aukščiau nurodytą kriterijų, advokatui maksimaliai mokamas užmokestis sudarytų 105 eurus. Advokatas G. Ū. taip pat parengė civilinį ieškinį, jam, manytina, teko susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Į visa tai taip pat turi būti atsižvelgiama, tačiau didinti priteistos sumos nėra pagrindo. Analizuojama byla nėra didelės apimties ar itin sudėtinga, nagrinėjami klausimai nėra nauji, jie yra išsamiai aptarti teismų praktikoje, tad advokatui nereikėjo ypatingo pasiruošimo. Be to, nukentėjusiojo pasirinkto advokato kontora yra tame pačiame mieste, kuriame yra apylinkės teismas ir kuriame vyko teisminis bylos nagrinėjimas, taigi advokatas neturėjo papildomų kelionės išlaidų. Apygardos teismas pažymi ir tai, kad advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas, o ne komercinė ūkinė veikla, todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, išvadai, jog advokato išlaidoms atlyginti buvo priteista ženkliai per maža suma, nėra objektyvaus pagrindo.

Kadangi G. Ū. apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl nėra pagrindo priteisti nukentėjusiajam iš Š. P. turėtas advokato išlaidas dėl apeliacinio skundo paruošimo.

Apylinkės teismo nuosprendis yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas visapusišku bylos aplinkybių įvertinimu, todėl jis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo G. Ū. apeliacinį skundą atmesti.