- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- 1-365-297/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Nukentėjusysis
- I. M.
- Kaltinamasis
- G. Č.
- Advokatai
- Monika Šereikienė
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2017 m. liepos 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 20 parų, bausmę atlikęs, paleistas 2017 m. rugsėjo 20 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis G. Č. 2019 m. lapkričio 21 d. apie 3.30 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš žmogų, savo artimą šeimos narį – sugyventinę I. M., sudavė jai kumščiu penkis smūgius į galvos sritį ir tris smūgius į dešinės rankos žastą, po to, suėmęs už dešinės rankos riešo, užlaužė ranką už nugaros ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai I. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio žastikaulio lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis G. Č. kaltės nepripažino. Paaiškino, kad I. M. yra jo sugyventinė. Nors jie nuolat kartu negyvena, tačiau jis dažnai atvažiuoja pas I. M., padeda jai ūkyje, jie palaiko šeiminius santykius ir tokie jų santykiai trunka jau trejus metus. Įvykio dieną kaltinamasis atvažiavo pas I. M.. Buvo neblaivus, dar atsivežė keturis butelius stipraus alaus ir butelį degtinės, todėl kai jis su I. M. išgėrė turėtą alkoholį, stipriai apsvaigo, dėl šios priežasties gerai neprisimena visų aplinkybių, tačiau jam atrodo, kad jis I. M. nemušė ir rankos jai neišsuko. Jis prisimena, kad po išgertuvių atsigulė į lovą miegoti, I. M. irgi atsigulė šalia, o paskui naktį ji atsikėlė iš lovos parūkyti ir griuvo, galėjo atsitrenkti į duris ar į krosnį. Po to I. M. kažkam skambino, o paskui išvažiavo. Ryte jos tėvas pasakė, kad buvo atvažiavusi greitoji medicinos pagalba ir išvežė I. M. į ligoninę, nes neva tai jis (kaltinamasis) sulaužė jai ranką. Kaltinamojo manymu, I. M. pati nukrito ir susižalojo. Kadangi jis kaltės nepripažįsta, todėl nesutinka atlyginti ligonių kasai už nukentėjusiosios gydymo išlaidas.
Nukentėjusioji I. M., apklausta teisme, parodė, kad kaltinamasis G. Č. yra jos draugas, jie palaiko šeiminius ryšius. Įvykio dieną kaltinamasis atvažiavo pas ją, jis buvo išgėręs, atsivežė butelį degtinės ir alaus, jie kartu gėrė. Paskui abu atsigulė į lovą, kaltinamasis norėjo intymių santykių, bet ji nesutiko, tada kaltinamasis, jai gulint ant šono, sudavė kumščiu apie penkis kartus į galvą, į dešinę ranką, po to stvėrė už dešinės rankos ir ją užsuko, nuo ko ji pajuto stiprų skausmą, todėl pabėgo iš lovos. Nuėjo pas tėvą, kuris gyvena kitame namo gale, ir telefonu išsikvietė GMP, medikai ją nuvežė į ligoninę, ten po kelių parų operavo, nes buvo lūžęs dešinės rankos kaulas. Ligoninėje gulėjo apie savaitę, po to gydytojai uždėjo jai gipso langetę ir išleido namo. Kaltinamasis jos atsiprašė, lankė ligoninėje, jie abu susitaikė ir toliau bendrauja kaip ir iki šio įvykio.
Teisme apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad nukentėjusioji I. M. yra jo duktė, jie gyvena tame pačiame name, bet kiekvienas savo pusėje. I. M. draugauja su G. Č., šis dažnai atvažiuoja pas ją, atsiveža alaus ir tada jie abu geria, G. Č. lieka pas ją nakvoti. Tokie jų santykiai tęsiasi jau apie 2–3 metus. Liudytojas prisimena atvejį, kada pas I. M. buvo atvažiavęs G. Č. ir jie dukters kambaryje gėrė. Kaip įvyko konfliktas, liudytojas nematė ir triukšmo negirdėjo, tačiau jis patvirtino, kad I. M. savo kambaryje buvo su G. Č. dviese, iš vakaro duktė buvo sveika, nesužalota, o naktį, apie 5 val., I. M. verkdama atbėgo į jo kambarį ir paprašė greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes sakė G. Č. jai išlaužė ranką. Liudytojas matė, kad dukters dešinė ranka buvo nukarusi. Jis paskambino ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavę medikai apžiūrėjo I. M. ir pasakė, kad jos ranka lūžusi, todėl išsivežė į ligoninę. Ryte G. Č. ruošėsi važiuoti namo, jis nesidomėjo, kur yra I. M. ir nieko nekalbėjo apie nakties įvykį, o liudytojas jo ir neklausinėjo.
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2019 m. lapkričio 21 d. I. M. kreipėsi į policiją dėl to, kad 2019 m. lapkričio 20 d. apie 19 val. namuose, po išgertuvių gulint lovoje, jos draugas G. Č. panaudojo prieš ją fizinį smurtą, dėl ko jai lūžo dešinysis žastikaulis, todėl prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Tikslinant įvykio aplinkybes, I. M. nurodė, kad namuose gėrė alkoholį su G. Č., po to abu atsigulė į lovą ir jos draugas norėjo intymių santykių, bet ji nesutiko, tada, jai gulint, G. Č. užlaužė jos rankas, nuo ko dešinės rankos peties srityje kažkas pokštelėjo ir ranka tapo nevaldoma, ją ėmė stipriai skaudėti. I. M. nubėgo pas tėvą, kuris buvo savo kambaryje, ir telefonu išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, ją išvežė į ligoninę, o G. Č. liko jos namuose, lovoje. Su G. Č. ji draugauja apie du metus, bet kartu negyvena, bendrų vaikų neturi (1 t., b. l. 1 – 3).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, apžiūros metu nusikalstamai veikai tirti reikšmingų pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 15–20).
Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyresn. tyrėjo T. K. tarnybiniame pranešime dėl nustatyto girtumo nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 21 d. G. Č. nustatytas 2,03 prom. girtumas, o I. M. – 1,67 prom. girtumas (1 t., b. l. 22).
2020 m. sausio 28 d. specialisto išvadoje Nr. G 117/2020 (06) nurodyta, kad remiantis medicinos dokumentų duomenimis, I. M. nustatytas dešinio žastikaulio lūžimas galėjo būti padarytas kieto, buko daikto poveikyje, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, tiek ir užlaužiant ranką; sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu; sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio žastikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 58).
Iš akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. M. akistatoje su įtariamuoju G. Č. parodė, kad po išgertuvių namuose susipykusi su G. Č., ji savo kambaryje atsigulė ant lovos, tada prie jos atsigulė ir G. Č., kuris kumščiu sudavė jai penkis smūgius į galvos sritį, tris smūgius į dešinę ranką žasto srityje, tada suėmė už dešinės rankos riešo ir užlaužė ranką, po ko ji pabėgo iš lovos ir išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, o G. Č. liko lovoje miegoti. Įtariamasis G. Č. pareiškė, kad jis sutinka su I. M. parodymais, dėl girtumo jis neprisimena konflikto aplinkybių, tačiau sutinka, kad būdamas girtas galėjo smurtauti prieš I. M. (1 t., b. l. 126–127).
VšĮ Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stotis pateikė teismui kvietimo kortelės (forma Nr. 110/a) kopiją; įrašai šioje kortelėje patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 21 d. 03.52 val. gautas I. M. pranešimas, kad jai reikalinga skubi pagalba dėl rankos traumos; 04.21 val. nuvykus į vietą, I. M. nustatytas peties ir žasto nepatikslintas sužalojimas; I. M., aiškindama apie sužalojimo padarymo aplinkybes, nurodė, kad susipyko su sugyventiniu, jis griebė jai už rankos, užsuko ranką ir pasigirdo trakštelėjimas; nukentėjusioji 05.05 val. pristatyta į ligoninę (2 t., b. l. 50–52).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šiuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvokos „šeimos nariai“ išaiškinimą nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), yra jo šeimos narys.
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis G. Č., kilus konfliktui su nukentėjusiąja I. M. dėl jų asmeninių santykių, tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją, t. y. kumščiais sudavė smūgius nukentėjusiajai į galvą ir dešinę ranką, be to, suėmęs už jos dešinės rankos riešo, užlaužė ranką už nugaros. Dėl šių kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusiajai lūžo dešinysis žastikaulis, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad padarytas sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio žastikaulio lūžimo nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamasis G. Č. teisme aiškino, kad jis nesmurtavo prieš I. M., kad nukentėjusioji, būdama neblaivi, griuvo ir, atsitrenkusi į kietą pagrindą, pati susilaužė ranką. Teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip gynybinę versiją, kaltinamasis taip siekia išvengti atsakomybės. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu G. Č., pradžioje neigęs kaltę, vis tik akistatoje su nukentėjusiąja pripažino, kad galėjo smurtauti prieš I. M., nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir savo veiksmų nekontroliavo, dėl tos pačios priežasties jis neprisiminė konflikto aplinkybių (1 t., b. l. 113–116, 119–121, 134). Kodėl teisme pakeitė parodymus, kaltinamasis logiškai paaiškinti negalėjo. Nukentėjusioji I. M. per visą bylos procesą nuosekliai ir vienodai aiškino, kad jai gulint lovoje ir nesutikus su kaltinamuoju intymiai suartėti, kaltinamasis kumščiais smūgiavo jai į galvą ir dešinę ranką, po to užlaužė jos dešinę ranką ir tuo momentu nukentėjusioji išgirdo trakštelėjimą ir pajuto stiprų skausmą, dešinė ranka nukaro ir tapo nevaldoma. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios I. M. parodymų patikimumu, nes juos patvirtina kiti bylos duomenys. Liudytojas V. M., apklaustas teisme, nurodė, kad naktį pas jį atbėgusi duktė I. M. verkė ir skundėsi rankos skausmu, sakė, kad G. Č. jai „išlaužė“ ranką. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje įrašyta, kad teikiant pirmąją pagalbą I. M., pastaroji nurodė, kad sugyventinis jai užsuko ranką ir ji girdėjo kaulo traškesį. Specialisto išvadoje nurodyta, kad dešinio žastikaulio lūžimas galėjo būti padarytas užlaužiant ranką. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo G. Č. kaltė yra įrodyta. Kaltinamasis tyčia smurtavo prieš I. M., nes kaip matyti iš jo veiksmų – sudavė kumščiais smūgius nukentėjusiajai į galvą ir ranką, užlaužė jos dešinę ranką už nugaros, po ko nukentėjusioji verkė ir skundėsi rankos skausmu, jis suprato savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip elgtis. Dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų atsirado padariniai – nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios I. M. sveikata. Jokie kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės ir nulemti žalingus padarinius – nukentėjusiosios I. M. sveikatos sutrikdymą, nagrinėjamoje byloje nenustatyti. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji teigė, kad juos sieja ilgalaikiai šeiminiai santykiai, nors jie nuolat kartu ir negyvena. Įvertinus šią aplinkybę, pripažintina, kad kaltinamojo G. Č. veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo požymius. Teismas savo iniciatyva patikslina kaltinime nurodytą nusikaltimo padarymo laiką, nes pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes I. M. buvo sužalota nakties metu, o ne 19 val., tai patvirtina ir greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje fiksuoti duomenys, kad kvietimas gautas 2019 m. lapkričio 21 d. 3.52 val., todėl kaltinimas patikslinamas, kad nusikaltimas padarytas 2019 m. lapkričio 21 d. apie 3.30 val., toks patikslinimas nelaikytinas esminių faktinių aplinkybių pakeitimu, nes tai neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, dėl to nesikeičia nusikalstamų veiksmų apimtis, kaltinimo turinys iš esmės nekinta ir dėl to nėra suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą.
BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas turi pareigą parinkti kaltininkui teisingą ir proporcingą bausmę, būtiną asmens resocializacijai. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).
Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Kaltinamojo G. Č. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis). Tai tyčinis, smurtinis nusikaltimas, padarytas artimoje aplinkoje, prieš šeimos narį, nukreiptas į kito žmogaus sveikatą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkina tai, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, jis nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, todėl šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Baustas administracinėmis nuobaudomis (1 t., b. l. 87–89). Yra įrašytas Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų įskaitoje dėl (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 78), tačiau pagal 2019 m. gruodžio 12 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvadą netikslinga skirti G. Č. teismo psichiatrijos ekspertizę, nes pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nėra užfiksuotos psichopatalogijos, dėl kurios asmuo negalėtų suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, duoti apie tai parodymus, taip pat nenustatyta tokio laipsnio psichikos sutrikimų, kurie galėtų trukdyti ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu (1 t., b. l. 84). Įvertinus kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, kilusius padarinius, tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau siekiant individualizuoti bausmę, kad ji būtų teisinga ir proporcinga, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiosios I. M. poziciją (kaltininkui atleido, su juo susitaikė), taip pat į tai, kad po nusikaltimo praėjo beveik metai ir per šį laikotarpį G. Č. naujų nusikaltimų nepadarė, siekiant išsaugoti jo socialinius ryšius, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslus galima pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, todėl, remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant atitinkamas pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kas sudarytų sąlygas kaltinamojo socialinei integracijai ir skatintų jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 21 d. 8.50 val. G. Č. buvo laikinai sulaikytas, iš sulaikymo paleistas 2019 m. lapkričio 22 d. 13.20 val. (1 t., b. l. 70, 137). Laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 66 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam G. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki bus pradėtas nuosprendžio vykdymas (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Dėl civilinio ieškinio
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kalto asmens 1 155,35 Eur žalos atlyginimo ryšium su nukentėjusiajai I. M. suteiktomis gydymo paslaugomis. Be to, ieškovas prašė priteisti iš kaltininko penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 27 – 29).
Ieškinys tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad žala nukentėjusios I. M. sveikatai buvo padaryta kaltinamojo G. Č. tyčiniais nusikalstamais veiksmais. Dėl padaryto sveikatos sužalojimo (žastikaulio lūžimo) nukentėjusioji buvo gydoma Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d., nukentėjusiajai suteiktų gydymo paslaugų kaina yra 1 155,35 Eur (1 t., b. l. 29). Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo žalą atlyginti. CK 6.280 straipsnio 1 dalis nustato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į padariusį žalą asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos (Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Išdėstytų teisės normų kontekste ir nustačius visas sąlygas, kurios yra būtinos kilti asmens civilinei deliktinei atsakomybei – kaltė, neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių (gydymo paslaugų apmokėjimo), daroma išvada, kad kaltinamasis yra atsakingas už žalą, todėl jam kyla pareiga atlyginti civiliniam ieškovui už I. M. suteiktas gydymo paslaugas (CK 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis). Nors kaltinamasis su ieškiniu nesutiko, teigdamas, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių atsirado žala, tačiau teismas šiame nuosprendyje konstatavo, kad G. Č. kaltė dėl I. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra įrodyta. Kaltinamasis ir gynėja teigė, kad civilinis ieškinys yra nepagrįstas dar ir dėl to, jog I. M. suteiktos gydymo paslaugos yra nekokybiškos, nes jos dešinės rankos žastikaulis yra sugijęs kreivai, ranka akivaizdžiai deformuota. Atsakydamas į šiuos argumentus, teismas pažymi, kad kaltinamojo deliktinė atsakomybė kyla dėl to, kad jis atliko neteisėtus tyčinius veiksmus, todėl jam, kaip atsakingam už žalą, tenka pareiga ją atlyginti, gi dėl gydymo paslaugų kokybės pretenzijas galėtų reikšti ne kaltinamasis, o nukentėjusioji I. M.. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, kad I. M. buvo suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Dėl išdėstytų motyvų ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo G. Č. 1 155,35 Eur žalos atlyginimo. Be to, esant ieškovo reikalavimui priteisti procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis šiuo klausimu suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019) ir CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš kaltinamojo priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 155,35 Eur sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
G. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubausti laisvės atėmimu 10 (dešimt) mėnesių.
Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti G. Č. laikiną sulaikymą nuo 2019 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, G. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant jam pareigą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per šešis mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bus pradėtas nuosprendžio vykdymas.
Visiškai tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Priteisti Vilniaus teritorinei ligonių kasai (Ž. L. g. 6, 01101 Vilnius, įmonės kodas 188783796, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, banko kodas 73000) iš G. Č. 1 155,35 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus 35 ct) už nukentėjusiajai I. M. suteiktas gydymo paslaugas ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 155,35 Eur sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.