- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-30
- Bylos Nr.
- 1A-625-923/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25269-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- K. T.
- Civilinis ieškovas
- uždarajai akcinei bendrovei „I“
- Advokatai
- Stasė Kupčiūnienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo K. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį ir nuteistas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. T. paskirta galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.
Arešto bausmę paskirta atlikti kalėjime.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Iš K. T. priteista 195,65 Eur turtinės žalos atlyginimas civilinei ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „I“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. K. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2024 m. birželio 11 d. apie 19.44 val., iš „I“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, slapta pagrobė svetimą – uždarajai akcinei bendrovei „I“ priklausantį nedidelės bendros 195,65 Eur vertės turtą: du 13,58 Eur vertės desertinius klevų sirupus (1 vnt. vertė 6,79 Eur), 10,99 Eur vertės 250 g maltos kavos ,,(duomenys neskelbtini) “, 7,99 Eur vertės 200 g vytintos jautienos (duomenys neskelbtini) dešros, dvi 21,98 Eur vertės po 250 g maltas kavas ,, (duomenys neskelbtini)“ (1 vnt. vertė 10,99 Eur), du 39,98 Eur vertės buteliukus „(duomenys neskelbtini)“ alyvuogių aliejaus (1 vnt. vertė 19,99 Eur), du 21,98 Eur vertės lydytus sviestus „(duomenys neskelbtini)“ (1 vnt. vertė 10,99 Eur), 3,99 Eur vertės 100 g sūdytos lašišos filė „(duomenys neskelbtini)“, 3,29 Eur vertės 100 g lazdelių „(duomenys neskelbtini)“, 3,79 Eur vertės ikrų užtepėlę su krevetėmis „(duomenys neskelbtini)“, du 10,38 Eur vertės vienetus sūdytos atlantinių lašišų filė „(duomenys neskelbtini)“ (1 vnt. vertė 5,19 Eur), 2,99 Eur vertės 90 g vytinto kumpio „(duomenys neskelbtini)“, 27,99 Eur vertės kavos pupelių „(duomenys neskelbtini)“, 2,79 Eur vertės 240 g silkių filė aliejuje „(duomenys neskelbtini)“, du 19,98 Eur vertės vienetus po 80 g x 4 pakuočių tuno su trumais „(duomenys neskelbtini)“ (1 vnt. vertė 9,99 Eur) ir 3,95 Eur vertės pilkos spalvos prekių krepšelį.
2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad K. T. kaltė padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – kaltinamojo prisipažinimu, vaizdo įrašais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad K. T. padarė vieną tyčinį baigtą baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, veika padaryta iš savanaudiškų paskatų, taip pat atsižvelgta į K. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas 9 kartus, teistumas neišnykęs, teistas ir užsienyje, teismuose dar yra neišnagrinėtų baudžiamųjų bylų, kuriose jis kaltinamas įvairių nusikalstamų veikų padarymu, 18 kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už smulkias vagystes iš parduotuvių, baudų nemoka, nuobaudos galioja, oficialiai nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gydytas dėl psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, K. T. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir priimti naują nuosprendį – sumažinti jam paskirtą 30 parų arešto bausmę iki 7 parų arešto bausmės.
3.1. Skunde apeliantas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmę, nepagrįstai rėmėsi jo ankstesniais teistumais ir kaltinimais kitose neišnagrinėtose baudžiamosiose bylose. Šių aplinkybių akcentavimas nuosprendyje pažeidžia nekaltumo prezumpciją, žemina jo orumą ir menkina savivertę. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi prielaidomis apie galimą būsimą jo nuteisimą kitose bylose, tačiau tokie argumentai neturi būti naudojami teismo sprendimui pagrįsti, nes jie neatitinka objektyvių faktų ir neturėtų turėti įtakos bausmės dydžiui.
3.2. Skunde nurodoma, kad nusikalstama veika buvo padaryta būnant abstinencijos būsenoje, kurią sukėlė narkotinių medžiagų vartojimas. Jis veikė verčiamas cheminių medžiagų poveikio dėl būtinojo reikalingumo, todėl jam reikėjo gydymo. Šiuo metu jis narkotinių medžiagų nevartoja, o kalėjimas atlieka tik izoliavimo funkciją. Nevartojant narkotikų jam nėra poreikio ir vogti ir pardavinėti maisto produktus. Todėl jo nusikalstama veika ir jis pats yra praradę pavojingumą.
4. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja skundą paliko spręsti teismo nuožiūra. Prokurorė prašė skundą atmesti atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti visi motyvai dėl ko buvo priimtas būtent toks procesinis sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismo pareiga – patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu. Nuteistojo apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės pagrįstumo ar bausmės rūšies klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. K. T. nesutinka tik su jam paskirtos arešto bausmės trukme, todėl šiuo aspektu ir patikrinamas skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.
7. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
8. BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Kaip matyti iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, K. T. už baudžiamąjį nusižengimą paskirta maksimali 45 parų arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis), kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė. Bausmę skirta atlikti kalėjime.
9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas K. T. bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, kad nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant, kad grobiami svetimi daiktai ir norima taip veikti, nusikalstama veika yra baigta, nuteistasis realizavo pavogtas prekes, nusikalstama veika padaryta siekiant materialinės naudos bei kaip nurodė ir pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme – už gautus pinigus pardavus vogtas prekes jis įsigydavo narkotinių medžiagų. Be to, kaip pažymėjo ir apylinkės teismas savo nuosprendyje, K. T. anksčiau teistas užsienyje, taip pat ne kartą teistas ir Lietuvoje, įskaitant ir už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, teistumas neišnykęs. Pagal Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO matyti, kad dar eilėje baudžiamųjų bylų vyksta teisminis nagrinėjimas ir procesiniai sprendimai nepriimti, o dalis priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių dar neįsiteisėję. Nuteistasis taip pat eilę kartų baustas ir administracine tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių, jam skirtų baudų nemoka, todėl nuobaudos yra galiojančios. K. T. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gydytas dėl psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei nurodo nuteistasis savo apeliaciniame skunde, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į K. T. ankstesnius teistumus bei šiuo metu vykstančius teisminius procesus, kadangi visa tai laikoma asmenį charakterizuojančiais ir jo asmenybę apibūdinančiais duomenimis, į kuriuos būtina atsižvelgti skiriant asmeniui bausmę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), todėl šie argumentai negali būti pripažinti kaip pažeidžiantys nekaltumo prezumpciją ar menkinantys nuteistojo garbę ir orumą, jo savivertę, žlugdantys kaip asmenybę.
10. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo esant K. T. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, bei nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vis tik apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistajam pagrįstai paskirta maksimali 45 parų arešto bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu. Iš duomenų apie ankstesnius K. T. teistumus matyti, kad jam praeityje buvo taikytos griežtesnio pobūdžio bausmės – laisvės atėmimas, kurio vykdydamas pirmuosius kartus buvo atidėtas, o vėliau skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, kad anksčiau paskirtos bausmės nuo naujų nusikalstamų veikų darymo jo nesulaikė, nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o už smulkias vagystes paskirtų baudų nemoka. K. T. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad K. T. nusikalto ne atsitiktinai, jis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir visų bylos duomenų kontekste darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismas už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai parinko K. T. griežčiausią BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą ir nustatė maksimalią šios bausmės trukmę. Teisėjų kolegijos manymu, tokio dydžio skirtina bausmė yra teisinga ir ne per griežta, proporcinga nuteistojo asmenybei, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo principams.
Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme
11. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2024 m. gruodžio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį K. T. sudaro 154,17 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.
12. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėl to, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi aplinkybes, kad nors apeliacinis procesas vyksta nuteistojo iniciatyva, tačiau nusikalstama veika, dėl kurios nuteistas K. T. padaryta būtent dėl piniginių lėšų trūkumo, nuteistasis nedirbantis, jo atžvilgiu priteistas civilinis ieškinys, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra nepriteistina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo K. T. apeliacinį skundą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš K. T. valstybės naudai nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.