- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- e2S-446-580/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02086-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. E., M. J.-E.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvorasergel“
- Skolininkas
- D. E.
- Kategorijos
- 3.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2Atskirieji skundai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gelvorasergel“ pareiškimą dėl skolininko D. E. turto dalies, esančios bendroje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys D. E., M. J.-E., antstolė Nijolė Jutkienė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas UAB „Gelvorasergel“ prašė nustatyti, kad skolininkui D. E. priklauso ½ jo sutuoktinės M. J.-E. gaunamų pajamų dalis.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo D. E. prašė pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad jis su sutuoktine susipažino vėliau, nei atsirado skolos. Jo žmona atlieka 10 m. laisvės atėmimo bausmę, bausmę atlikinės iki 2030 m. Panevėžio kalėjime. Skola yra nuo 2006 m., buvo išsimokėtinai iš UAB „Bitė Lietuva“ paimtas mobilusis telefonas, o santuoka įregistruota tik 2020 m. rugsėjo 9 d. Vedybinės sutarties nėra pasirašęs. Skola, atsiradusi iki santuokos sudarymo, yra kiekvieno reikalas.
3. Suinteresuotas asmuo M. J.-E. nurodė, kad nesutinka, jog iš jos būtų išieškomos D. E. skolos. Jų santuoka sudaryta 2020 m. rugsėjo 9 d. įkalinimo įstaigoje. Neturėjo lėšų bei galimybių sudaryti vedybų sutartį. Ji nuo 2023 m. balandžio 29 d. atlieka 10 m. laisvės atėmimo bausmę. Prašė pripažinti D. E. skolas tik jo skolomis, nes kreditas paimtas 2019 m. rugpjūčio 16 d. be jos sutikimo. Ji atlieka laisvės atėmimo bausmę ir turi daug išieškomų skolų. Prašė neužkrauti sutuoktinio skolų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino. Nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) D. E. priklauso ½ dalis suinteresuoto asmens M. J.-E. darbo užmokesčio, gaunamo UAB IKI Lietuva, į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Nurodė, kad:
4.1. nėra duomenų apie suinteresuoto asmens (skolininko) D. E. turimą asmeninį turtą, kurio užtektų jo įsiskolinimui padengti. Suinteresuoti asmenys D. E. ir M. J.-E. yra sutuoktiniai, duomenų apie Vedybų sutarčių registre įregistruotą vedybų, turto padalijimo ar kitokią sutartį nepateikta, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas;
4.2. antstolė Nijolė Jutkienė, negalėdama išieškoti teismo priteistos sumos iš skolininko D. E. asmeninio turto bei lėšų, areštavo skolininko sutuoktinės M. J.-E. darbo užmokesčio dalį ir pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo;
4.3. suinteresuoti asmenys D. E. ir M. J.-E. prezumpcijų dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės ir lygių dalių principo įrodymais nepaneigė, duomenų apie priežastis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo nėra. Aplinkybės, kad skola atsirado anksčiau, nei buvo sudaryta santuoka, kad skolininko D. E. sutuoktinė M. J.-E. atlieka laisvės atėmimo bausmę, kad ji pati turi skolų, neleidžia nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo;
4.4. suinteresuotų asmenų D. E. ir M. J.-E. po santuokos sudarymo įgyto turto dalys yra lygios ir yra pagrindas pripažinti, jog skolininkui D. E. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės M. J.-E. gaunamų pajamų iš jos darbinės veiklos. Nustatoma, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) D. E. priklauso ½ dalis suinteresuoto asmens M. J.-E. darbo užmokesčio, gaunamo UAB IKI Lietuva, į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Suinteresuotas asmuo D. E. atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį panaikinti ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iškviečiant ieškovą ir sudarant galimybes apklausti jį teismo procese, davus priesaiką ir įspėjus dėl atsakomybės už melagingus parodymus. Nurodo, kad:
5.1. skola egzistavo jau nuo 2009 m., o telefonas iš UAB „Bitė Lietuva“ paimtas 2006 m. Santuoka sudaryta tik 2020 m. rugsėjo 9 d., kas reiškia, kad skola atsirado daug anksčiau;
5.2. žmona atlieka 10 m. laisvės atėmimo bausmę, turi skolų, vykdomi išieškojimai, iš jos darbo užmokesčio nuskaičiuojami pinigai už dukros išlaikymą;
5.3. jis pats atlieka laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, kalėjimo administracija darbo jam nesuteikia. Pagerėjus finansiniai padėčiai, galės dalinai dengti turimus įsiskolinimus.
6. Pareiškėjas UAB „Gelvorasergel“ prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį. Nurodo, kad:
6.1. kreditorius neginčija fakto, kad skolininko prievolė yra asmeninė, tiesiog nori atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos teismai ne kartą yra pasisakę ir išaiškinę, kad antstoliui vykdant išieškojimą pagal asmenines sutuoktinio prievoles, išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje, tačiau turi būti laikomasi įstatymo nustatytos tvarkos. Pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį;
6.2. skolininkas nedirba bei neturi pajamų ar turto, kurio užtektų kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine nuosavybėje nustatoma, kad būtų galima taikyti CK 3.110 straipsnio išimtį;
6.3. išieškojimas bus vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nekeliamas klausimas dėl sutuoktinės, kaip bendraskolės, solidariosios atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Apeliacijos objektas – Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis, kuria nustatyta skolininko turto dalis, esanti bendroje jungtinėje nuosavybėje.
Bylos faktinės aplinkybės
10. Antstolė Dalia Kaniauskienė nuo 2009 m. gruodžio 1 d. vykdė Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. 2-1351-675/2009 dėl 252,76 Eur (872,74 Lt) skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 73,44 Eur (253,56 Lt) bylinėjimosi išlaidų UAB „Bitė Lietuva“ naudai. Antstolė Dalia Kaniauskienė 2020 m. sausio 17 d. priėmė patvarkymą dėl šalių pakeitimo vykdymo procese pakeitė išieškotoją UAB „Bitė Lietuva“ reikalavimo teisių perėmėju UAB „Sergel“.
11. Vykdomoji byla Nr. 0095/09/02310 priskirta vykdyti antstolei Nijolei Jutkienei. Antstolė Nijolė Jutkienė 2022 m. balandžio 22 d. priėmė patvarkymą dėl šalių pakeitimo vykdymo procese, pakeitė išieškotoją UAB „Sergel“ reikalavimo teisių perėmėja UAB „Gelvorasergel“.
12. Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkas D. E. yra M. J.-E. sutuoktinis. Antstolė 2023 m. rugpjūčio 21 d. turto arešto aktu areštavo skolininko sutuoktinės ½ dalį darbo užmokesčio (566,06 Eur) bei pasiūlė skolininkui per 20 dienų pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka. 2022 m. rugsėjo 7 d. antstolė Nijolė Jutkienė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriasybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.
13. M. J.-E. nuo 2023 m. spalio 1 d. dirba UAB IKI Lietuva. 2023 m. spalio 9 d. antstolė Nijolė Jutkienė priėmė patvarkymą siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, kuriuo įpareigojo išieškotoją iki 2023 m. lapkričio 9 d. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Dėl prievolės prigimties
14. Sutuoktinių turtinės prievolės gali būti tiek bendros, tiek asmeninės, todėl sprendžiant sutuoktinių prievolių vykdymo klausimus būtina nustatyti prievolės prigimtį, t. y. ar prievolė yra asmeninė sutuoktinio prievolė, ar bendra sutuoktinių prievolė. Prievolės pobūdis – asmeninė ar bendra – apsprendžia išieškojimo nukreipimo vykdymo procese į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą ar į bendrą sutuoktinių turtą eiliškumą.
15. Apeliantas nurodo, kad skola egzistavo jau nuo 2009 m., o telefonas iš UAB „Bitė Lietuva“ paimtas 2006 m. Santuoka sudaryta tik 2020 m. rugsėjo 9 d., kas reiškia, kad skola atsirado daug anksčiau. Pareiškėjas atsiliepime teigia, kad išieškojimas bus vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nekeliamas klausimas dėl sutuoktinės, kaip bendraskolės, solidariosios atsakomybės.
16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad duomenų apie suinteresuoto asmens (skolininko) D. E. turimą asmeninį turtą, kurio užtektų jo įsiskolinimui padengti, byloje nėra. Suinteresuoti asmenys D. E. ir M. J.-E. yra sutuoktiniai, duomenų apie jų santuokos nutraukimą arba Vedybų sutarčių registre įregistruotą vedybų, turto padalijimo ar kitokią sutartį byloje nepateikta, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.
17. Analizuojant bylos duomenis nustatyta, kad antstolė nuo 2009 m. gruodžio 1 d. vykdo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. 2-1351-675/2009 dėl 252,76 Eur (872,74 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009 m. gegužės 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 73,44 Eur (253,56 Lt) bylinėjimosi išlaidų UAB „Bitė Lietuva“ naudai. Taigi, skolininko turtinės prievolės išieškotojui atsiradimo momentas laikytinas 2009 m. rugpjūčio 19 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininko ir suinteresuoto asmens M. J.-E. santuoka sudaryta 2020 m. rugsėjo 9 d. Tokia aplinkybė reiškia, kad skolininko turtinės žalos atlyginimo prievolė išieškotojui atsirado iki santuokos sudarymo ir yra laikytina asmenine skolininko D. E. prievole, kuri pagal bendrą taisyklę turi būti vykdoma iš asmeninio skolininko D. E. turto (CK 3.110 straipsnio 1 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptarta taisyklė, jog asmeninė sutuoktinio turtinė prievolė, atsiradusi iki santuokos nutraukimo, turi būti vykdoma tik iš asmeninio skolininko turto turi išimtį. Kasacinis teismas išaiškino, jog jeigu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, nepakanka įvykdyti prievolei, tai kreditorius gali inicijuoti bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo 2014-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog išieškojimas pagal sutuoktinio asmenines prievoles gali būti nukreiptas ir į skolininko dalį bendrame turte, nesant skolininko asmeninio turto ar tokio turto esant nepakankamai. Vienas iš būdų nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymas, vadovaujantis CPK 666–667 straipsniuose numatyta procedūra.
19. Skolininkas D. E. nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, banko sąskaitoje lėšų neturi, nėra jo vardu registruoto turto, iš kurio galima būtų patenkinti išieškotojo turtinį reikalavimą. Iš esmės tokius duomenis patvirtino ir skolininkas su sutuoktine, teikdami atsiliepimus pirmosios instancijos teismui bei skolininkas pakartojo atskirajame skunde. Tokia aplinkybė reiškia, kad galima pasinaudoti CK 3.110 straipsnio 1 dalies nuostatoje numatyta išimtimi ir vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto, kai iš bendro turto išieškoma sutuoktiniui priklausanti dalis.
Dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo
20. Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas.
21. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Pažymėtina, kad pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo sąlygos yra nustatytos CK 3.123 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.
22. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017 51 punktą).
23. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, remiantis kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009). Kadangi šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020 26 punktą).
24. Apeliantas nurodo, kad jo žmona atlieka 10 m. laisvės atėmimo bausmę, turi skolų, vykdomi išieškojimai, iš jos darbo užmokesčio nuskaičiuojami pinigai už dukros išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šios aplinkybės neleidžia nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, sprendžia, kad apelianto nurodytos aplinkybės, kad žmona atlieka 10 m. laisvės atėmimo bausmę, turi skolų, vykdomi išieškojimai, o iš jos darbo užmokesčio nuskaičiuojami pinigai už dukros išlaikymą nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Apeliantas neįrodė aplinkybių, patvirtinančiu, jog šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti CK 3.117 straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis.
25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byloje nenurodyta aplinkybių ir nepateikta CK 3.117 straipsnyje numatytą lygių sutuoktinių turto dalių prezumpciją paneigiančių įrodymų, vertina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo (iki povedybinės sutartis) ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą.
26. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas ir pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo, pagrindo panaikinti ar pakeisti nutartį nėra, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suinteresuoto asmens D. E. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.