Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. M. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. M. yra M. M. sūnus, šį faktą patvirtina į bylą pateiktas gimimo liudijimas. Pareiškėjo motina M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina 2023-03-05 išduotas medicininis mirties liudijimas Nr. 23-17691739. Pareiškėjas yra vienintelis savo motinos M. M. turto įpėdinis, tai patvirtina Testamentų registro išrašas. M. M. testamento nepaliko. Alytaus miesto 5-ajame notaro biure yra užvesta byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į M. M. palikimą.

Palikėja M. M. buvo sudariusi santuoką su S. M. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)). Gyvenant santuokoje su S. M., pagal tuo metu galiojantį 1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374, sutuoktiniai privatizavo 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Buto privatizavimo metu galiojo Santuokos ir Šeimos kodeksas, kurio 21 str. nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė ir laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Minėtas butas Nekilnojamojo turto registre registruotas pareiškėjo motinos M. M. vardu. Palikėjos M. M. sutuoktinis S. M. mirė (duomenys neskelbtini), vaikų S. M. nesusilaukė. Dėl palikimo priėmimo į notarų biurą po S. M. mirties niekas nesikreipė, tačiau jo sutuoktinė M. M. priėmė palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Palikėja M. M. kartu su savo sutuoktiniu S. M. iki jo mirties nuolat gyveno bute (duomenys neskelbtini). Po S. M. mirties M. M. ir toliau liko gyventi šiame bute, perėmė visus namų apyvokos ir buities daiktus, toliau rūpinosi butu ir jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius ir gyveno šiame bute iki pat savo mirties. Pareiškėjo motina M. M. priėmė palikimą po savo sutuoktinio S. M. mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti – atliko aktyvius veiksmus, kuriais buvo realizuota M. M. teisė įgyti visas teises į palikimą.

Pareiškėjo išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog jo motinos M. M. aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po S. M. mirties atsiradusį turtą, t. y. naudojimasis butu, jo priežiūra, tvarkymas, įvairių su turto išlaikymu susijusių mokesčių mokėjimas, leidžia spręsti, kad M. M. rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad M. M. po sutuoktinio S. M. mirties priėmė jo turtą savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjo turtą visa apimtimi, kas reiškia, kad palikimą ji priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas A. M. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. M. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) motina M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjas A. M. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į motinos M. M. palikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.