- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-18
- Bylos Nr.
- e2YT-8775-1079/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Pareiškėjas
- T. P., P. P., I. P., V. D., L. D., L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Joniškio rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė
dalyvaujant pareiškėjams T. P., P. P., I. P., V. D., L. D. ir L. B., jų atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. P., P. P., I. P., V. D., L. D. ir L. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Joniškio rajono savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai T. P., P. P., I. P., V. D., L. D. ir L. B. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydami nustatyti pareiškėjams nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą į statinius – T. P. į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); P. P. į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).; I. P. į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), V. D. į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); L. D. į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); L. B. į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); P. P. į pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad 1994-1995 metais, likviduojantis (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovei (toliau – (duomenys neskelbtini) ŽŪB), jai priklausantis turtas, tame tarpe pastatas – garažai, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išdalintas pajininkams, tarp kurių buvo ir pareiškėjai bei jų šeimos nariai. Pareiškėjai P. P. ir V. D. patys buvo (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajininkai ir garažus gavo už turėtus pajus likviduojant bendrovę. Pareiškėjui T. P. garažus perleido jo uošviai Romualdas ir I. U. iš karto po to, kai garažus gavo kaip (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajininkai likviduojantis bendrovei. Pareiškėjai I. P. garažą 2008 m., kai ji įsiregistravo savo ūkininko ūkį, perleido jos sutuoktinio M. P. tėvas K. B. P. (miręs (duomenys neskelbtini)), kuris buvo (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajininkas ir garažą buvo gavęs likviduojant bendrovę. Pareiškėjui L. D. garažą perleido jo tėvai Kazė ir R. D., kurie garažą buvo gavę kaip (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajininkai, kai 2004 m. pareiškėjas pradėjo ūkininkauti. Pareiškėjui L. B. prieš daugiau kaip 15 metų garažus perleido jo dėdė, mamos pusbrolis, J. M., kuris garažus taip pat buvo gavęs kaip (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajininkas. Be to, pareiškėjas P. P., kaip (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajininkas, likviduojantis bendrovei, už turėtus pajus gavo pastatą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Todėl daugiau kaip 10 metų visi pareiškėjai garažais, o P. P. dar ir sandėliu, nuolat naudojasi kaip savu turtu savo ūkinėje veikloje, juos prižiūri, remontuoja, visi tarpusavyje žino, kam kokios garažų patalpos priklauso, o kaime žinoma, kad pastatai priklauso būtent jiems. Paminėtų pastatų – garažų ir sandėlio – teisinės registracijos nebuvo, jokių dokumentų iš bendrovės pareiškėjai ar jų artimieji neišsaugojo, (duomenys neskelbtini) ŽŪB buvo likviduota, jokios informacijos nepavyko gauti. Pareiškėjai, siekdami įteisinti savo nuosavybės teises, užsakė pastato – garažo kadastrinius matavimus, pareiškėjų valdomiems garažams Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas suteikė unikalius numerius. Tuo pačiu metu pareiškėjas P. P. užsakė jo naudojamo pastato – sandėlio kadastrinius matavimus, sandėliui Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas taip pat suteikė unikalų numerį, Joniškio rajono savivaldybės administracija šiems pastatams suteikė adresus. Tačiau Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal pareiškėjų prašymus dėl pastatų ir nuosavybės teisių įregistravimo priimtais sprendimais atsisakė įregistruoti pastatus – garažus ir sandėlį – bei pareiškėjų nuosavybės teises į juos, nes pareiškėjų pateikti dokumentai nepakankami pareiškėjų nuosavybės teisėms įregistruoti, nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruotas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį. Pareiškėjai neturi galimybių kitu keliu savo teisių realizuoti, todėl kreipiasi į teismą su pareiškimu dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į garažus įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, o pareiškėjas P. P. – dar ir nuosavybės teisių į sandėlį pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į garažus, o P. P. – ir į sandėlį, kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, pastatas – garažai ir pastatas – sandėlis nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruoti viešame registre kito asmens vardu, pareiškėjai pastatą – garažus o pareiškėjas P. P. ir pastatą – sandėlį, įgijo sąžiningai, juos sąžiningai valdo daugiau kaip dešimt metų, pradėdami juos valdyti buvo pagrįstai įsitikinę, kad niekas neturi daugiau už juos teisių į šiuos pastatus, išliko sąžiningi valdytojai visą įgyjamosios senaties laiką. Visą valdymo laiką pareiškėjai pastatą – garažus, o pareiškėjas P. P. – ir pastatą – sandėlį, valdė teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, elgėsi kaip jo savininkai (pastatus prižiūrėjo, remontavo ir jais naudojosi kaip savais), suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdomus daiktus, buvo ir yra įsitikinę, kad nėra kito asmens, kuris yra daiktų savininkas. Todėl pareiškėjai atitinka įstatyme nustatytas sąlygas bendrosios dalinės nuosavybės teisėms į pastatą – garažus o pareiškėjas P. P. ir nuosavybės teisėms pastatą – sandėlį, įteisinti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nekilnojamuoju turtu – garažais, esančiais (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas P. P. ir pastatu – sandėliu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi jau daugiau kaip dešimt metų, yra sąžiningi ir teisėti valdytojai, jų valdymas visą laiką buvo atviras ir nepertraukiamas, bei tai, kad visą šį laiką nebuvo ir šiuo metu nėra jokių CK numatytų apribojimų, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas pagal pareiškėjų faktiškai valdomas pastato patalpas, remiantis kadastriniais matavimais, ir P. P. nuosavybės teisės į pastatą – sandėlį įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pagal šiuo metu pareiškėjų byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatyti. Nurodė, jog pareiškėjai turi pateikti teismui įrodymus, paneigiančius, kad pareiškime nurodytas turtas nėra valstybės (savivaldybės) nuosavybė. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad teismui nustačius CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, neprieštarauja juridinių faktų nustatymui. Nurodė, kad jų atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.
Suinteresuotas asmuo Joniškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja, kad pareiškėjų pareiškimas būtų tenkintas. Atsižvelgdama, kad savivaldybės administracija neturi teisinio suinteresuotumo dėl pareiškėjų pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbė pranešimą apie bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnis), pranešdamas apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, siūlant suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą su pareiškimais dėl jų įtraukimo dalyvauti procese ir nurodant, kad jeigu iki teismo posėdžio dienos nebus ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinės rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Teismas, atsižvelgdamas į VĮ Turto banko atsiliepime nurodytus prieštaravimus ir nesutikimo su pareiškimu motyvus, nusprendė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. P. teismo posėdžio metu savo pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad jo uošviai buvo ilgamečiai kolūkio darbuotojai, dirbo nuo (duomenys neskelbtini) m. Iširus (duomenys neskelbtini) ŽŪB, už pajus uošviams atiteko du garažai. Uošviai neturi jokių dokumentų, kad šie garažai priklausė (duomenys neskelbtini) ŽŪB. Jie su sutuoktine santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), gyveno ūkiškai ir jau 25 metus naudojosi garažais. Savivaldybė raštu nurodė įsiregistruoti turtą arba jis atiteks savivaldybei. Aplinkui yra netvarkingų pastatų, kuriuos savivaldybė galvoja griauti. Jo du garažai yra prižiūrimi, rakinami, jis jais visą laiką naudojosi, jo garažus skiria siena. Garažus naudoja ūkiui – remontuoja techniką, susideda pašarus, šieną. Elektros jo garažuose nėra. Uošviai yra pensinio amžiaus, todėl jį įpareigojo šį turtą įsiregistruoti ir toliau naudotis. Anksčiau nesitvarkė, nes ir kiti aplinkui garažais naudojosi ir negalvojo registruoti nuosavybės. Žmonės visada žinojo, kurie garažai jiems priklauso ir jais naudojosi. Jei savivaldybė nebūtų įpareigojusi, nebūtų tvarkęsi. Padarius kadastrinius matavimus, jis kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl nuosavybės įregistravimo, bet registro tvarkytojas atsisakė registruoti. Žemė po pastatais yra valstybinė. Prašo pareiškimą tenkinti.
Pareiškėja I. P. teismo posėdžio metu savo pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad norėtų įsiteisinti garažą. Jų šeima į (duomenys neskelbtini) atsikraustė 2001 m., 2008 m. su vyru įregistravo ūkį, pradėjo ūkininkauti. Uošvis buvo gavęs pagal pajus garažą, kurį jiems padovanojo. Uošvis gyveno (duomenys neskelbtini), jam garažo nereikėjo. Dovanojimo dokumentai nebuvo surašyti. Jie jau dvylika metų juo naudojasi. Šiuo metu uošvis jau yra miręs. Garaže elektros nėra. Jie pranešimo iš savivaldybės dėl garažo įregistravimo negavo, bet sužinojo iš seniūnės ar kitų kaimynų, kad reikia susitvarkyti nuosavybės dokumentus. Garaže laiko grūdus, per žiemą laiko techniką. Anksčiau nuosavybės dokumentų nesitvarkė, nes visi garažais naudojosi ir visiems tiko.
Pareiškėjas L. D. teismo posėdžio metu savo pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad senais laikais garažai priklausė kolūkiui. Jo tėvai kolūkyje dirbo daug metų. Jų valdomame garaže senais laikais tėvas laikė kolūkio autobusą. Iširus kolūkiui, susikūrė bendrovė. Pastarąją likvidavus, tėvams atiteko garažas už pajus, jokių dokumentų nėra likę. Jis naudojasi garažu nuo 2002 m., kai tapo jaunuoju ūkininku, tėvai jam garažą perleido žodine sutartimi. (duomenys neskelbtini) seniūnė visus buvo sukvietusi prie garažų ir liepė susitvarkyti teritoriją bei įsiteisinti garažus, nes jei neįsiregistruos, juos gali nugriauti arba kas nors kitas privatizuoti. Pasidarė garažų kadastrinius matavimus. Kiekvienas žino, kur kiekvieno garažas. Elektros garaže nėra, jei reikia elektros, jie atsitempia kabelį iš kito garažo. Per kūlimą į garažą susipila grūdus, per žiemą įvaro techniką.
Pareiškėjas V. D. teismo posėdžio metu savo pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad jis 6 metus dirbo (duomenys neskelbtini) ŽŪB, jai likviduojantis, už pajus jam atiteko garažas. Pastatai kiekvienam dirbančiajam buvo dalinami procentais pagal išdirbtus metus. Bendrovės likvidacinė komisija jam paskyrė garažą. Jis, dirbdamas kolūkyje, tame garaže laikė kolūkio mašiną, todėl jam jį ir paskyrė. Jam pasakė, kad jis naudojosi tuo garažu, todėl jam ir atitenka. Jie neturėjo jokių dokumentų, jiems nieko nedavė, likvidacinė komisija sakė, kad dokumentus duos vėliau, bet jie nieko negavo, tai taip ir paliko. Neturėjo jokių dokumentų, kiek pajų turėjo. Nebuvo jokio susirinkimo, kai buvo perleidžiamas garažas. Garaže laiko grūdus, techniką. Jų garažų pusėje elektros nėra. Jis kitokio turto neėmė, už dalinamą turtą mokėti nereikėjo.
Pareiškėjas L. B. teismo posėdžio metu savo pareiškimą palaikė ir paaiškino, kad 2005 m. įkūrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ir 2007 metų pradžioje pradėjo naudotis garažais, kuriuos jam neatlygintinai perleido buvęs (duomenys neskelbtini) ŽŪB pirmininkas R. M.. Jie su R. M. nuo 1997 m. buvo bendradarbiai, paaiškėjo, kad yra tolimi giminės. 2004 m. R. M. jam parodė apleistas patalpas, nurodydamas, kad jam priklauso. Pastatai buvo apgriuvę, be stogo, jis susitvarkė. Jis pirmasis uždėjo stogą, tada kiti pradėjo dengti stogą. Jam priklauso du garažai. Tose patalpose jo įmonė vykdo pirminės medienos apdirbimo veiklą. Turi elektrą, moka už ją. Nuosavybės nesitvarkė, nes niekas aplinkui nesitvarkė, jam ribas aprodė ir kiekvienas savo prižiūrėjo. Jo įmonė registruota Šiaulių rajone, tačiau nuo ofiso iki garažų yra 17 km. Elektros tiekimo sutartis sudaryta 2013 m., bet elektrą naudojo ir anksčiau, pirminės sutarties nerado. Nauja sutartis su elektros tiekėju buvo sudaroma, nes reikėjo padidinti galingumą, pas tiekėjus keitėsi apskaita.
Pareiškėjas P. P. teismo posėdžio metu savo pareiškimą palaikė, prašė pripažinti pagal įgyjamąją senatį jam garažą ir sandėlį, nes daug metų jais naudojasi. Paaiškino, kad jam priklauso vienas garažas, bet jame yra trejos durys. Nurodė, kad minėtus statinius įgijo už pajus, kai likvidavo (duomenys neskelbtini) ŽŪB. Bendrovėje dirbo trumpai, bet likviduojant kolūkius, jam priklausančius pinigus 2000 Lt įnešė kaip pajų į bendrovę. Nėra išlikę jokių bendrovės dokumentų. Už šiuos pajus gavo sandėlį ir garažą, mokėti nereikėjo. Nepamena, kad kur būtų pasirašęs. Jam pastatus davė žodžiu. Pamena, kad duodavo lapelį, kiek priklauso pajų, bet nežino, ar jis jį gavo. Likvidacinės komisijos pats paprašė prie namų esančio sandėlio, jam jokio dokumento neišdavė. Abiem pastatais naudojasi nuo 1994 m. ar net anksčiau, nes šių pastatų labai reikėjo, jis juos tvarkė, pakeitė stogą. Elektros pastatuose nėra, mokesčių nemoka, pastatai stovi ant valstybinės žemės. Anksčiau neįteisino nuosavybės, nes neturėjo jokių dokumentų. Dabar seniūnijos skelbimo lentoje buvo pakabinta, kad reikia pastatus įsiteisinti. Garaže laikinai pila grūdus, per žiemą stovi technika. Šie jo naudojami statiniai daugiau niekam nėra paskirti, nes per tiek metų jau būtų pajininkai atsiliepę.
Pareiškėjų atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjų pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ŽŪB gyvavo labai trumpai, jai priklausė nekilnojamasis turtas, į kurį pareiškėjai pretenduoja įgyti nuosavybės teises įgyjamosios senaties būdu. Bendrovė buvo likviduota daugiau nei prieš 25 metus, bendrovės archyvai neišliko. Pareiškėjai daugiau nei 10 metų šį turtą valdo, prižiūri, turtas nėra apleistas, jis nėra niekieno vardu registruotas, todėl gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.
Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1992 m. spalio mėnesį buvo įkurta (duomenys neskelbtini) ŽŪB, jis buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) ŽŪB vadovu. Bendrovei priklausė karvidės, esančios (duomenys neskelbtini), kiaulidės, dirbtuvės, garažai, esantys (duomenys neskelbtini), darželis, esantis (duomenys neskelbtini), veršidės (duomenys neskelbtini). Kolūkis jiems nieko nepaliko, gyvuliai pašarų neturėjo, bendrovė gyvavo labai skurdžiai, todėl po dvejų metų 1994 m. spalio mėnesį buvo nutarta ją likviduoti. Susirinkimo metu buvo išrinkta bendrovės likvidacinė komisija, jis komisijos darbe nedalyvavo, išėjo dirbti kitur, visus dokumentus paliko likvidacinei komisijai. (duomenys neskelbtini) ŽŪB turėjo apie 200 pajininkų, kuriems buvo dalinamas bendrovės turtas. Kažkokia nekilnojamojo turto apskaita buvo, bet nematė, kad kur būtų registruotas visas bendrovės nekilnojamasis turtas. Už pajus žmonėms buvo išdalinti garažai. Likvidavus bendrovę, garažai atiteko tiems, kas turėjo techniką. Jam taip pat atiteko garažai, nes jis nuo 1983 m. valdė kolūkio techniką, turėjo kombainą. Gautame garaže pradžioje jis bandė laikyti grūdus, šieną, bet buvo kiauras stogas. Garažų būklė buvo labai prasta, jau kolūkio laikais bėgo vanduo. Atiduodant garažus, jis negavo dokumentų, bet gali būti dėl to, kad išėjo kitur dirbti ir ten nebenuvykdavo. Namuose jokio dokumento nerado. Nežino, kiek jis turėjo pajų, buvo likę ir močiutės, ir žmonos pajai. Paprašius L. B., jam atidavė savo garažų dalį. Savo draugui L. B. garažus atidavė žodžiu, nes jam jie buvo nereikalingi. Pastatu, kuris kaip sandėlis perduotas P. P., jų bendrovė nesinaudojo, kolūkio laikais čia buvo staliaus dirbtuvėlės, bendrovei šis pastatas buvo nereikalingas.
Liudytoja S. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji nuo 1987 metų iki 2020 m. vasaros dirbo iš pradžių viršaite, po to (duomenys neskelbtini) seniūne, gyvena toje teritorijoje. Kai likvidavosi (duomenys neskelbtini) ŽŪB, ji dirbo viršaite. (duomenys neskelbtini) kaime esantys garažai priklausė kolūkiui, po to (duomenys neskelbtini) ŽŪB, jai likvidavusis, visas turtas buvo skirstomas grupėms pagal turimus pajus. Garažai buvo paskirti pareiškėjams, išskyrus B., nes jis kolūkyje nebuvo dirbęs. Jam M. perleido savo dalį. B. seniai perėmė patalpas. Kadangi buvo netvarkoma aplinka prie garažų, todėl ji parašė skelbimą prie parduotuvės, pakvietė savininkus į susirinkimą, liepė tvarkytis aplinką, žmonės buvo susirinkę. Pareiškėjai naudojasi pareiškime nurodytais pastatais, visi dengė stogą, patys organizavosi. Garažai buvo naudojami, prižiūrimi, tik ji norėjo, kad jie labiau aplinką susitvarkytų. Žino pastatą (duomenys neskelbtini) kaime, kuriuo naudojasi P. P.. Šis pastatas priklausė dvaro statiniams, dvarą perėmė kolūkis, likvidavus (duomenys neskelbtini) ŽŪB, pastatu naudojosi P. P.. Pamena, kad kažkuriais metais buvo atvykusi policija ir teiravosi, kam priklauso pastatai, nes P. P. buvo parašęs pareiškimą, kad iš jo sandėlio buvo kažkas pavogta. Ji ir policijai paliudijo, kad P. P. naudojasi tuo sandėliu. (duomenys neskelbtini) ŽŪB kontora buvo įsikūrusi buvusiame darželyje. Likvidavusis bendrovei, patalpas perėmė centrinė biblioteka, padarė remontą ir įkūrė biblioteką. Apie ten likusius bendrovės dokumentus nieko nežino. Jei buvo likę dokumentų, tai remontą atliekantys darbininkai tiesiog patalpas išvalė. Pareiškėjai susiruošė įteisinti pastatus, nes savivaldybėje dirbančiai statinių specialistei pavesta visus pastatus, kurie neturi savininkų, sužiūrėti, skelbti sąrašus, kad juos asmenys įsiteisintų. Yra ir daugiau seniūnijoje tokių statinių, kuriais žmonės naudojasi, bet neįsiteisinę. Žmonės neįregistravo nuosavybės, nes žemės ūkio bendrovė nebuvo pati įsiregistravusi statinių. Šiuo metu žmonėms buvo pasakyta, kad jei neįsiteisins, pastatai bus skelbiami bešeimininkiais ir griaunami. Kadangi žmonės jais naudojasi, jiems jie reikalingi, todėl ir pradėjo tvarkytis nuosavybę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992 m. spalio 9 d. įregistruota Joniškio rajono žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“), kuri likviduota ir 1996 m. gruodžio 13 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro; 1994 m. pradėjus likviduoti ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, jai priklausantis turtas buvo dalijamas bendrovės pajininkams; likviduojant ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjai P. P. ir V. D., kitų pareiškėjų šeimos nariai ar draugai už turėtus pajus gavo garažus, esančius (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas P. P., kaip ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkas, už turėtus pajus taip pat gavo pastatą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini); iš byloje esančių ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimų ŪPD Nr. (duomenys neskelbtini) ir ŪPD NR. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. P. ir V. D. yra įregistravę ūkininko ūkius; R. U. ir I. U. 2020 m. rugpjūčio 7 d. rašte nurodė, kad jie savo garažus, esančius (duomenys neskelbtini), įgytus už pajus iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, perleidžia žentui T. P., gyvenančiam (duomenys neskelbtini); byloje esantis gimimo liudijimas patvirtina, kad R. U. ir I. U. turi dukrą Ž. U., kuri, kaip matyti iš santuokos liudijimo, (duomenys neskelbtini) ištekėjo už pareiškėjo T. P.; M. P. 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu patvirtino, kad garažų dalį, esančią (duomenys neskelbtini), 2008 m. jam padovanojo jo tėvas K. B. P., o jis garažą perleido ūkininkaujančiai žmonai I. P.; byloje esantis gimimo liudijimas patvirtina, kad M. P. tėvas buvo K. B. P., kuris, kaip matyti iš mirties įrašo, mirė (duomenys neskelbtini); iš santuokos liudijimo matyti, kad M. P. ir I. P. susituokė (duomenys neskelbtini); ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad I. P. 2008 m. balandžio 16 d. įregistravo ūkininko ūkį; 2020 m. rugpjūčio 7 d. rašte K. D. ir R. D. nurodė, kad savo garažus, esančius (duomenys neskelbtini), įgytus už pajus, perleidžia sūnui L. D., gyvenančiam (duomenys neskelbtini); iš byloje esančio L. D. gimimo liudijimo matyti, kad jis yra R. D. ir K. D. sūnus; iš ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo ŪPD Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. D. 2004 m. liepos 8 d. įregistravo ūkininko ūkį; R. M. 2020 m. rugpjūčio 7 d. raštu patvirtino, kad už jo turėtus pajus iš ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ gautą turtą – garažo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), perleido L. B., gyvenančiam (duomenys neskelbtini); iš 2013 m. Naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties matyti, kad pareiškėjo L. B. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindinė buveinė nurodyta (duomenys neskelbtini), dirbtuvėms, esančioms (duomenys neskelbtini), prijungta elektra; iš 2020 m. gruodžio 1 d. skolų suderinimo aktų matyti, kad pareiškėjo L. B. vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos už elektrą buvo išrašomos nuo 2009 m. sausio 9 d.
Iš pareiškėjų pateiktų Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylų matyti, kad 2019 m. spalio 23 d. atlikti kadastriniai matavimai sandėliui, esančiam (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. sausio 23 d. atlikti kadastriniai matavimai garažų pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), pastatams suteikti registro numeriai, sandėliui ir atskiriems garažams sutiekti unikalūs numeriai; Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 21 d. įsakymu A-192, 2020 m. vasario 21 d. įsakymu A-194, 2020 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. A-227 prašomiems įgyti pagal įgyjamąją senatį garažams ir sandėliui suteikti adresai; iš paminėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas T. P. valdo garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1G1b, esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 8G1b, esantį (duomenys neskelbtini); pareiškėjas P. P. valdo garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 2G1p, esantį (duomenys neskelbtini); pareiškėja I. P. valdo garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 3G1p, esantį (duomenys neskelbtini); pareiškėjas V. D. valdo garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą G1p, esantį (duomenys neskelbtini); pareiškėjas L. D. valdo garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 5G1b, esantį (duomenys neskelbtini); pareiškėjas L. B. valdo garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 6G1b, esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 7G1p, esantį (duomenys neskelbtini); pareiškėjas P. P. valdo pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1F1t, esantį (duomenys neskelbtini).
2020 m. sausio 29 d., 2020 m. vasario 4 d., 2020 m. vasario 5 d., 2020 m. vasario 6 d., 2020 m. vasario 27 d., 2020 m. kovo 5 d., 2020 m. birželio 22 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimais ir Kadastro tvarkytojo sprendimais buvo atmesti pareiškėjų T. P., P. P., I. P., V. D., L. D. ir L. B. prašymai įregistruoti pastatus ir pareiškėjų nuosavybės teises į garažus bei pareiškėjo P. P. nuosavybės teises į pastatą – sandėlį, motyvuojant tuo, kad nepateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjų nuosavybės teisės atsiradimą į nekilnojamojo turto objektus, o nekilnojamas daiktas Nekilnojamojo turto registre gali būti registruojamas, kai kartu įregistruojamos ir daiktinės teisės.
Šiaulių regioninio valstybės archyvo 2020 m. liepos 29 d. rašte nurodyta, kad Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės dokumentai Šiaulių regioniniam valstybės archyvui saugoti neperduoti; 2020 m. liepos 29 d. elektroniniu paštu Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kanceliarijos skyriaus archyvarė informavo, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė savivaldybės administracijos archyvui yra perdavusi tik 1992-1994 m. atsiskaitymų už darbą apskaitos knygas ir 1992-1994 m. protokolų knygą, kurioje nėra duomenų apie turto perdavimą pajininkams, daugiau jokių kitų dokumentų (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė perdavusi nėra; Joniškio rajono savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 30 d. raštu informavo teismą, kad patikrinus (duomenys neskelbtini) seniūnijoje saugomas (duomenys neskelbtini) ūkines knygas, nėra jokių įrašų apie garažus, esančius (duomenys neskelbtini), ir sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini); Joniškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2020 m. rugsėjo 29 d. rašte nurodė, kad seniūnija neturi jokios kitos informacijos apie šiuos statinius; Joniškio rajono savivaldybės administracijos Kanceliarijos skyrius 2020 m. rugsėjo 28 d. rašte nurodė, kad Joniškio rajono vykdomojo komiteto ūkinės knygos neperduotos saugoti archyvui, todėl negali suteikti duomenų apie pareiškėjų pareiškime nurodytus statinius. VĮ „Registrų centro“ duomenimis, Nekilnojamojo turto registre nėra jokių įrašų apie ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusį nekilnojamąjį turtą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.
Pareiškimas tenkintinas.
CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.
Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1996 metais likviduota ir iš viešojo registro išregistruota ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, kurios likvidacinė komisija bendrovės nariams – pajininkams pagal jų turėtą pajų skaičių išdalino bendrovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. P. P. ir V. D., pareiškėjo T. P. uošviai R. U. ir I. U., pareiškėjos I. P. uošvis K. B. P., pareiškėjo L. D. tėvai K. D. ir R. D., pareiškėjo L. B. draugas R. M., kaip bendrovės pajininkai gavo garažus, esančius (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas P. P., kaip ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkas, už turėtus pajus taip pat gavo sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Nėra išlikę jokių rašytinių įrodymų, kad minėti asmenys buvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkai, koks konkrečiai turtas jiems atiteko, aptariami pastatai nebuvo įrašyti nekilnojamojo turto kadastre, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos pastatus jokiam asmeniui neįregistruotos. Vis dėlto išklausius pareiškėjų paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškime nurodomi pastatai priklausė buvusiai ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovės likvidacinės komisijos buvo perduoti pajininkams proporcingai jų turėtam pajų skaičiui.
Įgiję garažų pastato dalis – atskirus garažus, pajininkai nuosavybės teisių į gautą turtą neįregistravo, nepamena, kad būtų gavęs kokius nors turto įgijimą pagrindžiančius dokumentus arba jų neišsaugojo. Kai kurie asmenys savo turto dalį atidavė/dovanojo ūkinę veiklą vykdantiems savo artimiesiems ar kitiems asmenims. Pareiškėjai P. P. ir V. D., kaip buvę ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pajininkai, už pajus gavę dalį garažų pastato, o pareiškėjas P. P. ir sandėlį, paminėtą turtą valdo nuo 1994 m. Pareiškėjo T. P. uošviai R. U. ir I. U. pareiškėjui garažus perleido 1995 metais, pareiškėjui sudarius santuoką su jų dukra; pareiškėjos I. P. uošvis K. B. P. savo sūnui, o pastarasis savo sutuoktinei pareiškėjai I. P. garažą padovanojo 2008 m., pareiškėjai įregistravus ūkį; pareiškėjo L. D. tėvai K. D. ir R. D. sūnui L. D. garažą perleido jam pradėjus ūkininkauti, pareiškėjo vardu ūkininko ūkis įregistruotas 2004 m.; pareiškėjo L. B. draugas R. M. pareiškėjui garažus atidavė 2004 m. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės pagrindžia, kad pareiškėjai įgyjamąja senatimi prašomą įgyti nekilnojamąjį turtą valdo ilgiau nei 10 metų.
Kaip nurodė pareiškėjai, neatlygintinai kitiems asmenims perleidžiant už pajus gautą nekilnojamąjį turtą, jokios rašytinės ar notarinė formos dovanojimo sutartys sudarytos nebuvo. Tiek pagal šiuo metu galiojančias normas (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis), tiek pagal 1995 m. galiojusias teisės normas (1964 m. CK 255 straipsnis, 282 straipsnis) nekilnojamojo turto dovanojimo sutartys turėjo būti notarinės formos, o notarinės formos nesilaikymas tokį sandorį daro negaliojantį. Žodinių dovanojimo sutarčių pagrindu pareiškėjai T. P., I. P., L. D., L. B. netapo jiems perduotų valdyti garažų, kaip nekilnojamųjų daiktų, savininkais. Be to ir jiems turtą dovanoję asmenys nebuvo savo nuosavybės teisių išviešinę viešajame registre, jie taip pat nebuvo laikomi savininkais. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką sandorio sudarymas nesilaikant įstatymo nustatytos formos, gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas. Asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl formos reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).
Įrodymų visuma teismui leidžia pagrįstai manyti, jog pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į pareiškime nurodytus statinius nei vienu iš CK 4.47 straipsnyje nustatytų būdų, t. y. jie nėra pastatų, į kuriuos siekia įgyti nuosavybės teises įgyjamąja senatimi, savininkai. Pareiškėjai niekur neregistruoto garažų pastato dalis, o pareiškėjas P. P. ir pastatą – sandėlį sąžiningai įgijo arba kaip pajininkai iš likviduojamos ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, arba gavo dovanų iš kitų pajininkų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina tikrąją sandorio šalių valią perduoti pastatus pareiškėjų nuosavybėn ir nėra jokių duomenų apie tai, jog nekilnojamieji daiktai buvo valdomi prieš kurio nors asmens valią ar neteisėtai. Pareiškėjai iki sprendimo šioje byloje priėmimo daugiau kaip dešimt metų pastatus valdo sąžiningai kaip savo, naudoja juos savo reikmėms, prižiūri, remontuoja. Kaip nurodė teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. G., jei pareiškėjai nebūtų darę remonto garažų pastatui, iš pastato būtų likę tik griuvėsiai. Ginčų tarp pareiškėjų dėl konkrečių garažų pastato dalių priklausomybės nėra kilę. Įrodymų, kad pastatai nuosavybės teise priklausytų savivaldybei ar valstybei, nėra. Savivaldybė pati skatino pastatų valdytojus įregistruoti nuosavybės teises į šiuos pastatus, nes kitaip jie gali būti pripažinti bešeimininkiais ir nugriauti. Viešame registre pastatai nėra įregistruoti kitų asmenų vardu. Pareiškėjai yra įsitikinę, jog į minėtus pastatus niekas neturi daugiau teisių už juos – kaip nurodė pareiškėjai, visi kaime žino, kad čia yra būtent jų pastatai. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė patvirtino, kad pareiškėjai naudojasi tais pastatais, patys organizavosi remontą, jiems pastatai yra reikalingi. Per visą pastatų valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjų valdomų pastatų niekas nereiškė, o 2020 m. rugpjūčio 20 d. apie teisme iškeltą civilinę bylą paskelbus specialiame interneto tinklapyje, per nustatytą terminą dėl pareiškimo niekas nepateikė jokių prieštaravimų ar pareiškimų įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis. Teismas vertina, kad pareiškėjai šiuos nekilnojamuosius daiktus, į kuriuos siekia įgyti nuosavybės teises, valdė, kaip savus, nesislapstydami ir šie nekilnojamieji daiktai pareiškėjų buvo valdomi nepertraukiamai, jie elgėsi kaip daiktų savininkai – juos prižiūrėjo, remontavo, naudojosi, užsakė pastatų kadastrinius matavimus ir valdė ilgiau, nei įstatyme numatytas terminas, reikalingas nuosavybės teisei įgyti.
Taigi pareiškėjai teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų kaip savo valdė pareiškime nurodytus nekilnojamuosius daiktus ir per visą laikotarpį nuo valdymo pradžios pastatų valdymas atitiko CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas sąlygas, todėl valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.
Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjų pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CPK 270 straipsnis, 533 straipsnis), ir nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad pareiškėjai įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus: pareiškėjas T. P. į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); P. P. į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); I. P. į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), V. D. į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); L. D. į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); L. B. į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); P. P. į pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (CK 4.68-4.71 straipsniai). Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisei įregistruoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268-270, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad pareiškėjas T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
Nustatyti, kad pareiškėjas P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
Nustatyti, kad pareiškėja I. P., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
Nustatyti, kad pareiškėjas V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
Nustatyti, kad pareiškėjas L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
Nustatyti, kad pareiškėjas L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir į garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas nekilnojamojo daikto nuosavybės teisei įregistruoti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.