- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-17
- Bylos Nr.
- e2-74-1098/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- J. L., V. R., B. P., R. P., L. B., R. B.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Ina Navickienė
atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės įgaliotoms atstovėms Rūtai Svetickaitei ir Justinai Jodkienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. L., V. R., B. P., R. P., L. B. ir R. B. patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl administracinio akto nuginčijimo ir žemės sklypų ribų nustatymo (patikslinimo), tretieji asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras|, V. A., J. A., E. I. ir J. I., akcinė bendrovė SEB bankas ir Luminor Bank AS.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.
1. Ieškovai J. L., V. R., B. P., R. P., L. B. ir R. B. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su 2024 m. birželio 10 d. patikslintu ieškiniu (DOK-89801) atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir valstybės įmonei (toliau –ir VĮ) „Registrų centras“, prašydami:
1.1. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. A30-2028/21 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“.
1.2. Nustatyti (patikslinti) žemės sklypų ribas pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „GeoStartas“ atliktus kadastrinius matavimus.
2. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodo, kad ieškovams B. P. ir R. P. asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso po ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei po ½ dalį šiame žemės sklype esančio gyvenamojo namo. Ieškovams L. B. ir R. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei šiame sklype esantis gyvenamasis namas. Ieškovei J. L. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei jame esantis gyvenamasis namas. Ieškovei V. R. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei jame esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tretiesiems asmenims J. I. ir E. I. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 185/560 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Anot ieškovų, 2021 m. rugsėjo 25 d. buvo gauti savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ kvietimai 2021 m. spalio 1 d. atvykti į projektuojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g., kuris ribojasi su jų žemės sklypais, ribų ženklinimą. Nurodytą dieną minėtos įmonės atstovai atliko tik dalinį ribų ženklinimą, t. y. riboženklius sukalė žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir M. M.. Į kitus sklypus atstovai atvykę nebuvo ir riboženklių nesukalė. Ieškovų tvirtinimu, 2021 m. spalio 12 d. jie gavo 2021 m. spalio 1 d. žemės sklypo ribų ženklinimo aktus, kuriuose, be kita ko, nurodyta, jog žymint projektuojamo sklypo ribas, ribos buvo paženklintos 11 vnt. riboženklių. Pasak ieškovų, dėl gautų paženklinimo aktų jie tiek savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“, tiek Nacionalinei žemės tarnybai Vilniaus skyriui pateikė savo nesutikimus ir pastabas. Sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) savininkai nustatė, kad pagal įtvirtintus riboženklius turimų žemės sklypų ribos neatitinka pirminių sklypų matavimo duomenų, taip pat, jog ribos nebuvo paženklintos 11 vnt. riboženklių ir matavimus atliko visai kitas asmuo, nei nurodytas akte. Pažymi, kad žemės sklypų planai buvo sudaryti 1993-1994 metais ir tuo metu jos buvo nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje. Pasikeitus koordinačių sistemai, anot ieškovų, jų sklypų ribos be jokių atskirų matavimų buvo įregistruotos VĮ Registrų centre, o atlikus perskaičiavimus, kaip paaiškėjo, buvo nukrypta nuo pirminių žemės sklypų ribų, ko pasėkoje SĮ Vilniaus planas atliekant gretimo sklypo matavimus, ieškovų žemės sklypai ne tik pasislinko, bet ir kerta jiems nuosavybės teise priklausančius statinius (gyvenamuosius namus).
3. Ieškovai pažymi, jog ginčo teritorijos planavimas vyko iki 1995 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I1120 priėmimo. 1992 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 1742V nuspręsta parduoti (išnuomoti) sklypus eksperimentinei kooperatinei blokuotų individualių gyvenamųjų namų su kūrybinėmis dirbtuvėmis statybai pagal priedėlį bei Vilniaus miesto savivaldybei perduoti 20 sklypų. Sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), priklausė potvarkio 2 punkte nurodytiems sklypams, kuriuos savivaldybė perdavė Sausio 13-osios aukų artimiesiems, o šie sklypus perleido kitiems savininkams. 1993 m. liepos-rugpjūčio mėn. buvo sudaryti atskirų sklypų namų valdos ribų planai, patvirtinant, kad juose nurodytos koordinatės atitinka nurodytas planavimo dokumente. Ieškovai teigia, kad žemės sklypų planavimo ir gyvenamųjų namų projektavimo etapuose sklypų vieta teritorijoje nesikeitė ir sklypų ribos (koordinatės) tuo metu atitiko planavimo dokumente numatytas ribas. Žemės sklypų ribų neatitikimai su VĮ Registro centre nurodytomis ribomis yra ne fiziniai ribų pasikeitimai, o pirminių matavimų (pagal seną matavimo sistemą) neatitikimų pasekmės. Anot ieškovų, VĮ Registrų centre įregistruotos vietinėje koordinačių sistemoje žemės sklypų (esančių (duomenys neskelbtini)) ribos neatitinka ilgamečio faktinio naudojimo pagal pirminiuose sklypų planuose nurodytas sklypų ribas bei sutampa su žemės sklypuose esančiais pastatais (ar juos kerta).
4. Ginčo žemės sklypų savininkai sutiko su 2021 m. lapkričio 19 d. vietovėje paženklintomis žemės sklypų ribomis ir jų metu surašytais žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktais. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus specialistai 2022 m. sausio 5-6 d. žemės sklypų kadastro duomenų bylų tikrinimo aktuose nurodė, kad nepateiktas teritorijų planavimo dokumentas, kurio pagrindu keičiamos žemės sklypo ribos. Ieškovai teigia, kad 2022 m. sausio 6 d. sausio 7 d. su papildomais prašymais kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyrių pateikti dokumentus, reikalingus jų žemės sklypų kadastriniams matavimams atlikti. Prašymas buvo persiųstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyriui, kuris 2022 m. sausio raštu atsakė, kad skyrius neturi ieškovų žemės sklypų suformavimo dokumentų, todėl jų pateikti negali. 2024 m. kovo 1 d. Nacionalinės žemės tarnybai buvo pateiktas prašymas pateikti paaiškinimą dėl ginčo žemės sklypų kadastrinių matavimų. Pateiktame atsakyme buvo nurodyta, kad Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas (geodezinis tinklas) iki 1990 metų buvo sudarytas vietinėje koordinačių sistemoje. Šis geodezinis pagrindas nėra vienalytis, jis buvo sudaromas atliekant matavimus skirtingais laikotarpiais ir įvairiais metodais, dėl to punktų koordinatės nustatytos su paklaidomis. Transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje. Dėl šių koordinačių skirtumų gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų. Atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei buvo pateikti 2024 m. vasario 23 d. prašymai pateikti informaciją apie tai ar esamoje situacijoje būtina tikslinti teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Pasak ieškovų, atsakovė į prašyme suformuluotą klausimą neatsakė. Vilniaus miesto savivaldybė išreiškė nepritarimą paženklintoms ir kadastrinių matavimų plane nurodytoms minėtų ginčo žemės sklypų riboms, motyvuojant tuo, kad sklypų ribos paslenkamos į šiaurės rytų pusę ir kerta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. A30-2028/21 patvirtintu teritorijos prie (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektu suprojektuotų žemės sklypų ribas. Tačiau aplinkybės, kad tai galimai būtent 2021 m. birželio 8 d. įsakymu suprojektuoto žemės sklypo ribos nustatytos netinkamai, atsakovė apskritai nevertina. Ieškovams buvo pasiūlyta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ribas tikslinti valstybinės žemės ploto, esančio tarp minėtų žemės sklypų ir privažiavimo kelio (pietvakarių pusėje), sąskaita bei panaikinant esamą tarpą tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nenurodant kaip tai galėtų būti įgyvendinama. Kadangi nebuvo atsakyta į pateiktą klausimą, anot ieškovų, atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei 2024 m. balandžio 9 d. buvo pateikti pakartotiniai prašymai, į kuriuos atsakovė atsakė, jog analogiškas prašymas jau buvo išnagrinėtas ir nepritarimas tikslinamoms Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ginčo žemės sklypų riboms buvo išdėstytas Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. kovo 19 d. rašte Nr. A51-40189/24 (22.14.2.12E-ŽEM). Atsakovė papildomai nurodė, jog išnagrinėję su prašymu pateiktus matininko D. K. parengtus Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ginčo žemės sklypų patikslintus kadastrinių matavimų planus, ginčo žemės sklypų ribos nepatenka į (duomenys neskelbtini) gatvės ribas. Ieškovai pažymi, kad susiklostė tokia situacija, jog niekas negali pateikti jų žemės sklypų suformavimo dokumentų, tačiau nepaisant to, VĮ Registrų centre yra atlikta (neaišku tik kokiu pagrindu) jiems priklausančių žemės sklypų ribų registracija, nurodant, kad jie suformuoti neva atliekant kadastrinius matavimus. Duomenys apie visoje Lietuvoje esančius sklypus į Registrų centrą, ieškovų nuomone, buvo perkelti tiesiog visuotinai perskaičiuojant iš anksčiau naudotos vietinės matavimo/koordinačių sistemos į naująją LKS-94 neatliekant jokių kontrolinių matavimų, be žemės sklypų savininkų sutikimų ar nesutikimų ir be jokio jų dalyvavimo. Ieškovų teigimu, jiems tik iš Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2022 m. vasario 1 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto tapo žinoma, jog yra priimtas ginčijimas įsakymas, remiantis kuriuo neva yra patvirtintos formuojamo žemės sklypo ribos, sutampančios su jų žemės sklypų ribomis, įregistruotomis VĮ Registrų centre. Ieškovai laikosi pozicijos, jog ginčo įsakymas sudaro kliūtį patvirtinti realius jų žemės sklypų kadastrinius matavimus. Nepanaikinus ginčijamo įsakymo, atsakovė toliau formuos greta naujus žemės sklypus pagal registre neteisingai įregistruotas žemės sklypų ribas. Ieškovų įsitikinimu, dėl nevienodų matavimo sistemų susidarę neatitikimai ištaisytini jiems priklausančių žemės sklypų ribas nustatant pagal į bylą pateiktą kadastrinių matavimų planą. Ieškovų tvirtinimu, atsakovės pageidaujamos naujo formuojamo sklypo ribos akivaizdžiai pažeidžia faktiškai nusistovėjusį naudojimąsi ginčo žemės sklypais bei neatitinka šalių interesų pusiausvyros teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų. Ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 ir 4.45 straipsnių nuostatomis, Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu bei aktualia teismų praktika.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašo: 1) taikyti ieškinio senaties terminą; 2) netenkinus pirmojo reikalavimo, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-106152) nurodo, kad ginčo įsakymu buvo patvirtinta apie 1667 kv. m. ploto teritorijos prie (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslai: suformuoti naujus valstybinės žemės sklypus ir nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei žemės naudojimo būdą. Ginčijamas įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 20 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513. Projektas buvo rengiamas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2020 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. A30-1322/20, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. gegužės 22 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais Nr. A648-177/20 (2.14.2.12E-ŽEM), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2020-06-04 Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais Nr. SFP-8551-(14.49.36). Atsakovės nuomone, naikinti skundžiamo įsakymo, patikslintame ieškinyje nurodytais pagrindais, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Atsakovei nėra suprantama kokiu pagrindu administracijai yra perkeliama galimai duomenų perkėlimo iš vienos koordinačių sistemos į kitą atsiradusių klaidų rizika ir su tuo susijusios neigiamos pasekmės. Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nurodyti duomenys nėra nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovės tvirtinimu, ji negali prisiimti atsakomybės už tai, kad nekilnojamojo turto kadastro duomenys, ieškovų įsitikinimu, buvo neteisingi. Būtent duomenys esantys nekilnojamojo turto kadastre yra atspirties taškas formuojant naujus sklypus ir, neva atsakovės, ji neturėjo jokio objektyvaus pagrindo abejoti tokių duomenų teisingumu ir pagrįstumu. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ieškovams priklausantys žemės sklypai buvo įregistruoti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre 1994-1995 metais, tačiau VĮ „Registrų centras“ vykdydamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatas tik perkėlė šių sklypų duomenis iš Valstybinio žemės kadastro duomenų registro į Nekilnojamojo turto registrą. Teisės aktuose nebuvo numatytas reikalavimas, kad transformuojant žemės sklypų ribų koordinates, nustatytas vietinėse koordinačių sistemose, į LKS-94 koordinačių sistemą, būtų pakartotinai atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai. Ieškovų žemės sklypų planuose užfiksuotos sklypų ribų posūkio taškų koordinatės vietinėje koordinačių sistemoje, pasak atsakovės, patvirtina, kad šios koordinatės į LKS-94 koordinačių sistemą transformuotos teisingai bei atitinka žemės sklypų ribas pažymėtas kadastro žemėlapyje. Atsakovės teigimu, intarpas tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsirado ne dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų koordinačių transformavimo iš vietinės koordinačių sistemos į LKS-94, o dėl nurodytų sklypų planuose nurodytų koordinačių reikšmių, kurias suvedus į kadastro žemėlapį susidaro intarpas. Atsakovė taip pat laikosi pozicijos, kad patikslinto ieškinio reikalavimas nustatyti žemės sklypų ribas pagal UAB „GeoStartas“ atliktus kadastrinius matavimus ir nustatyti tokias jų ribas, pažeistų atsakovės jau suformuoto žemės sklypo ribas. Atsakovė taip pat pažymi tai, kad skundžiamas administracijos įsakymas buvo priimtas 2021 m. birželio 8 d., tuo tarpu ieškovai į teismą pirminiu ieškiniu kreipėsi 2022 m. kovo 1 d., t. y. praėjus beveik 9 mėnesiams po priimto įsakymo. Šiuo konkrečiu atveju, administracija laikosi pozicijos, kad turėtų būti taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kuomet reikalaujama pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pakeista byloje dalyvaujančio asmens valstybės įmonės „Registrų centras“ procesinė padėtis iš atsakovo į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-104161) prašo civilinę bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra. Iš trečiojo asmens nepriteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
9. Kadangi trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nepateikė jokių argumentų bei palaikė pirminę poziciją, tai toliau dėstomi trečiojo asmens argumentai, nurodyti jo atsiliepimuose į pirminį ieškinį (DOK-56853, DOK-18359). Trečiojo asmens vertinimu, visi ieškovų nurodytų sklypų duomenys, įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti, todėl yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti (arba nepakeisti) įstatymų nustatyta tvarka. Pažymi, kad iki 1998 m. sausio 1 d. nekilnojamojo turto objektų – žemės sklypų registraciją (taip pat ir žemės sklypų formavimą) atliko miestų (rajonų) apylinkių Agrarinės reformos tarnybos, vėliau Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos, vėliau – apskričių viršininkų administracijų žemėtvarkos skyriai. Panaikinus apskričių viršininkų administracijas, jų žemėtvarkos skyrių teises ir pareigas bei vykdomas funkcijas perėmė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Duomenys apie žemės sklypus ir daiktines teises į juos iki 1998 m. sausio 1 d. buvo renkami ir registruojami Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymu, nuo 1998 m. sausio 1 d., įkūrus Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonę (Registrų centrą), duomenys (tekstiniai) apie žemės sklypus ir daiktines teises į juos, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, buvo perkelti į Nekilnojamojo turto registro Centrinį duomenų banką, netikrinant jų teisėtumo bei pagrįstumo. Trečiasis asmuo pažymi, kad perdavus registro duomenis, archyvai perduoti nebuvo. Ieškovams priklausantys žemės sklypai buvo įregistruoti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre 1994-1995 metais, o Registrų centras vykdydamas Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatas tik perkėlė šių sklypų duomenis iš Valstybinio žemės kadastro duomenų registro į Nekilnojamojo turto registrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 buvo patvirtinta geodezinių koordinačių sistema LKS-94, o Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1996-01-05 įsakyme Nr. 1 nustatyta, kad nuo 1996 m. vasario 1 d. vykdant žemės reformos, valstybinio žemės kadastro, geodezinius, topografinius ir kartografinius darbus, sudarant žemėlapius turi būti naudojama tik 1994 m. Lietuvos koordinačių sistema (LKS-94), išskyrus tarptautiniais susitarimais reglamentuotus darbus. Pabrėžia, kad teisės aktuose nebuvo numatytas reikalavimas, kad transformuojant žemės sklypų ribų koordinates, nustatytas vietinėse koordinačių sistemose, į LKS-94 koordinačių sistemą, būtų pakartotinai atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai. Anot trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“, ieškovų žemės sklypų planuose užfiksuotos sklypų ribų posūkio taškų koordinatės vietinėje koordinačių sistemoje patvirtina, kad šios koordinatės į LKS-94 koordinačių sistemą transformuotos teisingai bei atitinka žemės sklypų ribas pažymėtas kadastro žemėlapyje. Ieškovai, anot trečiojo asmens, nepateikė jokių įrodymų, skaičiavimų, kurie patvirtintų, kad nors viena jų žemės sklypų planuose užfiksuota ribų posūkio taškų koordinatė į LKS-94 koordinačių sistemą yra transformuota klaidingai. Atkreipia dėmesį į tai, kad patenkinus ieškinio reikalavimą patikslinti ieškovams priklausančių žemės sklypų ribas pagal UAB ,,GeoStartas“ atliktus kadastrinius matavimus, intarpas tarp sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bus panaikintas, tačiau atsiras naujas intarpas tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio, (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
10. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-106753) prašo dėl ieškovų patikslinto ieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus faktus, argumentus bei teismų praktika.
11. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas ginčijamu 2021 m. birželio 8 d. įsakymu patvirtino apie 1667 kv. m ploto teritorijos prie (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą bei suprojektavo 513 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei 555 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo 2021 m. lapkričio 30 d. aktu bei 2021 m. gruodžio 16 d. aktu suderino projektuojamų žemės sklypų kadastrinius matavimus. Kadangi ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami panaikinti ginčo įsakymą, tai Nacionalinė žemės tarnyba šių žemės sklypų suformavimo klausimą atidėjo iki bus išnagrinėta ši byla ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas. 2021 m. gruodžio 21 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje buvo gauti ieškovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastriniai matavimai bei jų prašymai pakeisti minėtų žemės sklypų kadastro duomenis pagal matininko D. K. parengtas žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas. Išnagrinėjus ieškovų pateiktus žemės sklypų kadastrinius matavimus, buvo nustatytas trūkumas, kad nepateiktas teritorijų planavimo dokumentas, kurio pagrindu keičiamos žemės sklypo ribos. Ieškovai 2022 m. sausio 6 d. bei 2022 m. sausio 7 d. prašymais kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių prašydami pateikti dokumentus, reikalingus jų žemės sklypų kadastriniams matavimams atlikti, šis ieškovų prašymas pagal kompetenciją buvo persiųstas atsakovei. Atsakovė 2022 m. sausio 17 d. raštu informavo, kad Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius neturi ieškovų žemės sklypų suformavimo dokumentų, todėl jų pateikti negali. Trečiasis asmuo pažymi, kad remiantis teisės aktais ir teismų praktika matininkas, parengęs žemės sklypo planą, privalo užtikrinti plane pateiktų duomenų teisingumą ir atsako už atlikto darbo kokybę. Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas (geodezinis tinklas) iki 1990 metų buvo sudarytas vietinėje koordinačių sistemoje. Šis geodezinis pagrindas nėra vienalytis, jis buvo sudaromas atliekant matavimus skirtingais laikotarpiais ir įvairiais metodais, dėl to punktų koordinatės nustatytos su paklaidomis. Taip pat šio tinklo susiejimo su valstybiniu geodeziniu pagrindu tikslumas neužtikrina Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais nustatytų reikalavimų matavimo tikslumui atliekant nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus nuo vietinio tinklo punktų. Teigiama, kad transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje. Dėl šių koordinačių skirtumų ir gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų. Taip pat pažymi, kad ieškovų žemės sklypai buvo suformuoti Vilniaus miesto valdybos 1991 m. rugpjūčio 1 d. potvarkiu Nr. 125V, žemės sklypų kadastriniai matavimai atlikti 1994 m. nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje. Todėl atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo plotas gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 1 priede.
12. Trečiasis asmuo AB SEB bankas 2024 m. gruodžio 23 d. raštu (DOK-191648) informavo teismą, kad nesinaudos teise teikti atsiliepimą.
13. Tretieji asmenys V. A., J. A., E. I. ir J. I., Luminor Bank AS per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į patikslintą ieškinį, neišreiškė pozicijų byloje.
Šalies argumentai
14. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė palaikė patikslintame ieškinyje ir kituose pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Atstovė pažymėjo, kad nereikalauja iš atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo posėdžio metu ieškovė J. L. papildomai paaiškino, kad ji, kaip paprastas pilietis, nesidomėjo sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūromis. Užtikrintai pareiškė, kad nuo to momento, kai jai priklausančiame žemės sklype buvo pastatytas namas, niekas nepasikeitė. Jos atveju iš kiemo pusės pasislinko sklypo riba.
Atsiliepimas
16. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Atstovių vertinimu, savivaldybė turėjo teisę vadovautis VĮ „Registrų centras“ įregistruotomis ribomis. Formaliai vertinant, jokių neteisėtų veiksmų iš savivaldybės pusės nėra.
17. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė palaikė poziciją, nurodytą atsiliepime į patikslintą ieškinį. Atstovė patvirtino, kad Tarnybos vertinimu, teritorijų planavimo dokumento pateikimas nagrinėjamu atveju nėra reikalingas ir kadastro duomenų nustatymo darbai gali būti tęsiami remiantis ieškovų parengtu planu. Pritaria ieškovų matininko atliktiems kadastriniams matavimams.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad jis atliko ieškovų žemės sklypų kadastrinius matavimus. Atlikdamas kadastrinius matavimus jis vadovavosi ieškovų pateiktomis pastatų inventorizacinėmis bylomis ir vietinėje sistemoje atliktų kadastrinių matavimų planais (planai be pastatų, vos keturių taškų). Remiantis šiais dokumentais jis nustatė, kad šiuo metu ieškovų naudojamos sklypų ribos atitinka planus vietinėje sistemoje ir pastatų inventorizacines bylas. Pateikus kadastrines bylas derinti, buvo nustatytas trūkumas, jog nepateiktas pirminis teritorijų planavimo dokumentas. Toks reikalavimas yra nelogiškas, jo vertinimu, nes tokio dokumento faktiškai net nėra. Be to, šiuo atveju ribos nekeičiamos, todėl toks dokumentas negali būti reikalaujamas. Faktiškai šiuo metu visos kvartalo ribos kerta namus. Jo nustatytos sklypų ribos sutampa su išorinėmis kraštinėmis, nei plotas, nei linijos, nei konfigūracijos nesikeitė nuo pirminių. Jo vertinimu, atliekant 1994 m. kadastrinius matavimus buvo naudojami kuoliukai, atskaitos taškus imant nuo neegzistuojančių taškų. Jeigu ploto skirtumas ne didesnis kaip 1 kv. m., reiškia matavimai atlikti teisingai, ką patvirtino Nacionalinė žemės tarnyba. Perkeliant koordinates iš vietinės į dabartinę koordinačių sistemą nebuvo permatuotos, o buvo perskaičiuotos ribos.
19. Teismo posėdžio metu liudytojas G. B. parodė, kad 1991 m. bendrijos iniciatyva dalyvavo formuojant (duomenys neskelbtini) teritoriją po 4 arus. Suformavus individualius žemės sklypus, dalis jų buvo skirta bendrijos nariams, o dalis atiteko savivaldybei. Formuojant žemės sklypų teritoriją tikslūs jų matavimai nebuvo atliekami. Anot liudytojo, visi suformuoti žemės sklypai liko tokie kokie buvo, nebent keli sklypai buvo sujungti. Jam atlikus savo žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad sklypo ribos pasikeitė puse metro. Jo vertinimu, tokie sklypo ribų neatitikimai yra galimi, nes 1991 m. jokių tikslių matavimų nebuvo atlikta. Jeigu perkeliant žemės sklypų koordinates iš vienos koordinačių sistemos į kitą būtų atlikti kadastriniai matavimai, tai paklaidų būtų galima išvengti.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
20. Remiantis byloje esančiais duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta:
20.1. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovams B. P. ir R. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį 560 kv. m. ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijimo pagrindas – 2010 m. balandžio 1 d. dovanojimo sutartis. Žemės sklypo pagrindinė naudojimosi paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.
20.2. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovui R. B. nuosavybės teise priklauso 313 kv. m. ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijimo pagrindas – 1997 m. gegužės 6 d. pirkimo-pardavimo sutartis. Žemės sklypo pagrindinė naudojimosi paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.
20.3. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei J. L. nuosavybės teise priklauso 313 kv. m. ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijimo pagrindas – 2013 m. rugpjūčio 9 d. dovanojimo sutartis, įregistruota sutartinė hipoteka AB SEB banko naudai. Žemės sklypo pagrindinė naudojimosi paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.
20.4. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovei V. R. nuosavybės teise priklauso 313 kv. m ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijimo pagrindas – 2002 m. liepos 30 d. Turto pasidalinimo sutartis. Žemės sklypo pagrindinė naudojimosi paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.
20.5. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, tretiesiems asmenims J. A. ir V. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 375/560 dalis, 560 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijimo pagrindas – 2023 m. gegužės 23 pirkimo-pardavimo sutartis, įregistruota sutartinė hipoteka Luminor Bank AS naudai. Tretiesiems asmenims J. I. ir E. I. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 185/560 dalis to paties žemės sklypo, įsigijimo pagrindas – 2010 m. spalio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis, įregistruota sutartinė hipoteka SEB banko naudai. Žemės sklypo pagrindinė naudojimosi paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.
20.6. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas byloje ginčijamu 2021 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. A30-2028/21 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino apie 1667 kv. m ploto teritorijos prie (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą bei suprojektavo 513 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei 555 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo 2021 m. lapkričio 30 d. aktu bei 2021 m. gruodžio 16 d. aktu suderino projektuojamų žemės sklypų kadastrinius matavimus. Kadangi ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami panaikinti ginčo įsakymą, tai Nacionalinė žemės tarnyba šių žemės sklypų suformavimo klausimą atidėjo iki bus išnagrinėta ši civilinė byla ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas. Taigi šiai dienai žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre bei registre.
Žemesnės instancijos teismas
20.7. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriuje 2021 m. gruodžio 21 d. buvo gauti ieškovams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų kadastriniai matavimai bei ieškovų prašymai pakeisti minėtų žemės sklypų kadastro duomenis pagal matininko D. K. parengtas žemės sklypų kadastrinių matavimų bylas. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius, išnagrinėjęs ieškovų pateiktus žemės sklypų kadastrinius matavimus, 2022 m. sausio 6 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. KAM-1720-(10.9 E.), 2022 m. sausio 6 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. KAM-1712-(10.9 E.), 2022 m. sausio 6 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. KAM-1715-(10.9 E.), 2022 m. sausio 5 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. KAM-1510-(10.9E.) bei 2022 m. vasario 1 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. KAM-9493-(10.9 E.) nesuderino žemės sklypų nurodydamas trūkumą, kad nėra pateiktas teritorijų planavimo dokumentas.
20.8. Ieškovai 2022 m. sausio 6 d. bei 2022 m. sausio 7 d. prašymais kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių prašydami pateikti dokumentus, reikalingus jų žemės sklypų kadastriniams matavimams atlikti. Šis ieškovų prašymas pagal kompetenciją buvo persiųstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriui, kuris 2022 m. sausio 17 d. raštu Nr. A517279/22 (2.14.2.12EŽEM) atsakė, kad žemės sklypai (duomenys neskelbtini) pateko į teritoriją, kuri buvo suplanuota Vilniaus miesto mero 1991 m. rugpjūčio 1 d. potvarkiu Nr. 1225V, kaip 72 individualių blokuotų gyvenamųjų namų su kūrybinėmis dirbtuvėmis kvartalas prie Kalvarijų gatvės. Vilniaus miesto valdybos 1992 m. rugsėjo 3 d. potvarkiu Nr. 1742V „Dėl žemės sklypų individualiai statybai“ pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, suplanuotus valstybinės žemės sklypus leista įsigyti konkretiems fiziniams asmenims. Pažymėjo, kad skyrius neturi ieškovų žemės sklypų suformavimo dokumentų, todėl jų pateikti negali.
20.9. Ieškovė J. L. 2024 m. kovo 1 d. prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prašydama pateikti paaiškinimus dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų. Nacionalinės žemės tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro skyrius, išnagrinėjęs prašymą, 2024 m. kovo 14 d. raštu Nr. 1SD-8774-(10.12 E.) „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė ieškovei J. L. kad išnagrinėjus 1994 m. matininko A. K. parengtus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), planus M 1:500 ir UAB „GeoStartas“ matininko D. K. parengtus planus M 1:500 nustatė, kad žemės sklypų ribos (linijų ilgiai) ir plotai nepakito. Pažymėjo, kad pagal Nuostatų 211 punktą, kai žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti nuo valstybinio geodezinio pagrindo globalinės padėties nustatymo sistemos (GPS) 1, 2 ir 3 klasių tinklų punktų ar Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo ( LitPOS) arba nuo su valstybiniu geodeziniu pagrindu susietų kitų globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo, žemės sklypo plotas negali skirtis nuo anksčiau geodeziniais prietaisais sąlyginėse ir vietinėse koordinačių sistemose nustatyto žemės sklypo ploto daugiau nei kadastriniams matavimams leidžiama ploto santykine paklaida 1/1000. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypų savininkai su nustatytomis ribomis administracine tvarka sutinka, darbai gali būti tęsiami. Taip pat šiuo raštu informavo, kad nagrinėjamu atveju teritorijų planavimo dokumento patikslinimas nėra reikalingas; nekilnojamojo turto objekto, žemės sklypo kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų nustatymo darbai gali būti tęsiami vadovaujantis UAB „GeoStartas“ matininko D. K. parengtų planų pažymėtomis ribomis, nepažeidžiant kelių ribų ir suderinus su Vilniaus miesto savivaldybe.
21. Pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. A30-2028/21 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ bei nustatyti (patikslinti) jiems priklausančių žemės sklypų ribas pagal UAB „GeoStartas“ matininko D. K. atliktus kadastrinius matavimus. Ieškovai laikosi pozicijos, kad jiems priklausančių žemės sklypų ribos, kurios buvo nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, atliekant jų registraciją ir perskaičiavimą pagal LKS94 valstybinę koordinačių sistemą, pasikeitė, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija pradėjo formuoti sklypus pagal neteisingai įregistruotas jų žemės sklypų ribas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos formuojamo sklypo ribos aiškiai pažeidžia jų interesus ir neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, todėl teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą.
22. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punkte nustatyta, kad sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus arba žemės valdos projektus ir patvirtintas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, piliečiams pasirinkus žemės sklypą pagal nustatytą eilę. Perduodamų neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naujų žemės sklypų individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.
23. Remiantis pirmiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, vienas iš juridinių pagrindų Nacionalinei žemės tarnybai priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai, yra piliečio valia dėl tam tikro naujo žemės sklypo individualiai statybai ar kitai paskirčiai pasirinkimo, o kitas – savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, t. y. ginčijamas įsakymas, o taip pat ir žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje ir kiti dokumentai. Tačiau, kaip minėta, nagrinėjamu atveju, ginčijamu įsakymu suprojektuoti žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti (sprendimo 20.6 punktas).
24. Nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia tarpinstituciniu bendradarbiavimu, šio proceso užbaigimui būtinas yra visų jame dalyvaujančių subjektų teisių ir pareigų tinkamas vykdymas. Vadinasi, atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo procedūrose dalyvauja ne tik tie viešojo administravimo subjektai, kuriems įstatymu suteikti įgaliojimai nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę (iki 2010 m. liepos 1 d. apskričių viršininkų administracijoms, nuo 2010 m. liepos 1 d. – Nacionalinei žemės tarnybai), bet ir savivaldybių administracijos.
25. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybės nėra pavaldžios valstybės institucijoms, o pagal Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį – vienas pagrindinių principų, kuriuo grindžiama vietos savivalda, yra savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 19 punktą teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Taigi, žemės sklypų, perduodamų neatlygintinai nuosavybėn piliečiams pagal patvirtintą eilę, formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija.
26. Žemės sklypo ribų nustatymą reglamentuoja CK 4.45 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 443-701/2015).
27. Pažymėtina ir tai, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – kadastriniai matavimai), atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ , bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“. Tikslinimo taisyklių 6 punkte nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo dokumentus – detaliuosius ar specialiuosius planus, žemės valdos projektus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės planus.
28. Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas (geodezinis tinklas) iki 1990 metų buvo sudarytas vietinėje koordinačių sistemoje. Šis geodezinis pagrindas nėra vienalytis, jis buvo sudaromas atliekant matavimus skirtingais laikotarpiais ir įvairiais metodais, dėl to punktų koordinatės nustatytos su paklaidomis. Taip pat šio tinklo susiejimo su valstybiniu geodeziniu pagrindu tikslumas neužtikrina Nuostatais nustatytų reikalavimų matavimo tikslumui atliekant nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus nuo vietinio tinklo punktų. Transformuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir transformuotos į valstybinę koordinačių sistemą gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje. Faktiškai perkeliant koordinates iš vietinės į dabartinę koordinačių sistemą sklypų ribos nebuvo permatuotos, o buvo tik perskaičiuotos. Dėl šių koordinačių skirtumų ir gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų. Būtent tokia situacija susidarė ir nagrinėjamu atveju.
29. Nagrinėjamu atveju ieškovų žemės sklypai buvo suformuoti Vilniaus miesto valdybos 1991 m. rugpjūčio 1 d. potvarkiu Nr. 125V, Žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atlikti 1994 m. nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje. Ieškovams priklausantys žemės sklypai 1994-1995 metais buvo įregistruoti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 1991 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus m. valdybos potvarkiu Nr. 1225V Lietuvos Architektų Sąjungos Vilniaus skyriui buvo skirta apie 1,2 ha prie Kalvarijų gatvės individualiems blokuotiems gyvenamiesiems namams su kūrybinėmis dirbtuvėmis projektuoti. 1992 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus m. valdybos potvarkiu Nr. 1742V nuspręsta parduoti (išnuomoti) sklypus eksperimentinei kooperatinei blokuotų individualių gyvenamųjų namų su kūrybinėmis dirbtuvėmis statybai pagal priedėlį bei Vilniaus miesto savivaldybei perduoti 20 sklypų. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu patvirtino apklaustas liudytojas G. B.. Potvarkyje nurodytame priedėlyje teritorija turėjo būti išskirstyta sklypais, pažymint jų koordinates. Sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) priklauso 2 p. nurodytiems sklypams, kuriuos savivaldybė perdavė Sausio 13-osios aukų artimiesiems, kurie šiuos sklypus perleido naujiems savininkams. 1993 m. liepos 8 d. buvo sudaryti atskirų sklypų namų valdos ribų planai, patvirtinant, kad juose nurodytos koordinatės atitinka nurodytas planavimo dokumente.
30. Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus bei liudytojų parodymus, pagrįstai galima teigti, kad žemės sklypų planavimo ir gyvenamųjų namų projektavimo etapuose ieškovų žemės sklypų vieta teritorijoje nesikeitė ir yra nustatyta planavimo dokumente, kas sudaro pagrindą vertinti, kad sklypų ribos (koordinatės) atitiko planavimo dokumente numatytas, o neatitikimai su VĮ „Registrų centras“ nurodytomis ribomis yra ne fiziniai ribų pasikeitimai, o pirminių matavimų neatitikimų pasekmės. Tokią išvadą patvirtina ir byloje esantis 2023 m. sausio 9 d. Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos ekspertinis vertinimas.
31. Nagrinėjamu atveju atlikus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad sklypo riba ties linija pažymėta taškais 4-1 suformuota remiantis Vilniaus m. savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ 1991 m. spalio 25 d. situacijos planu ir pastatų inventorizacijos planais, kuriuose matosi, kad žemės sklypo ribos sutampa su pastatais. Tačiau remiantis Nuostatų 20 punktu, žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Sklypo riba ties linija, pažymėta taškais 1-2, suformuota pagal faktiškai naudojamų pastatų bendrą ribą. Sklypo ribos ties taškais 2-3-4 yra suformuotos išlaikant namų valdos žemės sklypo plane nurodytus linijų ilgius ir konfigūraciją. Tarp vietinėje koordinačių sistemoje įregistruotų sklypų Nr. 98 ir Nr. 100 yra atsiradęs tarpas, nors nei 1994 m. namų valdos žemės sklypo plane nei 1991 m. spalio 25 d. situacijos plane bei pastatų inventorizacijos planuose jo nebuvo. Jo atsiradimo pagrindas neaiškus. Faktinis sklypo plotas (0,0560 ha) sutampa su registruotu ir atlikus matavimus, nesikeičia.
32. Atlikus žemės sklypo, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad sklypo riba ties linija, pažymėta taškais 2-3, suformuota remiantis minėtu 1991 m. spalio 25 d. situacijos planu, pastatų inventorizacijos planais, kuriuose matosi, kad žemės sklypo ribos sutampa su pastatais, kas neatitinka Nuostatų 20 punkto reikalavimų. Sklypo riba ties linija, pažymėta taškais 3-4, ir sklypo riba ties linija, pažymėta taškais 1-2, suformuota pagal faktiškai naudojamas pastatų bendras ribas. Faktinis sklypo plotas (0,0313 ha) sutampa su registruotu ir atlikus matavimus, nesikeičia.
33. Atlikus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad sklypo riba ties linija, pažymėta taškais 2-3, suformuota remiantis minėtu 1991 m. spalio 25 d. situacijos planu ir pastatų inventorizacijos planais, kuriuose matosi, kad žemės sklypo ribos sutampa su pastatais, kas neatitinka Nuostatų 20 punkto reikalavimų. Sklypo ribos ties linijomis, pažymėtomis taškais 3-4 ir 1-2, suformuotos pagal faktiškai naudojamų pastatų bendras ribas. Sklypo ribos ties taškais 4-1 suformuotos išlaikant namų valdos žemės sklypo plane nurodytus linijų ilgius ir konfigūraciją, o faktinis sklypo plotas (0,0313 ha) sutampa su registruotu ir atlikus matavimus, nesikeičia.
34. Atlikus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad sklypo riba ties linija, pažymėta taškais 2-3, suformuota remiantis minėtu 1991 m. spalio 25 d. situacijos planu ir pastatų inventorizacijos planais, kuriuose matosi, kad žemės sklypo ribos sutampa su pastatais, kas prieštarauja Nuostatų 20 punktui. Sklypo ribos ties linijas, pažymėtas taškais 3-4 ir 1-2, suformuotos pagal faktiškai naudojamų pastatų bendras ribas. Sklypo ribos ties taškais 4-1 suformuotos išlaikant namų valdos žemės sklypo plane nurodytus linijų ilgius ir konfigūraciją, o faktinis sklypo plotas (0,0313 ha) sutampa su registruotu ir atlikus matavimus, nesikeičia.
35. Atlikus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad sklypo riba ties linija, pažymėta taškais 2-3, suformuota remiantis minėtu 1991 m. spalio 25 d. situacijos planu ir pastatų inventorizacijos planais, kuriuose matosi, kad žemės sklypo ribos sutampa su pastatais, kas prieštarauja Nuostatų 20 punktui. Sklypo ribos ties linijas, pažymėtas taškais 3-4 ir 1-2, suformuotos pagal faktiškai naudojamų pastatų bendras ribas. Sklypo ribos ties taškais 4-1 suformuotos išlaikant namų valdos žemės sklypo plane nurodytus linijų ilgius ir konfigūraciją, o faktinis sklypo plotas (0,0313 ha) sutampa su registruotu ir atlikus matavimus, nesikeičia.
36. Kaip savo dokumentuose pažymėjo Nacionalinė žemės tarnyba, nagrinėjamu atveju UAB „GeoStartas“ matininkui D. K. atlikus ieškovų žemės sklypų kadastrinius matavimus, žemės sklypų plotai sutapo su Nekilnojamojo turto registre registruotu jų plotu, tačiau nebuvo pateiktas teritorijų planavimo dokumentas, kurio pagrindu buvo keičiamos žemės sklypų ribos, todėl žemės sklypų kadastriniai matavimai Nacionalinės žemės tarnybos nebuvo suderinti. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro skyriui išnagrinėjęs ieškovės J. L. 2024 m. kovo 1 d. prašymą, išanalizavus 1994 m. matininko A. K. parengtus žemės sklypų planus ir UAB „GeoStartas“ matininko D. K. parengtus planus, prieš tai deklaruotą tarnybos pozicija pasikeitė bei buvo nustatyta, kad žemės sklypų ribos (linijų ilgiai) ir plotai nepakito, todėl šiuo atveju teritorijų planavimo dokumento patikslinimas nėra reikalingas, nekilnojamojo turto objekto, žemės sklypo kadastriniai matavimai ir kadastro duomenų nustatymo darbai gali būti tęsiami vadovaujantis matininko D. K. parengtuose planuose pažymėtomis ribomis. Susidariusioje situacijoje akivaizdu, kad pirmiau deklaruotas Nacionalinės žemės tarnybos reikalavimas pateikti teritorijų planavimo dokumentą nebuvo logiškas susidariusios situacijos kontekste, nes tokio dokumento nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei Nacionalinė žemės tarnyba, nei archyvai nepateikė net teismui bylos nagrinėjimo metu. Taigi, faktiškai pirminio teritorijų planavimo dokumento, kuriuo pagrindu buvo perkeltos ieškovų žemės sklypų ribos į valstybinę koordinačių sistemą, nėra (CPK 178 straipsnis).
37. Iš esmės nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei Nacionalinė žemės tarnyba neginčijo aplinkybių, kad ieškovams atlikus kadastrinius matavimus, jiems priklausančių žemės sklypų ribos faktiškai nepasikeitė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atlikus ieškovų sklypų kadastrinius matavimus, jų ribos atitinka planus vietinėje sistemoje ir pastatų inventorizacines bylas. Tiek žemės sklypų plotas, tiek linijų ilgis, tiek konfigūracija nepasikeitė. Faktiškai neegzistuojančio pirminio teritorijų planavimo dokumento pagrindu ieškovų žemės sklypų koordinatės buvo perkeltos iš vietinės į šiuo metu galiojančią koordinačių sistemą. Atlikus kadastrinius matavimus, sklypų plotas nepasikeitė, linijų ilgis nepasikeitė, konfigūracijos nepasikeitė, tačiau atsirado sklypų persidengimas. Bylos nagrinėjimo metu Nacionalinė žemės tarnyba ir savivaldybė iš esmės neginčijo ir aplinkybių, kad faktiškai ieškovų žemės sklypų persidengimas egzistuoja. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė patvirtino, kad teritorijų planavimo dokumento pateikimas nagrinėjamu atveju nėra reikalingas ir kadastro duomenų nustatymo darbai gali būti tęsiami remiantis ieškovų parengtu planu.
38. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovams priklausančių žemės sklypų ribos yra neaiškios, VĮ Registrų centre įregistruotos ieškovų žemės sklypų ribos neatitinka ilgamečio faktinio naudojimo pagal pirminiuose sklypų planuose nurodytas sklypų ribas, todėl esant žemės sklypų faktinių ir įregistruotų ribų nesutapimui taip, kad atitinkamos ribos eina per pastatų bendras ribas, yra pagrindas CK 4.45 straipsnio taikymui bei žemės sklypų ribų nustatymui teismine tvarka pagal ieškovų parengtus UAB „GeoStartas“ matininko D. K. parengtus planus.
39. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės argumentai, kad patenkinus ieškinio reikalavimą patikslinti ieškovams priklausančių žemės sklypų ribas pagal UAB ,,GeoStartas“ atliktus kadastrinius matavimus, intarpas tarp sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bus panaikintas, tačiau atsiras naujas intarpas tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesudaro pagrindo priešingai išvadai, nes tokie argumentai išeina už nagrinėjamos bylos ribų.
40. Teismas, padaręs išvadą, kad ieškovų žemės sklypų ribos yra neaiškios ir neteisingos, naikina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. A30-2028/21 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas apie 1667 kv. m ploto teritorijos prie (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas bei suprojektuotas 513 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei 555 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Esamoje situacijoje ieškovams priklausančių žemės sklypų ribos, kurios buvo nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, atliekant jų registraciją ir perskaičiavimą pagal LKS94 valstybinę koordinačių sistemą, pasikeitė, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija pradėjo formuoti sklypus pagal neteisingai įregistruotas jų žemės sklypų ribas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos formuojamo sklypo ribos aiškiai pažeidžia ieškovų interesus ir neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, todėl yra pakankamas pagrindas panaikinti ginčo įsakymą. Be to, pažymėtina, kad ieškovams iškėlus ginčą teisme, Nacionalinė žemės tarnyba šių žemės sklypų suformavimo klausimą atidėjo iki bus išnagrinėta civilinė byla ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas. Taigi šiai dienai žemės sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre bei registre.
41. Nagrinėjamu atveju atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikosi pozicijos, kad ieškinio reikalavimui dėl 2021 m. birželio 8 d. įsakymo panaikinimo turėtų būti taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kuomet reikalaujama pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Ieškovai laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju taikytinos Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas, kurio jie nepraleido. Teismas, vadovaudamasis teismų formuojama praktika, pritaria ieškovų pozicijai šiuo klausimu.
42. Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio, reglamentuojančio praleisto termino atnaujinimo sąlygas, 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, tačiau skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus.
43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau aptarto pobūdžio terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2014; 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 14 punktas; 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės, kaip klaidingai nurodo atsakovė.
44. Nagrinėjamu atveju ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. birželio 8 d. įsakymas „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ nėra viešai skelbiamas teisės aktas, todėl suinteresuoti asmenys turi galimybę sužinoti apie šį aktą, kai jiems tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Nors byloje ir yra duomenų, kad ieškovai buvo informuoti apie 2021 m. spalio mėnesį projektuojamo žemės sklypo ribų ženklinimą, tačiau faktiškai apie priimtą ginčijamą įsakymą ir jo turinį jie sužinojo tik iš 2022 m. vasario 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto, kuriame buvo nurodyta informacija apie šį administracinį aktą. Ieškovai su pirminiu ieškiniu kreipėsi į teismą 2022 m. kovo 1 d., t. y. nepraleidę Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Taigi nustačius, kad ieškovai pakankamai aktyviai ir rūpestingai siekė apginti savo pažeistas subjektines teises, nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija dėl ieškinio senaties taikymo.
45. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškovų 2024 m. birželio 10 d. patikslintą ieškinį tenkina pilna apimtimi.
46. Pažymėtina, kad 2025 m. vasario 13 d. teismo posėdžio metu ieškovų atstovė pareiškė, kad neturi atsakovei ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pretenzijų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
47. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 265,77 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur). Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, bylinėjimosi išlaidos suapvalinamos iki artimiausio sveiko skaičiaus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinį tenkinus, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos valstybės naudai priteistina 265,77 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2021 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. A30-2028/21 „Dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“.
Nustatyti (patikslinti) žemės sklypų ribas pagal uždarosios akcinės bendrovės „GeoStartas“ matininko D. K. atliktus kadastrinius matavimus ir nustatyti tokias jų ribas:
1) 0,0313 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal taškus 1-2-3-4, kurių koordinatės yra:
taškas Nr. 1 x (duomenys neskelbtini)? y (duomenys neskelbtini)
taškas Nr. 2 x (duomenys neskelbtini)? y (duomenys neskelbtini)
taškas Nr. 3 x (duomenys neskelbtini)? y (duomenys neskelbtini)
taškas Nr. 4 x (duomenys neskelbtini)? y (duomenys neskelbtini)
2) 0,0313 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal taškus 1-2-3-4, kurių koordinatės yra:
taškas Nr. 1 x (duomenys neskelbtini)? y (duomenys neskelbtini)
taškas Nr. 2 x (duomenys neskelbtini)? y (duomenys neskelbtini)
taškas Nr. 3 x (duomenys neskelbtini)? y (duomenys neskelbtini)
taškas Nr. 4 x (duomenys neskelbtini)? y (duomenys neskelbtini)
3) 0,0313 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal taškus 1-2-3-4, kurių koordinatės yra:
taškas Nr. 1 x (duomenys neskelbtini)? y (duomenys neskelbtini)
taškas Nr. 2 x (duomenys neskelbtini)? y (duomenys neskelbtini)
taškas Nr. 3 x (duomenys neskelbtini)? y (duomenys neskelbtini)
taškas Nr. 4 x (duomenys neskelbtini)? y (duomenys neskelbtini)
4) 0,0313 ha bendro ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal taškus 1-2-3-4, kurių koordinatės yra:
taškas Nr.1 x (duomenys neskelbtini)? y (duomenys neskelbtini)
taškas Nr. 2 x (duomenys neskelbtini)? y (duomenys neskelbtini)
taškas Nr. 3 x (duomenys neskelbtini)?y (duomenys neskelbtini)
taškas Nr. 4 x (duomenys neskelbtini)? y (duomenys neskelbtini)
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061) 265,77 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt penkių eurų ir 77 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Išaiškintina, jog ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.